Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Fizinį smurtą šeimoje dažniausiai patiria moterys

2015 m. šalyje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų – 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Tarp įtariamų smurtautojų moterų buvo 7 proc., vyrų – 92 proc. Statistika rodo, kad moterys sudaro absoliučią nukentėjusiųjų daugumą, tad yra pagrindo kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje lyties pagrindu.
Paradoksas, kad nors žmonės sutinka, jog moterims reikalinga pagalba, bet ne vienas mano, kad jos pačios kaltos dėl patirto smurto. Taip pat dažnai galvojama, kad moteris gali palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų. Vis dėlto pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar/ir vaikų sveikata, saugumu, dažnai neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.

Adolfina Blauzdžiūnienė nuo 1991 m. savanoriškai ir neatlygintinai gelbsti moteris, patekusias į bėdą.Dirba jau daug metų
Marijampolės apskrities moters veiklos centro (MVC) vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, galima sakyti, yra labai arti tų moterų, kurios patiria smurtą šeimoje. Šis centras, be visos kitos pagalbos moterims, kurios neteko darbo, artimojo ar pan., teikia pagalbą ir smurto aukoms. MVC atlieka Specializuoto pagalbos centro funkcijas Marijampolės apskrityje. Nuo šių metų sausio 1 d. šiame centre gavo pagalbą 335 smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės.
„Nuo 1997 metų visą laiką nemokamai dirbu su smurto aukomis. Kai 2011 m. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teikėme paraiškas, laimėjome, gavome finansavimą ir dirbame su smurto aukomis. Gavome specializuoto pagalbos centro statusą.“
Apžvelgus tuos metus atrodo, jog statistiškai smurto atvejų daugėja, bet manoma, kad taip yra todėl, jog moterys pasidarė drąsesnės. Kaip pasakojo centro vadovė, ir policija priversta imtis priemonių, o anksčiau tai buvo labai sudėtinga, iš policijos tekdavo išgirsti: „Mes nieko negalime“. „Įstatymą priėmė, o lėšų papildomai policijai neskyrė, – sako A. Blauzdžiūnienė. – Praėjusią savaitę buvo specializuotų centrų mokymai, kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, žadėjo padidinti ir mums finansavimą. Gal mes galėsime daugiau į vietą nuvažiuoti, nes dabar kurui labai stinga lėšų, o aukos, būna, kad neturi Vykdomos įvairios socialinės kampanijos, siekiant paskatinti smurto aukas netylėti.galimybių ar lėšų iš kaimų atvykti. Taip pat pagal dabar turimą finansavimą mūsų konsultantės psichologė ir juristė gali dirbti tik 3–4 val. per dieną.“

Pasiūloma teisininko ir psichologo pagalba
Šalyje yra įsteigta 17 specializuotų pagalbos centrų, kurie suteikia pagalbą smurto aukoms. Marijampolės centras kasdien iš visų apskrities savivaldybių gauna pranešimus apie visus užfiksuotus smurto atvejus. Konsultantė teisininkė suveda duomenis į žurnalą: apie įvykius, kas nukentėjo, nuo ko nukentėjo ir pan. Paskui išskirsto duomenis trims konsultantams pagal savivaldybes, o šie susisiekia su smurto aukomis, jei reikia, susiranda ir jų telefonus, klausia, kokios pagalbos reikia, pasiūlo teisininko, psichologo konsultacijas. Aukos pildo klausimyną, ar priklauso nuo smurtautojo, kokio pobūdžio buvo smurtas, kiek vaikų turi ir pan.
„Informuojame apie teisines paslaugas, laikinąsias apsaugos priemones, paaiškiname, kas laukia smurtautojo, o kas jos. Jei šeimoje yra vaikų, pranešama vaikų teisių apsaugos specialistams. Moteriai pasiūloma teisininko ar psichologo pagalba, susisiekiama pakartotinai mažiausiai tris kartus, domimasi, kuo baigėsi byla“, – pasakojo A. Blauzdžiūnienė.
Per dieną Marijampolės apskrityje užfiksuojama vidutiniškai po du pranešimus. Pagalbos centro specialistės pildo daug ataskaitų, surašo, kokia pagalba suteikta. Paprastai visos aukos jos neatsisako. Situacija tokia, kad darbuotojoms tenka informuoti aukas, ką jos turi toliau daryti, supažindina jas su įstatymu, nes dauguma nežino. Pranešama, kad smurtautojas bus atskirtas nuo šeimos, o neretai ir smurtautojai nežino, kas jų laukia.

Specializuoto pagalbos centro darbuotojos nenori rodyti veidų, kad neprisišauktų kokio nubausto smurtautojo keršto.Reikia pagalbos ir vyrams
A. Blauzdžiūnienė, turinti ilgametę darbo šioje srityje patirtį, sako, kad Lietuvoje vis dėlto daugiau smurtaujama, nei kitose ES valstybėse.
Vienoje konferencijoje lektorius norvegas sakė, jog jų šalyje jau 40 metų galioja priešsmurtinis įstatymas, bet smurto atvejų nesumažėjo.
„Ne tik pas mus, bet ir ten, kur aukštas pragyvenimo lygis, labiau išsivysčiusiose šalyse irgi daug smurto šeimose. Gal todėl, kad vyras yra karys, turi būti jo viršus. Tie patys norvegai įspėja, kad pas juos smurtaujama prieš kitatautes žmonas. Norvegas parsiveža žmoną iš Rumunijos, Turkijos ar Bulgarijos, ji būna paprastai su vaikais. Vyras tampa didvyriu, nes išgelbėjo juos visus nuo skurdo, paskui užrakina žmoną namuose, ji tampa tarnaite. Kadangi įstatymų neišmano, kalbos paprastai nemoka, negali ištrūkti. O vyrai randa būdų prispausti žmoną.“
Krizių aukų namuose Europoje daugiausia gyvena kitatautės.
Vis dėlto daugėja ir smurto prieš vyrus, apie 24 proc. užfiksuojama tokio smurto, kurio paprastai imasi feministės (yra apie 100 feminizmo rūšių). Taigi vis daugiau reikia ir vyrų krizių centrų.
„Marijampolėje esu įkūrusi vyrų krizių centrą, per mėnesį apsilanko apie 50 vyrų. Čia jiems organizuojame elgesio keitimo programas, kurias lankyti priteisė teismas. Priešingu atveju smurtautojams gresia kalėjimas.“
Prieš 6 metus Moters veiklos centras dalyvavo bendrame kelių šalių projekte – danų specialistai buvo atvažiavę, apmokė ir įkūrė šalyje 5 vyrų centrus. Juose tenka dirbti su smurtautojais, mokyti juos, kaip susivaldyti, nuslopinti impulsą smurtauti. „Sunkiausia juos priversti suvokti, kad negalioja pasiteisinimas „pačios prisiprašė“. Danų specialistai apmokė mus, kaip vesti smurtautojų elgesio keitimo programą. Ten tokia trunka 1,5 metų, o pas mus 3 mėnesius: 15 susitikimų po 2,5 val. Dirba psichologai, bet ir aš pati vedu, esu apmokyta.“

Marijampolės apskrities moters veiklos centras ruošia projektus ir veiklas vykdo gaudamas projektinį finansavimą.Psichologinis smurtas ne mažiau baisus
A. Blauzdžiūnienė pasakojo, kad pas mus nuvertinamas psichologinis smurtas. „Viena lektorė amerikietė pabrėžė, koks geras pas mus įstatymas, nes jame įvardintas ir psichologinis smurtas. Ji sakė: „Pas mus to nėra, nes teisininkai per silpni tokį smurtą atpažinti ir įvertinti“. Tiesa, psichologinį smurtą sunkiau įrodyti, bet tikrai nėra neįmanoma“, – sakė A. Blauzdžiūnienė.
Apie psichologinį smurtą gali paliudyti šeimos nariai, kiti giminės arba kaimynai. Tiesa, centras turėjo klienčių, kurios po 20–30 metų kentė psichologinį vyro smurtą. „Būna, kad teisininkai to nepriima kaip fakto, nesiima bylos, nors suaugusios dukros jau galėtų liudyti. Jie įtaria, jog žmona nori apkalbėti vyrą ir užvaldyti bendrą turtą“, – stebisi moteris.
Fizinis smurtas dažniausiai kyla išgėrus, neretai ir iš pavydo. Vyrui, pavyzdžiui, pasirodė, kad žmona vakarėlyje maivėsi prieš visus, taigi sulaužė jai nosį. Nesakė nieko, nes ši galėtų supykti, bet iš karto kirto į veidą… Tenka pripažinti, pasak A. Blauzdžiūnienės, kad lietuviai nemoka bendrauti, kalbėtis. Dažnai smurtinės situacijos kyla dėl nesusikalbėjimo.

Smurtaujama ne tik skurdžiau gyvenančiose šeimose.Rengiami elgesio keitimo kursai
Pasitaikė vyrų bandymų išsipirkti nuo elgesio keitimo kursų, atneša dovanų, kad pasirašytų, jog lankė visus kursus. Beveik visi pradžioje neigia problemas, tik paskui išmoksta, kad galima pasikalbėti, išsiaiškinti be muštynių. Po kokio penkto apsilankymo kursuose pakeičia nuomonę, jau nelaiko visų kaltais ir kvailais – ir policijos, ir teismų, ir moterų, ir psichologų… Galiausiai pramoksta suvaldyti stresą, pyktį.
A. Blauzdžiūnienė ir įkalinimo įstaigose yra vedusi elgesio keitimo programą. Daugiausia tokių atvejų, kai sutuoktiniai kartu geria ir prasideda smurtavimas. Moterys daugiausia kalėjime sėdi dėl smurtautojo nužudymo besiginant. Būna kentusios po 20 metų ir daugiau, o galiausiai stveria, kas papuola po ranka, ir ginasi. „JAV tokiu atveju pripažįsta savigyną, o pas mus, deja, ne visada. Praktikos daugelyje sričių stinga. Štai pas mus dar vykdomos akistatos aukos su smurtautoju, užsieniečiai akis išpučia išgirdę tokius dalykus. Įstatymas įpareigoja auką ir smurtautoją gyventi atskirai, nesimatyti, o tyrėjas, būna, sukviečia kartu arba net apgauna auką, paskiria susitikimą vos 20 min. skirtumu ir jie susitinka koridoriuose. Kai kurie specialistai nesupranta, kokią žalą smurto aukai daro tokie susitikimai. Yra tekę išgirsti auką sakant: „Geriau jau būčiau nesikreipusi“… Tai blogiausias įmanomas variantas.“

Įprastai daugiau smurtauja vyrai, bet pastaraisiais metais auga ir nuo moterų smurto kenčiančių vyrų skaičius.Įstatymą teko daug tobulinti
Dažniausiai smurtas kyla išgėrus, o neretai geria abu sutuoktiniai.Tiesa, institucijų ir pareigūnų praktika pamažu tobulėja. Taip pat ilgai buvo tobulinamas, ruošiamas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Nuo 2001 m. įvairios ministerijos vis kviesdavosi mus, visuomenininkus, padėjome kurti įstatymą, siūlydavome savo pastabas. Pradiniame variante jis turėjo būti lyties pagrindu – prieš moteris, bet galiausiai Seime viską apvertė. Ilgai užtruko pasiruošimas, bet pagaliau įstatymas buvo priimtas. Atsimenu, kad jį priimti paskatino Prezidentė. 2011 m. ji tradiciškai prieš Moters dieną sukvietė moterų organizacijų atstoves. Ten lygių galimybių kontrolierė pasiguodė, kad vis dar nėra įstatymo prieš smurtą šeimoje. Prezidentė sureagavo, paskubino jo priėmimą“, – prisiminimais dalijosi A. Blauzdžiūnienė.
Aišku, įstatymą pradžioje teko daug taisyti, o policijai priskirtoms funkcijoms nenumatyta lėšų, bet pamažu viskas tvarkosi. „Seniai dirbu šitoje veikloje, daug kartų keitėsi valdžia, vis iš naujo tekdavo aiškinti tą patį, kad būtinas antismurtinis įstatymas, įtikinėti, kad ne gražesni šaligatviai daro žmones laimingesnius, o būtent operatyvi ir kvalifikuota pagalba bėdoje“, – sako moteris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena kita tarybinė daina įsiterpdavo. V. Alenskas prisimena, kad kolektyvas mokykloje buvo labai stip­rus, siejamas draugiškų, kolegiškų ryšių. Turėta nemažai tradicinių renginių, būdavo pagerbiami ir jubiliatai. Apskritai ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė. Klasės auklėtoja ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis. A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti šie nominantai: Vaidas Karpavičius, Aldona Rauluševičienė, Viktorija Burinskaitė, Vaida Kelerytė-Burokienė, Neringa Lesetė, Austėja Kuršvietytė, Vilma Grinevičienė, Akvelina Paškauskienė, kurių darbai išsiskyrė iš kitų savo kokybe ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...