Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Tarp pilkų debesų“ – mūsų praeitis ir dabartis

Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolė, šiuo metu rodomas amerikiečių režisieriaus ir prodiuserio (JAV lietuvio) Mariaus Markevičiaus sukurtas filmas pagal rašytojos, taip pat Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“. Šis jautrią tremties temą palietęs kino kūrinys sulaukė neįtikėtino populiarumo. Štai Marijampolės „Spindulio“ kino teatre rodytas dvi savaites, o salė – perpildyta, atėjus prieš seansą bilieto nebuvo įmanoma gauti – žiūrovams reikėjo juo pasirūpinti iš anksto.

Patriotizmas tarsi sklando tarp mūsų…
Vaida (viduryje) sako, jog sunkiausia filmuojantis jai buvo dešimtis kartų atlikti tuos pačius veiksmus.Filmas „Tarp pilkų debesų“ jau tapo reiškiniu ir Lietuvoje, ir daug platesniu mastu, kaip ir to paties pavadinimo R. Šepetys knyga, JAV tapusi „New York Times“ bestseleriu. Knygoje ir filme vaizduojamos Stalino represijos XX a. antrojoje pusėje, pasakojamas iš Lietuvos į Sibirą kartu su mama ir jaunesniuoju broliu ištremtos Linos gyvenimas. Romanas išverstas į daugiau nei 27 kalbas, visame pasaulyje jo parduota per milijoną kopijų egzempliorių.
Veiksmas prasideda Kaune, 1941-aisiais. Penkiolikametė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu.

Tačiau birželio 14-osios naktį visas svajones ranka nubraukia stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių, kelyje ir tremtyje patiria daugybę sunkumų, vis dėlto nesulaužiusių jų asmenybių.
Romanas galbūt labiau daugiaplanis, dar subtiliau, negu filme atskleidžiamas žmogiškųjų savybių išlikimo klausimas pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Atsiskleidžia tai ir filme – galbūt šiek tiek tiesmukiškiau; kino kūrinys labiau apeliuoja į žiūrovų emocijas ir tai nėra blogai – priminti, sukrėsti, išgyventi. Pagaliau suvokti, ką tautai reiškė ir tebereiškia patirtas genocidas, kai buvo susidorojama kone su visa inteligentija.
Žvelgiant į šią kino juostą iš istorinės perspektyvos – ji atrodo itin vertinga, prasminga. Pamąstyti, kaip mums atsiliepia įvykdytas genocidas ne teoriškai, o išgyvenant. Stabtelėti ties tikromis vertybėmis. Ar įvertiname, ką turime dabar?
Galbūt nesusitelkiame ties ėjimu į priekį, šviesesnės ateities siekimu visai šaliai. Nors tokia tendencija ir yra, ypač tarp plačiau mąstančių žmonių, intelektualaus jaunimo, vis dėlto daug kur dar tiesiog kovojama dėl pozicijos politikoje, ginčijamasi, politikuojama – vieningos krypties kaip ir nėra. Kad prabustų protas, galbūt reikia sukrėtimų, emocijų, atsigręžimo atgal – koks yra ir šis kūrinys. Pagaliau jo paskirtis – ir užjausti patyrusius tremties įvykius, neužmiršti, kad daugelis savo žmogiškųjų savybių ne tik neprarado, bet ir jas ugdė tokiomis sąlygomis.
Žvelgiant į filmą kaip į meno kūrinį, jis labiau atitinka masinės auditorijos poreikį, tačiau toks, regis, ir buvo kūrėjų sumanymas – ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui parodyti sukrečiančius įvykius, kurie yra mūsų istorijos dalis. Vis dėlto pastarųjų metų lėkštoko, net vulgaroko lietuviško kino kontekste jis išsiskiria ir vertybėmis, ir kokybe. Vaidinantis užsienio ir lietuvių aktorių tandemas savo darbą atliko, ypač puikus pagrindinės herojės Linos Vilkaitės vaidmens atlikėjos Bel Pauli (Bel Powley) darbas.
Labiausiai džiugu, kad filmas pritraukia tokį kiekį žiūrovų. Vadinasi, nesame abejingi nei savo istorijai, nei dabarčiai – kitaip nerūpėtų ir tai, kas patirta. Patriotizmas apskritai šiuo metu atrodo tarsi sklandytų ore tarp mūsų. Tai juntama ir iš žiūrovų gausybės, nusiteikimo.
Filmavimo aikštelėje –
ir marijampolietė
Nuotraukoje, kaip ir kino ekrane, buvo tamsus, taigi ne visiems pavyko pamatyti ir įžiūrėti Vaidos veidą (2-oje eilėje pirma iš dešinės).Marijampolietė Vaida Jaškevičiūtė pamatyti šio filmo taip pat grūdosi su minia žmonių. Laukti atslūgsiančio ažiotažo buvo nekantru – ne tik magėjo išvysti knygoje perskaitytos istorijos ekranizaciją, bet ir kino ekrane pamatyti save – Vaida filmavosi masinėse „Tarp pilkų debesų“ scenose. Nors nežinantys, kuriuo filmo metu mergina pasirodė ekrane, jos tikriausiai nematė, Vaida sako, jog ne tai svarbiausia. Kur kas reikšmingiau jai buvo filmuojantis įgyta patirtis, leidusi ne tik įsivaizduoti, suprasti knygoje ir filme pasakojamos istorijos prasmę ir svarbą, bet ir tiesiogiai prie jos prisiliesti, pajausti, ką išgyveno į Sibirą tremiami lietuviai, apie kuriuos ir yra „Tarp pilkų debesų“ istorija.
Romaną „Tarp pilkų debesų“ Vaida perskaitė vos tik knyga pasirodė prekyboje. Mergina sako, kad istorija ją „užkabino“ ir sudomino ne tik dėl pasakojimo stiliaus ir jo aktualumo, bet ir dėl to, kad jos seneliai kadaise taip pat buvo ištremti į Sibirą. Tiesa, filmavimo aikštelėje ji atsirado ne dėl to. Tai nutiko netikėtai ir neplanuotai.
− Draugai, kurie laisvalaikiu filmuodavosi masinėse įvairių filmų scenose, dažnai pasakodavo apie filmavimo užkulisius. Būdavo įdomu jų klausytis, įsivaizduoti, kaip viskas vyksta. Kartą sumaniau ir pati sudalyvauti aktorių, dalyvaujančių masinėse scenose, atrankoje. Aktorių agentūroje pildant registracijos anketą prie manęs priėjo darbuotoja ir paklausė ar nenorėčiau filmuotis filmo „Tarp pilkų debesų“ masinėse scenose. Buvau skaičiusi šią knygą, ji mane labai įtraukė ir palietė, taigi nedvejodama sutikau, – prisiminė Vaida.
Džiaugsmingai priėmusi pasiūlymą ji su nekantrumu laukė darbų filmavimo aikštelėje pradžios. Didžiausia minia žmonių, filme matoma epizode prie traukinių, kur tremtiniai skirstomi į vagonus – būtent tuo metu Vaidos ir kitų masinėse scenose besifilmavusiųjų pagalba filmo kūrėjams buvo reikalinga labiausiai.
– Kaip žinia, filmuojant medžiagos visada yra parengiama daugiau nei parodoma, todėl kad ir kaip gaila, epizodo, kuriame filmavausi daugiausia – stumdantis prie traukinio vagonų – didžiajame ekrane neparodė. Visgi filmo metu savo veidą pavyko pamatyti veiksmui vykstant traukinio vagono viduje, taip pat tuo metu, kai atkeliavus į tremties vietą buvo nužudyta naujagimio netekusi jauna moteris, vardu Ona. Tiesą pasakius, sunku ten įžiūrėti mano veidą, nes aplinka – niūri ir tamsi, – pasakojo Vaida.
Paklausus jos, kas filmavimo aikštelėje pareikalavo daugiausia jos pastangų ir ką atlikti buvo sunkiausia, mergina sakė, jog su dideliais išbandymais nesusidūrė, o jei ir susidūrė, jie nublanko prieš suvokimą, kad visa tai, ką ji bando suvaidinti, kažkada vyko iš tikrųjų.
– Buvo sunku suprasti, kaip po tokios skaudžios patirties žmonės sugebėjo grįžti namo į Lietuvą, kaip jie sugebėjo, tiesa ne visi, išlikti tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Tuo pat metu žavėjausi tų žmonių drąsa, ištverme. Tai žinant kalbėti apie mano išgyventus sunkumus filmavimo aikštelėje galbūt nemandagu ir net juokinga. Visgi, jei atvirai, filmuojantis erzino kartoti tuos pačius veiksmus. Man teko nešioti kibirus su vandeniu, įlipti į vagoną, išlipti iš jo ir taip dešimtis kartų iš eilės. Atrodo, kiekvieną kartą atlikdavau viską lygiai taip, kaip režisieriaus asistentai liepė ir prašė padaryti, bet vis tekdavo išgirsti „kartojam“. Stebėjausi, kaip pagrindiniai aktoriai turi tiek valios daryti tą patį per tą patį. Prie vienos scenos būdavo dirbama visą dieną ar net kelias, – stebėjosi V. Jaškevičiūtė.
Filmas „Tarp pilkų debesų“ sukėlė tikrą ažiotažą Lietuvos kino salėse. Vaidos nuomone, tai lėmė keletas priežasčių.
– Jei atvirai, manau, kad žmones viliojo smalsumas. Pirmiausia tuos, kurie skaitė knygą – juk įdomu istoriją, kurią skaitydamas įsivaizdavai, pamatyti vizualiai. Kitiems galbūt norėjosi pabandyti suprasti, kaip Rusijos glūdumoje buvusiems žmonėms pavyko iškęsti nežmoniškas tremties sąlygas. Kažkam rūpėjo įvertinti režisierių darbą, pamatyti kaip jiems pavyko atkurti tai, kas kažkada vyko iš tiesų, – samprotavo mergina.
Nors Vaida sako mačiusi ir skaičiusi dviprasmiškas ir prieštaringas nuomones apie filmą, ji sako, kad šį filmą vertėtų pamatyti visiems ir kiekvienam lietuviui.
– Filmas padeda suprasti, kokias sunkias akimirkas teko ištverti mūsų tėvynainiams, kokiomis sudėtingomis sąlygomis jie gyveno, dirbo, kaip nepaisant sudėtingų sąlygų jie „iš nieko“ sugebėdavo pavalgyti, apsirengti. Koks buvo stiprus jų meilės jausmas Lietuvai ir kaip jie vertino savo lietuvišką kilmę. Filmas dėmesio vertas ne tik istorinio suvokimo prasme. Pagrindiniai filmo veikėjai kovoja ne tik su fiziniais iššūkiais – kiekviename jų verda ir vidinė kova. Personažų pasirinkimai, jų elgesys skatina apmąstyti daugybę dalykų. Savo, aplinkinių elgesį priverčia pakeisti, drįsiu pasakyti, net pasaulio suvokimą. Dėl šių priežasčių istorija „Tarp pilkų debesų“ yra verta dėmesio, – mintimis dalijosi Vaida.
Jolanta RAČAITĖ, Rita LIŽAITYTĖ
Nuotraukos iš Vaidos asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...