Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ginčai ir patyčios darbo aplinkoje kenkia ne tik sveikatai, bet ir organizacijos produktyvumui (Interviu su eksperte)

Apie patyčias mokykloje kalbama daug, aktyviai ir labai plačiai, nes problema didelė, stipriai įsišaknijusi ir sunkiai pasiduodanti naikinimui. Patyčios, psichologinis smurtas darbo aplinkoje – ne ką mažiau paplitęs ir ne mažesnę žalą asmenybėms darantis reiškinys, tačiau kur kas mažiau eskaluojamas ir garsinamas. Tai nereiškia, jog problema yra menkesnė ar mažiau svarbi. Problema yra aktuali, nes psichologinį smurtą darbo aplinkoje patiria vis daugiau žmonių. Bėda ta, kad darbuotojai ne visada supranta, kad yra psichologinio smurto darbo aplinkoje – mobingo – aukos. Blogai ir kai tai supratę darbuotojai užuot bandę spręsti prob-lemą nuo jos bėga ieškodami kitos darbovietės.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jolita Vveinhardt teigia, jog mobingo problemas spręsti reikia nedelsiant. Kitaip ginčai gali giliai pažeisti darbuotojų sveikatą, organizacijoms sukelti finansinių sunkumų. Jono Petronio nuotraukaVytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jolita Vveinhardt sako, jog tokia praktika – klaidinga ir ydinga. Anot jos, spaudimą patyręs žmogus taip elgdamasis savo bėdą išsprendžia, tačiau į ją įstumia kitą, vietoje jo dirbsiantį žmogų arba ankstesnį kurį nors savo kolegą. Siekiant to išvengti, mobingo problemas profesorė pataria spręsti nedelsiant ir iš esmės. Kaip atpažinti mobingo požymius, nuo ko ir kaip pradėti su juo kovoti, kokių veiksmų imtis – pašnekovė paaiškina tekste.
– Kas yra mobingas? Kaip jis pasireiškia?
– Būna, jog darbo aplinkoje kas nors kam nors bando „įkąsti“, pakenkti, „pastatyti į vietą“, kažką sumenkinti kitų akyse, pasityčioti ir t. t. Jei tai nėra vienetinis bendradarbių apsiskaldymas, o nuolat besitęsianti praktika, jei vieni kolegos bando organizuoti tokias atakas prieš kitą, „blogą“ kolegą ir jei tai vyksta ne savaitę ar mėnesį, galima įtarti, kad kolegos taiko ne šiaip kokias nors epizodinės psichologinio ar fizinio teroro priemones, o propaguoja mobingą. Šią sąvoką galima apibrėžti kaip ilgą laiką besitęsiantį žmogaus engimą, ujimą, žeminimą. Tuomet asmuo ima jausti diskomfortą, jaučiasi nemielas, nepageidaujamas, atstumtas, izoliuotas, dėl santykių su bendradarbiais išgyvena stresą ir t. t. Kitaip tariant, patiria nuolatinį spaudimą, psichologinę ir fizinę grėsmę, su kuriomis savo jėgomis nebepajėgia susidoroti.
– Kas dažniausiai tampa mobingo iniciatoriumi, užpuoliku ir kas – auka? Kokias savybes turi viena ir kita konfliktuojančios, jei taip galima pasakyti, pusės?
– Mokslinių tyrimų duomenimis, įrodyta, jog mobingo iniciatoriumi gali būti visiškai tvarkingai atrodantys ir net daugelio mėgstami (žvelgiant iš šalies) žmonės. Tai gali būti ir viršininkai, ir eiliniai kolegos. Vis tik užpuolikais dažniau tampa tie, kurie pasižymi gera socialine kompetencija – puikiai moka megzti ir palaikyti santykius, patraukliai kalbėti, manipuliuoti kitais. Svarbus mobingo iniciatorių bruožas – mokėjimas maskuoti nepasitikėjimą savimi, įvairias baimes. Pastebima, jog jiems trūksta sugebėjimų sąžiningai konkuruoti. Pasitaiko atvejų, jog „užpuolikai“ būna psichologiškai traumuoti praeityje – taikydami mobingą prieš kurį nors kolegą jie tarsi bando „atsigriebti“.
Kalbant apie užpuolikų aukas – jos gali būti aukščiausios klasės savo srities specialistai, tačiau jiems gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais. Aukų vaidmeniui priskiriami žmonės dažnai būna jautrūs, pažeidžiami. Dėl šių savybių aukoms būna sunku ne tik atlaikyti užpuolikų spaudimą, bet ir išsakyti savo bėdas, ieškoti pagalbos kreipiantis į aplinkinius. Kaip užpuolikais gali tapti ir viršininkai, ir tose pačiose pozicijose dirbantys kolegos, taip ir aukomis gali būti ir eiliniai kolegos, ir viršininkai. Pavyzdžiui, auka gali tapti ir kurio nors padalinio vadovas, kurį pavaldiniai susimoko pašalinti. Apmaudžiausia, kad dažnai organizacijose į tai žiūrima kaip į normalią konkurenciją, kur laimi stipriausias.
– Kaip išvengti mobingo praktikos darbo aplinkoje? Kokių veiksmų reikėtų imtis?
Nors mobingas dažniau susiformuoja tarp tame pačiame range dirbančių kolegų, pasitaiko atvejų, kai pavaldiniai nusprendžia engti viršininką arba šis pavaldinį.− Jau kelinti metai su kolegomis atliekame tyrimus, kuriuose nagrinėjame įmonių socialinės atsakomybės ir įmonių valdymo kultūros sąsajas. Pastebėjome, jog darbuotojų tarpusavio santykių kokybė priklauso nuo to, kaip įvairius procesus organizuoja vadovai. Kai kuriuose tyrimuose mobingas nebuvo atskirai tiriamas, bet pastebėjome, kad ten, kur vadovai labiau išsilavinę organizacijų valdymo prasme, geresni ir darbuotojų tarpusavio santykių rodikliai. Kaip sako liaudies išmintis, žuvis pūva nuo galvos, tad jeigu kažkas negerai su organizacijos galva, tai ir organizacijoje trūksta tvarkos: kas už ką atsako, kokios įgaliojimų ribos ir pan. Toks chaosas sukuria geras sąlygas nesąžiningai veikti ir pačiam vadovui, ir piktnaudžiauti įvairaus rango vadybininkams, ir net eiliniams darbuotojams. Paprastai kalbant, kai sutvarkomas valdymas, darbuotojų nesąžiningų žaidimų galimybės susiaurėja. Kalbu apie tai, kad pirmiausia išmintingas ir savo įmonės sėkme suinteresuotas vadovas turėtų apsibrėžti ir raštu išdėstyti tarpusavio santykių taisykles, etikos kodeksą. Organizacijų valdymo neišmanymas, kai vadovas pasikliauja tik asmenine intuicija, tampa puikia terpe formuotis mobingui ir kitokio pobūdžio nesąžiningai veiklai. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad jei tarpusavio santykių sistema įmonėje sutvarkyta tvarkingai, mobingo apraiškų joje tikrai nebus. Gali nutikti visko, tačiau tokiu atveju kenkėjai negalės labai lengvai manipuliuoti bet kuriuo asmeniu savo naudai.
– Kokios priežastys kolegas skatina propaguoti mobingą, taikyti psichologinio smurto, prievartos metodus darbo aplinkoje? Dažniau mobingą taiko vienas asmuo ar asmenų grupė?
– Kai veikia eiliniai bendradarbiai, priežasčių gali būti daugybė, tačiau visos jos susiveda į vieną tikslą – pašalinti auką sau iš kelio, išvyti ją iš padalinio ar organizacijos. Kad ir kokius argumentus bandoma pateikti, motyvas įprastai yra vienas – asmeninis. Pavyzdžiui, noras susidoroti su stipriu konkurentu arba užimti jo darbo vietą. Pasitaiko atvejų, kad mobingo aukomis tampa žmonės, kurie nepatenkina seksualinių užpuolikų reikalavimų. Tuomet kaip bausmę nesutikusiai paklusti aukai užpuolikai taiko psichologinį terorą, ima ją užgaulioti ir kitaip psichologiškai prievartauti.
Mobingas yra ypatingas tuo, kad jam reiškiantis beveik visuomet veikia grupė asmenų, skirtingai nei taikant kitas psichologinio terorizavimo priemones, kai veikti gali ir vienas asmuo. Kai yra suburiama gauja, žmogus, prieš kurį nukreipiamas teroras, priverčiamas jaustis esantis vienas prieš visus. Tokioje užpuolikų gaujoje dažniausiai būna vienas vadas ir keli „šakalai“. Kiti baugiai stebi, puolime dalyvauja pasyviai.
– Kaip žmogui, prieš kurį taikomas mobingas, reikėtų elgtis? Kada reikėtų pradėti imtis kažkokių veiksmų? Kaip su tuo kovoti, kokių priemonių imtis? Ar reikėtų apie tai pranešti kitiems kolegoms? Galbūt reikėtų kreiptis netgi į kažkokias institucijas, prašyti psichologų pagalbos?
Psichologinį smurtą, terorą mobingo atveju grupė asmenų dažniausiai nukreipia prieš vieną pasirinktą asmenį.– Iš esmės, Jūs daugelį dalykų suminėjote. Pirmiausia, žmogus neturi tyliai kentėti ir naiviai laukti, kol viskas baigsis. Apie tai pirmiausia turėtų sužinoti vadovas, koks jis bebūtų. Kaip dažnai sakau, ir vadovai turi už save aukštesnius vadovus, todėl būtina išnaudoti visas įmanomas galimybes. Apie kolegų veiksmus, kurie pradžioje būna vos pastebimi, turi sužinoti bendradarbiai (įrodyta, kad puolėjai labiausiai bijo viešumo), reikia pasistengti užsitikrinti moralinę paramą ir darbovietėje, ir už jos ribų. Ne vienerius metus mano atliekami tyrimai rodo, kad tokiais atvejais labai retai kreipiamasi į psichologus, psichoterapeutus, teisininkus ar net profsąjungas ten, kur jos veikia. Kol kas Lietuvoje nėra specialiai paruoštų mobingo konsultantų, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje. Todėl nebūna savaitės, kai nesulaukiu skambučių ar elektroninių laiškų, klausiančių patarimų kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos. Pirmiausia žmones skatinu kalbėtis su vadovais, o kai su jais susikalbėti nepavyksta, patariu jiems kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus. Bet kuriuo atveju reikia rinkti įvairiausius įrodymus, kuriuos būtų galima pateikti ir darbdaviui, ir teisininkams.
– Kokias pasekmes gali sukelti prieš vieną ar kelis kolegų taikomas mobingas?
− Kaip jau minėjau, įprastai mobingas taikomas prieš vieną asmenį, vienokiu ar kitokiu būdu pasitelkiant, įtraukiant bendradarbius. Jeigu taip nutinka, organizacija sunkiai „suserga“, psichologinis klimatas organizacijoje pasidaro sudėtingas. Tuomet darbuotojai rūpinasi ne kaip įmanoma geriau atlikti darbus, o nerimauja dėl savo saugumo, baiminasi kolegų išpuolių. Ima vyrauti nepasitikėjimas, įtampa, baimė, patiriami didesni ar mažesni nuostoliai, kenčia reputacija. Jau net nekalbu apie tai, kad mobingas organizacijai gali atnešti finansinius nuostolius, kai nukentėjusiems nariams įmonės turi išmokėti kompensacijas ar atlyginti teismines išlaidas. Joks sveikai mąstantis vadovas to nenorėtų. Tačiau nepaisant žalos pačiai organizacijai, labiausiai nukenčia auka ir jos artimieji. Yra tyrimų, kurie rodo, kad poveikis prilygsta potrauminiam stresui, kurį, pavyzdžiui, išgyvena iš misijų grįžę kariai. Todėl pavojinga į mobingą žiūrėti kaip į eilinius kivirčus, nes iš pažiūros nekalti juokai, apkalbos, pašaipos per ilgą laiką žmogų sužaloja ir psichologiškai, ir fiziškai. Nerimas, depresija, širdies sutrikimai ar net neįgalumas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis – tik keletas pasekmių, nes neretai žmogus privedamas net iki savižudybės. Yra buvę, kad žmogus nusprendžia žudytis darbe ar paskutinėmis atostogų dienomis – tai aiški nuoroda į tai, kad darbe įvyko kažkas bloga. Deja, Lietuvoje tokie atvejai nurašomi į asmenines problemas.
Negana to, mobingo pasekmes jaučia ir aukų šeimos nariai, vaikai, vyksta skyrybos. Žmogus vėliau tampa nedarbingas, jam reikia gydymo. Žalą mėginama skaičiuoti įvairiai – kaip prarastas darbo valandas, sumažėjusį produktyvumą, išlaidas vaistams ir pan., tačiau nuostoliai kainuoja milijonus eurų net tose valstybėse, kur apsaugai nuo mobingo skiriamas ypatingas dėmesys, veikia specialūs įstatymai.
– Ar pasitraukimas, išėjimas iš darbo, teisingas būdas kovoti su mobingu?
Mobingas gali susiformuoti įvairaus pobūdžio organizacijose – ir intelektinius, ir fiziškai apčiuopiamus produktus kuriančiose įmonėse.– Neretai nuskamba pasiūlymai nesikankinti ir išeiti iš darbo. Iš tiesų, pakeitus darbą dažnai atsistato aukų sveikata, naujoje darbovietėje užmezgami pakankamai sveiki, normalūs santykiai. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, aplinkybės gali skirtis. Ne visiems greitai ir paprastai pavyksta susirasti kitą darbą, ypač jei žmogui daugiau kaip keturiasdešimt ir jis gyvena nedideliame mieste, kur darbų pasiūla yra menka ir siaura. Aš į problemą žiūriu iš organizacijos valdymo pusės – žmogui išėjus problemos lieka ir bet kas kitas gali tapti nauja auka. Jeigu asmuo nelaukia tol, kol jam pašlyja fizinė ir psichinė sveikata, o vadovas nėra užsispyręs žūtbūt atsikratyti darbuotojo, situaciją dažniausiai pavyksta išspręsti ir darbuotojui, ir darbovietei palankia linkme. Tačiau netgi ir tuomet, kai vadovas spaudžia pavaldinį išeiti iš darbo savo noru, kai jis to nenori, galimybių išspręsti situaciją yra. Pažįstu puikių Valstybinės darbo inspekcijos specialistų, kurie tikrai į tokias situacijas žiūri neabejingai, padeda jas suvaldyti ir tik kraštutiniais atvejais kreipiasi į prokuratūrą. Visuomet ir pačiam galima kreiptis į teisininką, tačiau nereikėtų delsti tol, kol nebelieka menkiausios vilties bėdą išspręsti.
– Galbūt yra kažkokia statistika kokiose organizacijose, kokia veikla užsiimančiose įmonėse dažniau pasitaiko mobingo atvejų?
– Lietuvoje nėra tokios organizacijų grupės (kaip ir kitose šalyse), kur nepasitaikytų mobingo apraiškų. Tai prasideda jau vaikų darželyje ir tęsiasi netgi aukštosiose mokyklose. Žinoma, daugiausia tyrimų atlikta mokyklose, gydymo įstaigose, statutinėse įstaigose ir kitose viešojo sektoriaus organizacijose, tačiau reikia suvokti, kad mobingas apskritai būdingas bet kuriam gyvam padarui – ne veltui šio proceso tyrimai prasidėjo ne darbinėse organizacijose, o stebint gyvūnų elgesį. Žinoma, kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus turi, tuo jo elgesys gali būti rafinuotesnis, nors tai irgi nėra griežta tiesa. Pavyzdžiui, ministerijos tarnautojai gali paleisti į darbą kumščius ar siuntinėti provokuojančius vaizdo įrašus (internetinės patyčios ir jų tyrimai dabar apskritai yra „ant bangos“). Viskas priklauso nuo vadovo išsilavinimo, vertybių, kaip jis sugeba organizuoti darbą, sukurti saugią ir darbingą aplinką. Čia norėčiau išskirti užsienio kapitalo įmones, kurios ypatingą dėmesį skiria vadovų ir darbuotojų atrankai, ne tik formaliai pasirašo etikos kodeksus, bet turi ir procedūras, tvarkas, kaip tokius konfliktus spręsti ir negaili tam nei pastangų, nei lėšų.
– Kuo mobingas skiriasi nuo patyčių? Kaip nesupainioti šių dviejų procesų ir kaip juos atskirti?
– Nieko blogo, jeigu kas netyčia ir supainioja, nes ir vienas, ir kitas dalykas – netoleruotini. Mobingo nėra be patyčių įvairiausiomis jų formomis, tačiau patyčios ne visuomet virsta mobingu – tai yra ilgai trunkančiu ir nuosekliai vykstančiu terorizavimu, kur dalyvauja daugiau nei vienas asmuo. Kitaip nei pavienių patyčių atveju, čia dalyvauja organizuota gauja, todėl ir pastangų tam įveikti reikia daugiau.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.