Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Tarp pilkų debesų“ – mūsų praeitis ir dabartis

Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolė, šiuo metu rodomas amerikiečių režisieriaus ir prodiuserio (JAV lietuvio) Mariaus Markevičiaus sukurtas filmas pagal rašytojos, taip pat Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“. Šis jautrią tremties temą palietęs kino kūrinys sulaukė neįtikėtino populiarumo. Štai Marijampolės „Spindulio“ kino teatre rodytas dvi savaites, o salė – perpildyta, atėjus prieš seansą bilieto nebuvo įmanoma gauti – žiūrovams reikėjo juo pasirūpinti iš anksto.

Patriotizmas tarsi sklando tarp mūsų…
Vaida (viduryje) sako, jog sunkiausia filmuojantis jai buvo dešimtis kartų atlikti tuos pačius veiksmus.Filmas „Tarp pilkų debesų“ jau tapo reiškiniu ir Lietuvoje, ir daug platesniu mastu, kaip ir to paties pavadinimo R. Šepetys knyga, JAV tapusi „New York Times“ bestseleriu. Knygoje ir filme vaizduojamos Stalino represijos XX a. antrojoje pusėje, pasakojamas iš Lietuvos į Sibirą kartu su mama ir jaunesniuoju broliu ištremtos Linos gyvenimas. Romanas išverstas į daugiau nei 27 kalbas, visame pasaulyje jo parduota per milijoną kopijų egzempliorių.
Veiksmas prasideda Kaune, 1941-aisiais. Penkiolikametė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu.

Tačiau birželio 14-osios naktį visas svajones ranka nubraukia stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių, kelyje ir tremtyje patiria daugybę sunkumų, vis dėlto nesulaužiusių jų asmenybių.
Romanas galbūt labiau daugiaplanis, dar subtiliau, negu filme atskleidžiamas žmogiškųjų savybių išlikimo klausimas pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Atsiskleidžia tai ir filme – galbūt šiek tiek tiesmukiškiau; kino kūrinys labiau apeliuoja į žiūrovų emocijas ir tai nėra blogai – priminti, sukrėsti, išgyventi. Pagaliau suvokti, ką tautai reiškė ir tebereiškia patirtas genocidas, kai buvo susidorojama kone su visa inteligentija.
Žvelgiant į šią kino juostą iš istorinės perspektyvos – ji atrodo itin vertinga, prasminga. Pamąstyti, kaip mums atsiliepia įvykdytas genocidas ne teoriškai, o išgyvenant. Stabtelėti ties tikromis vertybėmis. Ar įvertiname, ką turime dabar?
Galbūt nesusitelkiame ties ėjimu į priekį, šviesesnės ateities siekimu visai šaliai. Nors tokia tendencija ir yra, ypač tarp plačiau mąstančių žmonių, intelektualaus jaunimo, vis dėlto daug kur dar tiesiog kovojama dėl pozicijos politikoje, ginčijamasi, politikuojama – vieningos krypties kaip ir nėra. Kad prabustų protas, galbūt reikia sukrėtimų, emocijų, atsigręžimo atgal – koks yra ir šis kūrinys. Pagaliau jo paskirtis – ir užjausti patyrusius tremties įvykius, neužmiršti, kad daugelis savo žmogiškųjų savybių ne tik neprarado, bet ir jas ugdė tokiomis sąlygomis.
Žvelgiant į filmą kaip į meno kūrinį, jis labiau atitinka masinės auditorijos poreikį, tačiau toks, regis, ir buvo kūrėjų sumanymas – ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui parodyti sukrečiančius įvykius, kurie yra mūsų istorijos dalis. Vis dėlto pastarųjų metų lėkštoko, net vulgaroko lietuviško kino kontekste jis išsiskiria ir vertybėmis, ir kokybe. Vaidinantis užsienio ir lietuvių aktorių tandemas savo darbą atliko, ypač puikus pagrindinės herojės Linos Vilkaitės vaidmens atlikėjos Bel Pauli (Bel Powley) darbas.
Labiausiai džiugu, kad filmas pritraukia tokį kiekį žiūrovų. Vadinasi, nesame abejingi nei savo istorijai, nei dabarčiai – kitaip nerūpėtų ir tai, kas patirta. Patriotizmas apskritai šiuo metu atrodo tarsi sklandytų ore tarp mūsų. Tai juntama ir iš žiūrovų gausybės, nusiteikimo.
Filmavimo aikštelėje –
ir marijampolietė
Nuotraukoje, kaip ir kino ekrane, buvo tamsus, taigi ne visiems pavyko pamatyti ir įžiūrėti Vaidos veidą (2-oje eilėje pirma iš dešinės).Marijampolietė Vaida Jaškevičiūtė pamatyti šio filmo taip pat grūdosi su minia žmonių. Laukti atslūgsiančio ažiotažo buvo nekantru – ne tik magėjo išvysti knygoje perskaitytos istorijos ekranizaciją, bet ir kino ekrane pamatyti save – Vaida filmavosi masinėse „Tarp pilkų debesų“ scenose. Nors nežinantys, kuriuo filmo metu mergina pasirodė ekrane, jos tikriausiai nematė, Vaida sako, jog ne tai svarbiausia. Kur kas reikšmingiau jai buvo filmuojantis įgyta patirtis, leidusi ne tik įsivaizduoti, suprasti knygoje ir filme pasakojamos istorijos prasmę ir svarbą, bet ir tiesiogiai prie jos prisiliesti, pajausti, ką išgyveno į Sibirą tremiami lietuviai, apie kuriuos ir yra „Tarp pilkų debesų“ istorija.
Romaną „Tarp pilkų debesų“ Vaida perskaitė vos tik knyga pasirodė prekyboje. Mergina sako, kad istorija ją „užkabino“ ir sudomino ne tik dėl pasakojimo stiliaus ir jo aktualumo, bet ir dėl to, kad jos seneliai kadaise taip pat buvo ištremti į Sibirą. Tiesa, filmavimo aikštelėje ji atsirado ne dėl to. Tai nutiko netikėtai ir neplanuotai.
− Draugai, kurie laisvalaikiu filmuodavosi masinėse įvairių filmų scenose, dažnai pasakodavo apie filmavimo užkulisius. Būdavo įdomu jų klausytis, įsivaizduoti, kaip viskas vyksta. Kartą sumaniau ir pati sudalyvauti aktorių, dalyvaujančių masinėse scenose, atrankoje. Aktorių agentūroje pildant registracijos anketą prie manęs priėjo darbuotoja ir paklausė ar nenorėčiau filmuotis filmo „Tarp pilkų debesų“ masinėse scenose. Buvau skaičiusi šią knygą, ji mane labai įtraukė ir palietė, taigi nedvejodama sutikau, – prisiminė Vaida.
Džiaugsmingai priėmusi pasiūlymą ji su nekantrumu laukė darbų filmavimo aikštelėje pradžios. Didžiausia minia žmonių, filme matoma epizode prie traukinių, kur tremtiniai skirstomi į vagonus – būtent tuo metu Vaidos ir kitų masinėse scenose besifilmavusiųjų pagalba filmo kūrėjams buvo reikalinga labiausiai.
– Kaip žinia, filmuojant medžiagos visada yra parengiama daugiau nei parodoma, todėl kad ir kaip gaila, epizodo, kuriame filmavausi daugiausia – stumdantis prie traukinio vagonų – didžiajame ekrane neparodė. Visgi filmo metu savo veidą pavyko pamatyti veiksmui vykstant traukinio vagono viduje, taip pat tuo metu, kai atkeliavus į tremties vietą buvo nužudyta naujagimio netekusi jauna moteris, vardu Ona. Tiesą pasakius, sunku ten įžiūrėti mano veidą, nes aplinka – niūri ir tamsi, – pasakojo Vaida.
Paklausus jos, kas filmavimo aikštelėje pareikalavo daugiausia jos pastangų ir ką atlikti buvo sunkiausia, mergina sakė, jog su dideliais išbandymais nesusidūrė, o jei ir susidūrė, jie nublanko prieš suvokimą, kad visa tai, ką ji bando suvaidinti, kažkada vyko iš tikrųjų.
– Buvo sunku suprasti, kaip po tokios skaudžios patirties žmonės sugebėjo grįžti namo į Lietuvą, kaip jie sugebėjo, tiesa ne visi, išlikti tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Tuo pat metu žavėjausi tų žmonių drąsa, ištverme. Tai žinant kalbėti apie mano išgyventus sunkumus filmavimo aikštelėje galbūt nemandagu ir net juokinga. Visgi, jei atvirai, filmuojantis erzino kartoti tuos pačius veiksmus. Man teko nešioti kibirus su vandeniu, įlipti į vagoną, išlipti iš jo ir taip dešimtis kartų iš eilės. Atrodo, kiekvieną kartą atlikdavau viską lygiai taip, kaip režisieriaus asistentai liepė ir prašė padaryti, bet vis tekdavo išgirsti „kartojam“. Stebėjausi, kaip pagrindiniai aktoriai turi tiek valios daryti tą patį per tą patį. Prie vienos scenos būdavo dirbama visą dieną ar net kelias, – stebėjosi V. Jaškevičiūtė.
Filmas „Tarp pilkų debesų“ sukėlė tikrą ažiotažą Lietuvos kino salėse. Vaidos nuomone, tai lėmė keletas priežasčių.
– Jei atvirai, manau, kad žmones viliojo smalsumas. Pirmiausia tuos, kurie skaitė knygą – juk įdomu istoriją, kurią skaitydamas įsivaizdavai, pamatyti vizualiai. Kitiems galbūt norėjosi pabandyti suprasti, kaip Rusijos glūdumoje buvusiems žmonėms pavyko iškęsti nežmoniškas tremties sąlygas. Kažkam rūpėjo įvertinti režisierių darbą, pamatyti kaip jiems pavyko atkurti tai, kas kažkada vyko iš tiesų, – samprotavo mergina.
Nors Vaida sako mačiusi ir skaičiusi dviprasmiškas ir prieštaringas nuomones apie filmą, ji sako, kad šį filmą vertėtų pamatyti visiems ir kiekvienam lietuviui.
– Filmas padeda suprasti, kokias sunkias akimirkas teko ištverti mūsų tėvynainiams, kokiomis sudėtingomis sąlygomis jie gyveno, dirbo, kaip nepaisant sudėtingų sąlygų jie „iš nieko“ sugebėdavo pavalgyti, apsirengti. Koks buvo stiprus jų meilės jausmas Lietuvai ir kaip jie vertino savo lietuvišką kilmę. Filmas dėmesio vertas ne tik istorinio suvokimo prasme. Pagrindiniai filmo veikėjai kovoja ne tik su fiziniais iššūkiais – kiekviename jų verda ir vidinė kova. Personažų pasirinkimai, jų elgesys skatina apmąstyti daugybę dalykų. Savo, aplinkinių elgesį priverčia pakeisti, drįsiu pasakyti, net pasaulio suvokimą. Dėl šių priežasčių istorija „Tarp pilkų debesų“ yra verta dėmesio, – mintimis dalijosi Vaida.
Jolanta RAČAITĖ, Rita LIŽAITYTĖ
Nuotraukos iš Vaidos asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...