Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Tarp pilkų debesų“ – mūsų praeitis ir dabartis

Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolė, šiuo metu rodomas amerikiečių režisieriaus ir prodiuserio (JAV lietuvio) Mariaus Markevičiaus sukurtas filmas pagal rašytojos, taip pat Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“. Šis jautrią tremties temą palietęs kino kūrinys sulaukė neįtikėtino populiarumo. Štai Marijampolės „Spindulio“ kino teatre rodytas dvi savaites, o salė – perpildyta, atėjus prieš seansą bilieto nebuvo įmanoma gauti – žiūrovams reikėjo juo pasirūpinti iš anksto.

Patriotizmas tarsi sklando tarp mūsų…
Vaida (viduryje) sako, jog sunkiausia filmuojantis jai buvo dešimtis kartų atlikti tuos pačius veiksmus.Filmas „Tarp pilkų debesų“ jau tapo reiškiniu ir Lietuvoje, ir daug platesniu mastu, kaip ir to paties pavadinimo R. Šepetys knyga, JAV tapusi „New York Times“ bestseleriu. Knygoje ir filme vaizduojamos Stalino represijos XX a. antrojoje pusėje, pasakojamas iš Lietuvos į Sibirą kartu su mama ir jaunesniuoju broliu ištremtos Linos gyvenimas. Romanas išverstas į daugiau nei 27 kalbas, visame pasaulyje jo parduota per milijoną kopijų egzempliorių.
Veiksmas prasideda Kaune, 1941-aisiais. Penkiolikametė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu.

Tačiau birželio 14-osios naktį visas svajones ranka nubraukia stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių, kelyje ir tremtyje patiria daugybę sunkumų, vis dėlto nesulaužiusių jų asmenybių.
Romanas galbūt labiau daugiaplanis, dar subtiliau, negu filme atskleidžiamas žmogiškųjų savybių išlikimo klausimas pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Atsiskleidžia tai ir filme – galbūt šiek tiek tiesmukiškiau; kino kūrinys labiau apeliuoja į žiūrovų emocijas ir tai nėra blogai – priminti, sukrėsti, išgyventi. Pagaliau suvokti, ką tautai reiškė ir tebereiškia patirtas genocidas, kai buvo susidorojama kone su visa inteligentija.
Žvelgiant į šią kino juostą iš istorinės perspektyvos – ji atrodo itin vertinga, prasminga. Pamąstyti, kaip mums atsiliepia įvykdytas genocidas ne teoriškai, o išgyvenant. Stabtelėti ties tikromis vertybėmis. Ar įvertiname, ką turime dabar?
Galbūt nesusitelkiame ties ėjimu į priekį, šviesesnės ateities siekimu visai šaliai. Nors tokia tendencija ir yra, ypač tarp plačiau mąstančių žmonių, intelektualaus jaunimo, vis dėlto daug kur dar tiesiog kovojama dėl pozicijos politikoje, ginčijamasi, politikuojama – vieningos krypties kaip ir nėra. Kad prabustų protas, galbūt reikia sukrėtimų, emocijų, atsigręžimo atgal – koks yra ir šis kūrinys. Pagaliau jo paskirtis – ir užjausti patyrusius tremties įvykius, neužmiršti, kad daugelis savo žmogiškųjų savybių ne tik neprarado, bet ir jas ugdė tokiomis sąlygomis.
Žvelgiant į filmą kaip į meno kūrinį, jis labiau atitinka masinės auditorijos poreikį, tačiau toks, regis, ir buvo kūrėjų sumanymas – ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui parodyti sukrečiančius įvykius, kurie yra mūsų istorijos dalis. Vis dėlto pastarųjų metų lėkštoko, net vulgaroko lietuviško kino kontekste jis išsiskiria ir vertybėmis, ir kokybe. Vaidinantis užsienio ir lietuvių aktorių tandemas savo darbą atliko, ypač puikus pagrindinės herojės Linos Vilkaitės vaidmens atlikėjos Bel Pauli (Bel Powley) darbas.
Labiausiai džiugu, kad filmas pritraukia tokį kiekį žiūrovų. Vadinasi, nesame abejingi nei savo istorijai, nei dabarčiai – kitaip nerūpėtų ir tai, kas patirta. Patriotizmas apskritai šiuo metu atrodo tarsi sklandytų ore tarp mūsų. Tai juntama ir iš žiūrovų gausybės, nusiteikimo.
Filmavimo aikštelėje –
ir marijampolietė
Nuotraukoje, kaip ir kino ekrane, buvo tamsus, taigi ne visiems pavyko pamatyti ir įžiūrėti Vaidos veidą (2-oje eilėje pirma iš dešinės).Marijampolietė Vaida Jaškevičiūtė pamatyti šio filmo taip pat grūdosi su minia žmonių. Laukti atslūgsiančio ažiotažo buvo nekantru – ne tik magėjo išvysti knygoje perskaitytos istorijos ekranizaciją, bet ir kino ekrane pamatyti save – Vaida filmavosi masinėse „Tarp pilkų debesų“ scenose. Nors nežinantys, kuriuo filmo metu mergina pasirodė ekrane, jos tikriausiai nematė, Vaida sako, jog ne tai svarbiausia. Kur kas reikšmingiau jai buvo filmuojantis įgyta patirtis, leidusi ne tik įsivaizduoti, suprasti knygoje ir filme pasakojamos istorijos prasmę ir svarbą, bet ir tiesiogiai prie jos prisiliesti, pajausti, ką išgyveno į Sibirą tremiami lietuviai, apie kuriuos ir yra „Tarp pilkų debesų“ istorija.
Romaną „Tarp pilkų debesų“ Vaida perskaitė vos tik knyga pasirodė prekyboje. Mergina sako, kad istorija ją „užkabino“ ir sudomino ne tik dėl pasakojimo stiliaus ir jo aktualumo, bet ir dėl to, kad jos seneliai kadaise taip pat buvo ištremti į Sibirą. Tiesa, filmavimo aikštelėje ji atsirado ne dėl to. Tai nutiko netikėtai ir neplanuotai.
− Draugai, kurie laisvalaikiu filmuodavosi masinėse įvairių filmų scenose, dažnai pasakodavo apie filmavimo užkulisius. Būdavo įdomu jų klausytis, įsivaizduoti, kaip viskas vyksta. Kartą sumaniau ir pati sudalyvauti aktorių, dalyvaujančių masinėse scenose, atrankoje. Aktorių agentūroje pildant registracijos anketą prie manęs priėjo darbuotoja ir paklausė ar nenorėčiau filmuotis filmo „Tarp pilkų debesų“ masinėse scenose. Buvau skaičiusi šią knygą, ji mane labai įtraukė ir palietė, taigi nedvejodama sutikau, – prisiminė Vaida.
Džiaugsmingai priėmusi pasiūlymą ji su nekantrumu laukė darbų filmavimo aikštelėje pradžios. Didžiausia minia žmonių, filme matoma epizode prie traukinių, kur tremtiniai skirstomi į vagonus – būtent tuo metu Vaidos ir kitų masinėse scenose besifilmavusiųjų pagalba filmo kūrėjams buvo reikalinga labiausiai.
– Kaip žinia, filmuojant medžiagos visada yra parengiama daugiau nei parodoma, todėl kad ir kaip gaila, epizodo, kuriame filmavausi daugiausia – stumdantis prie traukinio vagonų – didžiajame ekrane neparodė. Visgi filmo metu savo veidą pavyko pamatyti veiksmui vykstant traukinio vagono viduje, taip pat tuo metu, kai atkeliavus į tremties vietą buvo nužudyta naujagimio netekusi jauna moteris, vardu Ona. Tiesą pasakius, sunku ten įžiūrėti mano veidą, nes aplinka – niūri ir tamsi, – pasakojo Vaida.
Paklausus jos, kas filmavimo aikštelėje pareikalavo daugiausia jos pastangų ir ką atlikti buvo sunkiausia, mergina sakė, jog su dideliais išbandymais nesusidūrė, o jei ir susidūrė, jie nublanko prieš suvokimą, kad visa tai, ką ji bando suvaidinti, kažkada vyko iš tikrųjų.
– Buvo sunku suprasti, kaip po tokios skaudžios patirties žmonės sugebėjo grįžti namo į Lietuvą, kaip jie sugebėjo, tiesa ne visi, išlikti tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Tuo pat metu žavėjausi tų žmonių drąsa, ištverme. Tai žinant kalbėti apie mano išgyventus sunkumus filmavimo aikštelėje galbūt nemandagu ir net juokinga. Visgi, jei atvirai, filmuojantis erzino kartoti tuos pačius veiksmus. Man teko nešioti kibirus su vandeniu, įlipti į vagoną, išlipti iš jo ir taip dešimtis kartų iš eilės. Atrodo, kiekvieną kartą atlikdavau viską lygiai taip, kaip režisieriaus asistentai liepė ir prašė padaryti, bet vis tekdavo išgirsti „kartojam“. Stebėjausi, kaip pagrindiniai aktoriai turi tiek valios daryti tą patį per tą patį. Prie vienos scenos būdavo dirbama visą dieną ar net kelias, – stebėjosi V. Jaškevičiūtė.
Filmas „Tarp pilkų debesų“ sukėlė tikrą ažiotažą Lietuvos kino salėse. Vaidos nuomone, tai lėmė keletas priežasčių.
– Jei atvirai, manau, kad žmones viliojo smalsumas. Pirmiausia tuos, kurie skaitė knygą – juk įdomu istoriją, kurią skaitydamas įsivaizdavai, pamatyti vizualiai. Kitiems galbūt norėjosi pabandyti suprasti, kaip Rusijos glūdumoje buvusiems žmonėms pavyko iškęsti nežmoniškas tremties sąlygas. Kažkam rūpėjo įvertinti režisierių darbą, pamatyti kaip jiems pavyko atkurti tai, kas kažkada vyko iš tiesų, – samprotavo mergina.
Nors Vaida sako mačiusi ir skaičiusi dviprasmiškas ir prieštaringas nuomones apie filmą, ji sako, kad šį filmą vertėtų pamatyti visiems ir kiekvienam lietuviui.
– Filmas padeda suprasti, kokias sunkias akimirkas teko ištverti mūsų tėvynainiams, kokiomis sudėtingomis sąlygomis jie gyveno, dirbo, kaip nepaisant sudėtingų sąlygų jie „iš nieko“ sugebėdavo pavalgyti, apsirengti. Koks buvo stiprus jų meilės jausmas Lietuvai ir kaip jie vertino savo lietuvišką kilmę. Filmas dėmesio vertas ne tik istorinio suvokimo prasme. Pagrindiniai filmo veikėjai kovoja ne tik su fiziniais iššūkiais – kiekviename jų verda ir vidinė kova. Personažų pasirinkimai, jų elgesys skatina apmąstyti daugybę dalykų. Savo, aplinkinių elgesį priverčia pakeisti, drįsiu pasakyti, net pasaulio suvokimą. Dėl šių priežasčių istorija „Tarp pilkų debesų“ yra verta dėmesio, – mintimis dalijosi Vaida.
Jolanta RAČAITĖ, Rita LIŽAITYTĖ
Nuotraukos iš Vaidos asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

    2022-01-28Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“
    Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei? – Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. ...
  • Nepaisant pandemijos, metai geri

    2022-01-28Nepaisant pandemijos, metai geri
    Apie tai, kokie praėjusieji metai buvo Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms, kuo džiaugtasi ir didžiuotasi, kokie planai 2022 metams, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU. Loreta TUMELIENĖ – Kaip vertinate praėjusius metus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijų? – Metai buvo intensyvūs, įgyvendinta daug svarbių projektų, tvarkytos viešosios erdvės, pastatai, gyventojams teiktos įvairios administracinės paslaugos. Džiaugiuosi, jog kartu su savivaldybės Taryba, Administracija ir bendruomene radome geriausius sprendimus įgyvendinti reikiamiems pokyčiams.   – 2021 metais, kaip ir 2020-aisiais, savivaldybei vėl teko kovoti su COVID-19 pandemija, padėti gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams. Kaip sekėsi šiame fronte? – Nors pandemija niekur nesitraukė ir praėjusiais metais, tačiau ji buvo valdoma, jau ...
  • Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų

    2022-01-28Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų
    Įprasta, kad metų sandūroje atidžiau žvelgiame į nueinančius metus, analizuojame, kokie jie buvo, ką pozityvaus pavyko nuveikti. Su Marijampolės savivaldybės meru Povilu ISODA kalbamės apie 2021-ųjų Savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi Marijampolės savivaldybei? – 2021-ieji, kaip ir prieš tai buvusieji, tikrai buvo kupini iššūkių ir suvaržymų, tačiau buvo ir daug šviesių, džiugių pasiekimų, įgyvendintų darbų, kuriais norisi pasidžiaugti. Dėkoju visiems, kurie praėjusiais metais buvo kartu, savo sąžiningu darbu stengėsi, kad savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustų pokyčius, vykstančius vardan visų mūsų gerovės. Žinau, ...
  • Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa

    2022-01-28Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa
    Šeštadienį Marijampolės „Rotary“ klubas sukvietė visuomenę į Paramos vakarą, kurio tikslas kilnus – surinktas lėšas už koncertą paaukoti Marijampolės ligoninėje kuriamai Skausmo klinikai. Loreta TUMELIENĖ Jau antrasis pagalbos ligoninei projektas Skausmo klinikos projektas Marijampolės rotariečių ir ligoninės administracijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti dar praėjusiais metais. Marijampolės ligoninės vadovo Manto Čėsnos teigimu, idėja steigti Marijampolėje skausmo kliniką gimė bendradarbiaujant su Marijampolės „Rotary“ klubu, „Mantingos“ valdybos pirmininku Klemencu Agentu, kuris šalį apėmus COVID-19 pandemijai buvo didžiausias iniciatorius, kad verslo, visuomenės padedama Marijampolės ligoninė turėtų visą reikalingą įrangą, kuri padėtų gydytojams gydyti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Pandemijos akivaizdoje susivienijęs verslas Marijampolėje padarė tai, apie ką kitų ...
  • Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?

    2022-01-27Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?
    Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“. Kol kas – planavimo stadija UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam ...
  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...
  • Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

    2022-01-26Kaunas tapo viena didele visos Europos scena
    Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. „Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti ...
  • Ką reikėtų žinoti: COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas

    2022-01-25Ką reikėtų žinoti:  COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas
    Tepinėlis iš nosiaryklės PGR testas COVID-19 nustatymui yra tikslus ir patikimas testas diagnozuojant COVID-19. Teigiamas testas reiškia, kad greičiausiai sergate COVID-19. Neigiamas testas reiškia, kad tyrimo metu tikriausiai nesirgote COVID-19. Ištirkite, jei turite COVID-19 simptomų arba buvote susidūrę su asmeniu, kurio COVID-19 testas buvo teigiamas. Kas yra PGR testas? PGR reiškia polimerazės grandininę reakciją. Tai testas, skirtas aptikti konkretaus organizmo, pavyzdžiui, viruso, genetinę medžiagą. Testas nustato viruso buvimą, jei tyrimo metu turite virusą. Testas taip pat gali aptikti viruso fragmentus net tada, kai nesate užsikrėtęs. Kas yra COVID-19 PGR testas? Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas COVID-19 nustatymui yra molekulinis testas, kuriuo analizuojamas viršutinių kvėpavimo ...
  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai

    2022-01-22Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai
    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pagal kurią šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, per 2021 m. šalyje atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų, o iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.