Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Spalis – ir su „Medynių“ ženklu (mėnesio renginių apžvalga)

Kaip pasverti ar išmatuoti kultūros vyksmo svarbą, gylį ar plotį? Renginių kiekiu, žiūrovų skaičiumi? Tai vienas kriterijų, bet kartais kamerinė popietė, kur kelios dešimtys žmonių meno dėka patiria tikrą džiaugsmą ar net nušvitimą, svaresnė už tą, kur suplūsta šimtai… Dešimtojo Lietuvos kultūros sostinės mėnesio renginių programa siūlė didelę įvairovę, kvietė skirtingų poreikių marijampoliečius ne tik stebėti, bet ir pačius dalyvauti. Beje, pasidomėjus aišku, kad į kai kuriuos renginius specialiai atvykstama iš kitur…

Rinktis buvo iš ko
Festivalio sumanytojas ir organizatorius Darius Klišys džiaugėsi rėmėjais: Lietuvos kultūros taryba, Marijampolės savivaldybe, Jolanta ir Rolandu Jonikaičiais. Tęsiasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti renginiai. Parodos apie šimtametes Lietuvos mokyklas ir apie abipus Atlanto gyvenančių lietuvių ryšius, apie Marijampolę prieš šimtą metų ir dabar, jaunimo projektai (susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviais ir kiti), gražių akcentų pilna šimtmečiui skirta Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pradžios šventė… Taip pat ir tradicinėje savivaldybės šventėje „Sūduvos kraitė“ ypatingomis spalvomis sužibėjęs XV respublikinis tautinių šokių festivalis „Supynėm šokių pynę“, vaikų ir jaunimo chorinės muzikos festivalis „Sidabrinis muzikos lietus“.
O štai knygnešiui, tautosakos rinkėjui, publicistui Vincui Šlekiui skirtas vakaras – iš tų renginių, kuriuose dalyvauja besidomintieji platesniu valstybingumo atkūrimo kontekstu, žino Lietuvos istoriją – ne vien politinėje plotmėje – kūrusius žmones, sugeba įvertinti jų darbus. Daug gali ir vienas žmogus, jo iniciatyvos. Taip Jauniaus Vyliaus (etnografo, tautosakininko, kanklininko) dėka iš užmaršties tikrąja prasme buvo prikeltas daug Lietuvai ir Suvalkijai nusipelniusio V. Šlekio atminimas ir jo darbai. Jau senokai išleista knygelė apie šią įdomią asmenybę, o prieš kurį laiką paties J. Vyliaus lėšomis išleistas ir solidus leidinys „Kapsų dainos“. Jei ne jis, šis turtas taip ir būtų glūdėjęs archyvuose dar dešimtmečius kaip iki šiol… Susirinkę etnokultūros puoselėtojai bei ja besidomintieji, prisimindami, drauge su folkloro kolektyvais dainuodami iš šio renginio išsinešė tikrai daug šilumos.
Spalį renginiai iš parkų ir aikščių persikėlė į Kultūros centrą, Dramos teatrą, galerijas – jose ne vien paro­dos. Mažojoje bazilikoje vyko jau tradicinis vargonų muzikos festivalis „Skamba Sūduvos vargonai“, kuriame sulaukiama aukščiausio lygio atlikėjų ne vien iš Lietuvos.

Meno mokyklos kanklininkės A. Brazytė, U. Klumbokaitė ir D. Vosyliūtė gražiai pritiko prie birbynininkų būrio.Vienintelis, unikalus…
Dar vienas išskirtinis šio mėnesio ženklas – tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Jau ketvirtasis, tad tikrai tradicinis, nes jau turi ne tik nuolatinius dalyvius iš įvairių šalių, partnerius, bet ir savo klausytoją. (Pastebėjimas: kai vyko vienas koncertų, tą patį šeštadienį tuo pačiu metu Marijampolėje vyko dar du dideli renginiai: teatre – Oskaro Koršunovo teatro spektaklis, o Kultūros centre – populiaraus folkloro ansamblio „Nalšia“ romansų koncertas. Abi salės buvo pilnutėlės, tačiau pilnutėlė buvo ir trečioji, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, kur vyko „Medynių“ festivalio koncertas…)
…Tarptautiniu senosios muzikos projektu CON BRIO (Vokietija/Rusija/Lietuva) prasidėjęs ir gausiai baroko muzikos perlų pradžiai pažėręs festivalis klausytojus kvietė į penkis koncertus.
Pilnutėlė salė klausėsi „Dangiškosios fleitos“ – virtuozų iš Austrijos.Nuolatiniai klausytojai žino: kiekvienas jų bus vis kitoks ne tik unikalių instrumentų įvairovės bei programos, bet ir edukacine prasme. Ir festivalio sumanytojas ir organizatorius Darius Klišys, ir patys atlikėjai supažindina su medinių pučiamųjų bei jiems talkinančių instrumentų kilme, muzikavimo galimybėmis. Jos kartais atrodo tikrai begalinės…
Antrasis koncertas – džiazo muzikos programa „Baltijos brizas“ (Lenkija/Belgija) kvietė neįprasto instrumentų sąstato dėka (keturi styginiai ir saksofonas) panardyti po improvizacijų gelmes. Jose slypėjo puikių atlikėjų dovanojami tikri šio žanro muzikos perlai. Klausytojas, netikėtai panardinamas į šias gelmes ir iš jų staiga išplėšiamas – ne šiurkščiai, kaip kartais būna džiaze, o subtiliai, tarsi viliojant… Turi leisti, kad su tavimi šitaip elgtųsi, nes nepajusi tikrojo muzikos teikiamo džiaugsmo.
„Lietuviška birbynė. Kartų susitikimai“. Taip vadinosi trečiasis festivalio koncertas – ir visiems tarsi viskas buvo aišku. Vis dėlto: tai buvo ypatingas vakaras, skirtas, pasak D. Klišio, „pačiam gražiausiam mūsų instrumentui“, skambėjo beveik išskirtinai lietuviška muzika. Dalyvavo puikūs atlikėjai: prof. Vytautas Tetenskas, Kastytis Mikiška, Donatas Merkelis, Anatolijus Tumanovas, kurie yra ir jaunimo mokytojai. Smagu buvo klausytis ne tik asų, bet ir Klaipėdos, Kretingos, Trakų muzikos ir meno mokyklų jaunųjų birbynininkų – solistų ir ansamblių, Darius Klišys meistriškai grojo su Arūnu Šerpyčiu (fortepijonas) ir Marijampolės meno mokyklos kanklių trio. O kai pabaigoje išėjo visas orkestras – dar sykį galėjai įsitikinti, kad tas iš pažiūros paprastas ir ilgai neįvertintas mūsų instrumentas iš tiesų stebuklingai skamba.
Profesionalai gali džiaugtis: jaunimas iš kelių mokyklų parodė, kad pamaina bus. Buvo šį vakarą ir ne vienas jaut­rus momentas. Nors nedeklaruota, renginys skirtas nuo seno birbynę Marijampolėje propagavusiam, šauniai šiuo instrumentu grojusiam, bet, deja, prieš metus netikėtai išėjusiam Jonui Zakaravičiui. Jo atminimui kanklininkės (mokytoja Daiva Vosylienė) skyrė kūrinį, jį prisiminė buvę kolegos…
„Dangiškoji fleita“ – dar vienas koncertas, parodęs, kad baroko muzikos lobiai neišsemiami, o fleitos galimybės virtuozo rankose – beribės. Kolektyvas iš Austrijos užbūrė klausytojus. Kaip sakė Darius Klišys, „mums pasisekė. Prieš trejetą metų, būčiau nepatikėjęs, kad jie pas mus gros. Bendravome gal pusantrų metų. Klausytis tokų muzikantų mums garbė, nes baroko muziką jie atlieka nuo 2001 metų, stovi labai aukštai – jais dabar seka kiti, tad ir reikalavimai aukšti. Jie atskleidžia, kaip buvo grojama tuo metu, kai ši muzika buvo kuriama, madinga, bet ir įneša daug novatoriškumo, improvizuoja. Leidžia mums dabar suvokti, kokia puiki tai muzika.“ Svečiai labai gerai įvertino Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją: sakė, kad tokioje skambioje erdvėje būtų galima ir įrašus daryti…
Įrašų – dvigubą albumą „Lietuviška birbynė: XVII a. muzika Lenkijoje ir Lietuvoje“ buvo galima įsigyti atėjus į baigiamąjį festivalio koncertą dramos teatre. Specialus projektas „Kultūros sostinės baroko orkestras“ tarsi apjungė ne tik šio, bet ir ankstesnių festivalių idėją ir dvasią. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atlikėjai, vadovaujami Mareko Toporovskio, parengė solidžią dviejų dalių programą, kurioje be mažesnių kūrinių buvo atliktos ir simfonijos… Klavesinas, birbynės, smuikai, altas, sopilka – visi kartu ir įvairios instrumentų variacijos – kūrė ypatingą šio koncerto audinį.
Nuaidėjus aplodismentams festivalio organizatoriams ir šio koncerto atlikėjams dėkojo Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, akcentuodama, kad „Medynės“ – vienas ryškiausių Kultūros sostinės muzikinių renginių.
Nijolė TREINYTĖ

Ričardo PASILIAUSKO ir Romo LINIONIO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...