Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kultūros metraštis: septyni prasmingi dešimtmečiai (Jubiliejus)

„Laikas – tarsi audeklas, išnarstytas prisiminimais, tolimais ir artimais, šviečiančiais ir šildančiais, tylinčiais ir skambančiais. Gelmėn nugrimzdo XX a. pradžioje Kalvarijoje rengti lietuviški vakarai, kuriuose vaidino katalikės moterys, šauliai, jaunalietuviai, pavasarininkai… Kalvarijos bažnyčios choras 1928 ir 1930 metais dalyvavo Lietuvos dainų šventėse, Pirmasis pučiamųjų orkestras Kalvarijoje susibūrė apie 1924 metus, 1931–1940 m. veikė ir šaulių orkestras…“ Tai pradžia metraščio, kurį po kruopelę sudėliojo Kalvarijos kultūros centro direktorė Laima Kupstienė ir etnokultūros specialistė Rasa Januškienė, padedant gražiam bendraminčių būriui. Drauge pavartykime šį prasmingą veiklą atspindintį dokumentą.

Jubiliejinis „Raudonasis vakaras“: Žydruolės Zenevičienės daina apie gegulę...Lyg nesibaigianti ir nerami kelionė…
Tai todėl, sako ne vieną dešimtmetį šiuo keliu einantys žmonės, kad jis buvo (o ir tebėra) vingiuotas, nelygus. Vyko administracinės reformos – keitėsi ir kultūros įstaigų priklausomybė, jų statusas. 1950–1962 metai – Kalvarijos rajonas, iki 2000-ųjų – Kapsuko (Marijampolės) rajono dalis, nuo 2000-ųjų – Kalvarijos savivaldybė…
1948 m. spalio 15 d. įsteigti Kalvarijos kultūros namai, juose ir kaimuose ėmė burtis vaidintojai, muzikantai, dainininkai, 1950–1962 metais buvo rengiamos Joninių šventės prie Orijos ežero, rajono dainų šventės, būdavo apie 800 dalyvių.
Kalvarijoje šurmuliavo masiniai ir išradingi derliaus švenčių paradai.
1972–1991 m. kultūros namai buvo zoniniai, juos panaikinus keitėsi ir pavadinimai. Kalvarijoje – laisvalaikio centras, apylinkėse – devynios laisvalaikio salės ir dvi kaimo seklyčios. 1995 m. laisvalaikio centras iš parapijos salės perkeltas į restauruotas patalpas buvusiame kariniame miestelyje, 2004 m. tapo savarankiška biudžetine įstaiga su 11 padalinių: 10 laisvalaikio salių ir mėgėjų teatras „Titnagas“. Net 31 metus kultūroje sukosi Zita Zablackaitė, 12 iš jų vadovavo kultūros centrui. Nuo 2005 m. vadovauja Laima Kupstienė.
Iš buvusių kultūros namų balkono skelbiama apie šios įstaigos atidarymą 1948 metais. Kalvarija garsėjo chorinės dainos puoselėjimu, nuo 1950 m. choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, konkursuose, apžiūrose ir nuolat buvo gerai įvertinamas. 1991 m. dainininkai susibūrė į Kalvarijos tremtinių dainų chorą. Mėgėjų meno kolektyvai dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse. Kultūrininkai rengia siautulingas Užgavėnes, paslaptingas Jonines, mėgėjų teat­rų festivalius „Bičiuliai“, šurmulingas tradicines krašto šventes Kalvarijoje ir seniūnijose. Dabar šį kraštą garsina liaudiškos muzikos kapelos „Jungvala“ ir „Giminės“, Akmenynų kaimo kapela, folkloro ansambliai „Bruknyčia“ ir „Diemedis“, Jungėnų, Tarprubežių ir „Titnago“ teatrai, tautinių šokių kolektyvas „Jurginėlis“ ir Jusevičių jaunieji dizaineriai, atsinaujinęs pučiamųjų orkestras…
Ilgai užtruktų vardijant per 70 metų gautus kolektyvų ir atskirų žmonių apdovanojimus. Marijampolės apskrities nominacija – Angelo statulėlė – 2005 m. įteikta „Titnago“ teatrui ir „Diemedžio“ ansambliui, 2006 m. – kapelai „Giminės“ ir Tremtinių dainų chorui, 2007 m. – Brukų folkloro ansambliui „Bruknyčia“, 2008 m. – vėl „Giminėms“, Vincentui Svitojui, Rasai Januškienei, 2009 m. – Edmantui Rėkui, Angelei Bapkauskienei. „Titnagas“ ir „Diemedis“ įvertinti aukščiausia – „Aukso paukštės“ – nominacija, o 2011 m. kultūros centras pripažintas geriausia Lietuvoje I kategorijos kultūros įstaiga…

Tai – gyvenimo būdas…
Rengiantis jubiliejui buvo kalbinami seniai kultūros baruose dirbantys žmonės, parengta radijo laida, jų mintys užfiksuotos ir met­raštyje. „Kultūros žmonių gyvenimas – kaip knygos. Viena už kitą įdomesnės, kiek kartų beskaitytum, vis randi ką nors naujo, gražaus“, – sako Rasa Januškienė.
Eleonora Ulevičienė (17 metų dirbo Kalvarijos kultūros namų direktore, kitais metais bus 60 metų kaip vadovauja šokių kolektyvams, 14 kartų dalyvavo respublikinėse dainų šventėse): „Esu labai laiminga, kad papuoliau į kultūros aplinką. Kelias prasidėjo Marijampolės dramos teatre, Kalvarijos vidurinėje. Studijavau knygas apie šokio meną, baigiau kursus… Šokių mokytojos kelias – vilnų verpimo fabriko, Kalvarijos kultūros namų ir vidurinės mokyklos šokių kolektyvuose. Mus išgarsino „Aštuonnytis“, 1985 m. pelnėme liaudies kolektyvo vardą. Gyvuoja dabar Trečiojo amžiaus universiteto „Aštuonnytis“, nes pusė šokėjų – iš tų senų laikų…“
Alė Zavistauskienė: „Muzika nuramina, nėra didesnio draugo. Pradėjau groti armonika 5–6 metų, namuose buvo daug muzikuojančių žmonių, prisimenu visas dainas, kur mama vakarais dainuodavo… Pradėjau kurti prieš 23 metus. Kai susibūrėme į „Giminių“ kapelą, buvome priversti ieškoti dainų. Kartais netikėtai tekstas galvoje rimuojasi, paskui paimi akordeoną ir pritaikai muziką, ateina lengvumo pojūtis – kai daina skamba ir patinka, esi laiminga.“
Kęstutis Krasnickas: „Seniai purenu kultūros dirvonus, jau veteranas… Nuo vaikystės svaigęs teatru, baigęs mokslus įkūriau Kalvarijoje teatrą „Titnagas“. Jis kietas: pažiūrėjus mūsų spektaklius tai tikrai matosi. Dienos šviesą išvydo 32 premjeros – daugiausia komedijos. Išmaišėme Lietuvėlę skersai ir išilgai, artistų pas mus vaidino apie 100, o komediją „Aš nenoriu Jurgio“ suvaidinome 42 kartus… Šiemet „Titnagas“ dalyvavo Šimtmečio dainų šventėje, patekome tarp 7 geriausių Lietuvos teatrų…“
Reimundas Tyras: „Kai atvažiavau į Kalvariją, taip ir įsisukau į kultūros verpetą. Nežinau, kodėl pakvietė vaidinti – dabar bus 23 metai, pavyko sukurti 19 vaidmenų. Buvau inžinierius mechanikas, paskui studijavau Marijampolės kolegijoje vadybą, Muzikos ir teatro akademijoje meno vadybą – tai pakeitė gyvenimą. Mano personažai keisti, nesutinkam jų gatvėje. Man patinka lietuvių amerikontas. Per daugelį metų susikaupė patirties – dabar yra ir Jungėnų kaimo teatras. Aš net nustebęs, kiek daug žmonės turi talentų.“
Vytautas Bavikinas: „Muzikuoti pradėjau Kalvarijos vidurinėje, 1969 m. papuoliau į orkestrą. Keturi draugai mokėsi groti trimitu ir klarnetu ir aš užsinorėjau – taip prasidėjo pūtiko karjera… Įstojau į technikos mokyklą, išėjau į armiją – grojau. Kai grįžau į Kalvariją, buvo susikūręs „Žemūktechnikos“ orkestras, ten nuėjau ir sekėsi. Gyvavo ir Kalvarijos orkestras – groju iki šiol. Pabandžiau kapelose – ir ten pritapau.“ Žydruolė Zenevičienė: „Viskas nuo vaikystės. Mama – kultūros darbuotoja, muzikos mokytoja. Augau prie scenos, užkulisiuose. Kuriu įvairią muziką: šiuolaikinę, spektakliams, misterijoms, aranžuoju liaudies dainas. Su „Diemedžiu“ sukurta šešios misterijos, du vaidinimai ir folkmiuziklas. Misteriją „Perkūno sakmės“ filmavo ir parodė LRT televizija, laimėta II vieta konkurse „Tradicija šiandien“. Noriu pasidžiaugti mistiniu folkmiuziklu „Saulės ratu“, kurį pamatė ne tik kalvarijiečiai. Turėjome garbės pasirodyti Kultūros sostinės dienų dalyviams, jį irgi parodė LRT televizija.
Tai man nėra darbas – tiesiog gyvenimo būdas, laisvė kurti ir išreikšti save.“
Vincentas Svitojus: „Šeimoje skambėjo dainos ir muzika. Tėtis grojo smuiku, brolis Juozas – smuiku, vėliau įsigijo cimbolus, akordeoną. Mane traukė prie šių instrumentų. Būdamas 6 metų pradėjau groti. Siekiau tiksliųjų mokslų, bet muzika visada buvo šalia. Žmona – kultūros darbuotoja, jai padėdamas įsitraukiau į šią veiklą. Sukūriau Salaperaugio, paskui – Jusevičių kapelą, Jungėnų kaimo kapelą „Gegužio žiedai“, ji išgarsino Kalvarijos savivaldybę. Esu Kalvarijos krašto metraštininkas: pasirodys šeštoji knyga. Kitąmet švęsiu kapelos 40-metį, o savo 90-metį. Laimingas, kad esu muzikantas. Muzikantai nesensta, aš esu to pavyzdys.“
* * *
…Daug kas liko nepaminėta, neišvardinta, tačiau turtinga Kalvarijos krašto kultūros istorija vis kaupiama. Jau įamžinta knygose „Kalvarijos krašto advento ir kūčių papročiai“, „Kalvarijos krašto teatras šimtmečio vygėj“, kataloguose, kompaktinėse plokštelėse. Jubiliejus – tik stabtelėjimas: istorija teberašoma.
Metraštį vartė Nijolė LINIONIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...