Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Smurtas tarp sutuoktinių ir kaip jo išvengti

Porų psichologas, konsultantas ir lektorius Mykolas Truncė paaiškino, kas yra smurtas, kodėl jis kyla, kaip jo išvengti.

Porų psichologas, konsultantas ir lektorius Mykolas Truncė.Koks smurto apibrėžimas?
Smurtas – tai vieno asmens poveikis kitam asmeniui siekiant sužeisti, įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti. Dar kitaip sakant – smurtas tarp sutuoktinių yra kraštutinė vieno sutuoktinio viršenybės išraiška prieš kitą, jos įrodymo forma.
Smurtui užaugti reikia laiko. Santykių pradžioje įprastai nebūna smurto. Jei vėliau smurtas atsirado, tai reiškia, kad abu sutuoktiniai bendraudami vienas su kitu ir užsiaugino jį.
Smurto dažnumas ir stiprumas auga kartu su bendro gyvenimo metais. Santykių pradžioje, kol tarp sutuoktinių vyrauja pagarba ir meilė, abu jaučiasi saugūs. Praėjus kuriam laikui, pamačius tikrąsias savo antrosios pusės savybes, gali atsirasti abipusis nusivylimas vienas kitu. Bendravimas tampa ne toks pagarbus. Ilgainiui nusivylimas perauga į nepasitenkinimą, o šis – į priekaištus, pažeminimus, ignoravimą.
Jausdamiesi nesaugūs sutuoktiniai pradeda ginti savo ribas – konfliktuoti. Konfliktuojama visose įmanomose bendro gyvenimo srityse: dėl tarpusavio bendravimo, sekso, vaikų auklėjimo, namų priežiūros, pinigų valdymo ir t. t. Jei vienoje srityje „pralošiama“, tai stengiamasi atsigriebti kitoje. Konfliktų karuselė įsisiūbuoja. Konfliktai tampa chroniški, t. y. reguliarūs.
Konflikto metu abu stengiasi įrodyti savo „teisybę“, savo viršenybę. Jei abu nenori nusileisti, tai konfliktas stiprėja ir perauga į atvirą smurtą: įžeidimus, pažeminimą, net smūgius…

Ar smurtauja tik vyrai?
Labai dažnai girdime sutuoktinių konfliktų ir smurto apibūdinimą, kad vyras smurtauja prieš žmoną. Tai gali būti dėl to, kad mes smurtą labiau suprantame kaip fizinį poveikį. Kitas dalykas, kad fizinį smurtą galima lengviau įrodyti, pademonstravus mėlynes. Fizinio smurto dažniau griebiasi vyras, nes jis yra fiziškai pranašesnis. Moteris paprastai įvaldo kitas smurto formas: psichologinį, emocinį, seksualinį (atsisakydama mylėtis ir taip bausdama vyrą).
Kadangi išsamių tyrimų šia tema nėra, tad ar vyras, ar žmona labiau smurtauja, galima suprasti tik iš kitų požymių. Vienas jų – skyrybų inicijavimas. Žmonos inicijuoja maždaug 65 proc. skyrybų, o vyrai – 35 proc. Gyvenantys nesusituokę – partneriai inicijuoja skyrybas vienodai dažnai, po 50 proc.

Kaip pasireiškia smurtas tarp sutuoktinių?
Smurtas gali pasireikšti įvairiai. Sutuoktinių smurto vienas kitam formos: atstūmimas (palikimas, atstūmimas, emocinis šaltumas ir abejingumas ar atsisakymas parodyti meilę), emocinė prievarta (menkinimas, nuvertinimas, tyčinis kritikavimas, žeminimas, patyčios), ignoravimas (sutuoktinio neprisileidimas, nebendravimas, ignoravimas), izoliacija (sutuoktinio bendravimo su draugais/draugėmis ribojimas, pinigų ribojimas, uždraudimas užsiimti jam/jai įprastais pomėgiais), terorizavimas (sutuoktinio bauginimas ir gąsdinimas bausmėmis, priešiškumas, itin griežtos bausmės, niekinimas, kaltės vertimas savo psichologiniams poreikiams patenkinti), fizinis smurtas (sutuoktinio mušimas ranka, kitais daiktais, stumdymas), seksualinis išnaudojimas (santykiavimas per prievartą).
Noras įrodyti savo viršenybę būdingas ir vyrui, ir žmonai. Skirtumas tik tas, kad kiekvienas naudoja geriau jam įvaldytas smurto formas. Kiekvienas žmogus ir kiek­viena pora yra individuali. Tad ir jų tarpusavio smurtas, jo dažnumas, stiprumas gali skirtis.

Kodėl smurtaujama?
Smurtas pasireiškia kaip konflikto tąsa. O kaip kyla konfliktai? Tam būtinos trys sąlygos: skirtingi vyro ir žmonos norai bei tikslai; nepasitenkinimas nepatinkančiu kito sprendimu, nes turi nusileisti; noras įrodyti savo teisumą.
Skirtingi vyro ir žmonos norai, tikslai yra duotybė. Visi mes esame skirtingi, to nepakeisime, tai turime priimti.
Kadangi esame skirtingi, tai tuos pačius dalykus matome skirtingai. Skirtingas matymas ir skirtingi tikslai nedera tarpusavyje. Kadangi mūsų matymas ir mūsų tikslas yra mūsų pačių sukurti, todėl jie atrodo teisingi, o antros pusės – ne.
Noras įrodyti savo teisumą yra susiformavęs dar vaikystėje ir paaug­lystėje. Jo stiprumas buvo nulemtas tėvų ir artimųjų poveikio mums. Kuo daugiau jautėmės palikti, atstumti, nereikalingi, tuo didesnis formavosi noras būti priimtam. Noras būti priimtam pasireiškia per pedantiškumo, perfekcionizmo ir noro būti teisiam elgesio stereotipus. Turėdami tokius elgesio stereotipus bendraujame su antra puse ir bet kokia kaina siekiame būti teisūs. Kai tokį norą būti teisiam turi abu sutuoktiniai, konfliktai įsismarkauja.

Kokie galimi problemų sprendimo būdai?
Konfliktai ir iš jų kylantis smurtas tarp sutuoktinių yra nepageidaujama pasekmė. Problema, sukelianti nepageidaujamą pasekmę, yra sutuoktinių nepakankami gebėjimai bendrauti kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus abipusio laimėjimo (angl. win-win) būdu.
Iš čia ir problemos sprendimas – išmokti bendrauti kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu. Išsprendus konfliktą abipusio laimėjimo būdu, abu sutuoktiniai jausis patenkinti ir saugūs. Jei jaus pagarbą sau, stengsis parodyti pagarbą ir meilę antrajai pusei, o ne smurtauti. Lygiaverčio, pastiprinančio bendravimo galima išmokti, jeigu tik yra noras spręsti problemas, o ne jas neigti arba nuo jų bėgti. Statistika prognozuoja, jog išsiskiria apie 40 proc. porų. Pasimokius tinkamo bendravimo ne vieną šeimą būtų galima išgelbėti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo verslą pradėjo dar 2005-aisiais. Iš pradžių į Kiniją eksportuodavo iš Lietuvos ir užsienio urėdijų supirktus rąstus. „Bet atsitikdavo, kad apie vasario pabaigą, kol rąstai nukeliaudavo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d. KPP papildyta nauja priemone Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką veikia mano draugai ir pažįstami. Neseniai ir pats įkėliau nuotraukų, kuriose – mano rasti 66 baravykai“, – teigia vyras. Nesvetimas Vytautui ir „Instagram“ socialinis tinklas, tiesa, ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata. Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ...
  • Pristatytas katalogas „Interjero tekstilė“ (Tautodailės metai)

    2020-10-17Pristatytas katalogas „Interjero tekstilė“ (Tautodailės metai)
    (ir taip pat pavadinta paroda) Jau buvome rašę apie Tautodailės metams skirtą didelį Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus darbą – parengtą ir išleistą didelės apimties katalogą (albumą) „Interjero tekstilė“. Šeštąjį leidinį, supažindinantį su gausiais muziejuje esančios tradicinės tekstilės turtais. Dėl sudėtingos pastarojo meto situacijos visuomenei jis pristatytas dabar. Beje, tai pirmasis renginys po atidarymo naujose muziejaus erdvėse – Bulotų namuose (P. Vaičaičio g. 16). Nijolė LINIONIENĖ Rengiantis pristatymui iš gausybės buvo ne tik atrinkti tipiški eksponatai, ...
  • Kačių kiemelio (ir miesto) istorijos – knygoje (Periferija – ne provincija)

    2020-10-17Kačių kiemelio (ir miesto) istorijos – knygoje (Periferija – ne provincija)
    Nijolė LINIONIENĖ …Rugsėjo pirmąją, mokslo metams prasidedant, Marijampolės dramos teatras mažuosius moksleivius pakvietė į šventę – vėl rodė spektaklį „Kačių kiemelio istorijos“, o paskui pateikė ir siurprizą. Pristatė taip pat pavadintą spalvingą ir labai patrauklią knygą, į kurią tarsi buvo sušokę iš scenos tie patys charizmatiški herojai. Išmintingi ir sumanūs katinai, kuriais mes patys ir miesto svečiai jau senokai gėrimės Kačių kiemelyje P. Butlerienės gatvėje – dieną jie apsimeta esantys tik nejudrios skulptūros, o naktimis… Smalsi ...
  • Vlado Žiliaus auksuoti paveikslai

    2020-10-17Vlado Žiliaus auksuoti paveikslai
    Loreta AKELIENĖ Spalio 8 d. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje įvyko parodos „Vladas Žilius. Mano ženklai“ atidarymas. Renginyje muzikavo birbynininkas Darius Klišys. Parodos autorių V. Žilių susirinkusiems pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė, kuri taip pat yra ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro darbuotoja, o centras ir inicijavo šią parodą. Atidaryme dalyvavo autoriaus dukra vilnietė Rasa Bačiulienė, kuriai buvo dėkojama už suteiktą galimybę publikai pamatyti tėvo kūrinius iš šeimos kolekcijos. Kaip sakė R. Bačiulienė, tai tik ...
  • Festivalis skamba ir tango ritmu (Kultūra be sienų)

    2020-10-17Festivalis skamba ir tango ritmu (Kultūra be sienų)
    Trečiasis tarptautinio medinių pučiamųjų instrumentų festivalio „Medynės“ koncertas kvietė niūroką šeštadienio vakarą praskaidrinti tango ritmais. Ir tikrai: tie, kas atėjo į Beatričės Kleizaitės-Vasaris galeriją (nors Marijampolėje tuo pat metu vyko ir kitas patrauklus koncertas, ir spektaklis), nepasigailėjo. „Šiuolaikinis tango“ – taip pavadintą naują koncertinę programą iš Varšuvos atvežė ansamblis „Cup of Time“ (jis marijampoliečiams pažįstamas iš ankstesnių festivalių), vadovaujamas fleitos virtuozo Ričardo Borovskio. Kolektyvas – ryškiausias žanro, įvardijamo „third-stream“ (trečioji muzikos banga tarp klasikos ir ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga. Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai. „Šio ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje“, – įspėja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys. Pasak eksperto, kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius atakų ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais. Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo ...
  • Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas

    2020-10-14Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas
    Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią. Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, ...
  • Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti

    2020-10-14Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti
    Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt. Išeitis turintiems nenašias žemes Šia KPP ...