renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ginčai ir patyčios darbo aplinkoje kenkia ne tik sveikatai, bet ir organizacijos produktyvumui (Interviu su eksperte)

Apie patyčias mokykloje kalbama daug, aktyviai ir labai plačiai, nes problema didelė, stipriai įsišaknijusi ir sunkiai pasiduodanti naikinimui. Patyčios, psichologinis smurtas darbo aplinkoje – ne ką mažiau paplitęs ir ne mažesnę žalą asmenybėms darantis reiškinys, tačiau kur kas mažiau eskaluojamas ir garsinamas. Tai nereiškia, jog problema yra menkesnė ar mažiau svarbi. Problema yra aktuali, nes psichologinį smurtą darbo aplinkoje patiria vis daugiau žmonių. Bėda ta, kad darbuotojai ne visada supranta, kad yra psichologinio smurto darbo aplinkoje – mobingo – aukos. Blogai ir kai tai supratę darbuotojai užuot bandę spręsti prob-lemą nuo jos bėga ieškodami kitos darbovietės.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jolita Vveinhardt teigia, jog mobingo problemas spręsti reikia nedelsiant. Kitaip ginčai gali giliai pažeisti darbuotojų sveikatą, organizacijoms sukelti finansinių sunkumų. Jono Petronio nuotraukaVytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jolita Vveinhardt sako, jog tokia praktika – klaidinga ir ydinga. Anot jos, spaudimą patyręs žmogus taip elgdamasis savo bėdą išsprendžia, tačiau į ją įstumia kitą, vietoje jo dirbsiantį žmogų arba ankstesnį kurį nors savo kolegą. Siekiant to išvengti, mobingo problemas profesorė pataria spręsti nedelsiant ir iš esmės. Kaip atpažinti mobingo požymius, nuo ko ir kaip pradėti su juo kovoti, kokių veiksmų imtis – pašnekovė paaiškina tekste.
– Kas yra mobingas? Kaip jis pasireiškia?
– Būna, jog darbo aplinkoje kas nors kam nors bando „įkąsti“, pakenkti, „pastatyti į vietą“, kažką sumenkinti kitų akyse, pasityčioti ir t. t. Jei tai nėra vienetinis bendradarbių apsiskaldymas, o nuolat besitęsianti praktika, jei vieni kolegos bando organizuoti tokias atakas prieš kitą, „blogą“ kolegą ir jei tai vyksta ne savaitę ar mėnesį, galima įtarti, kad kolegos taiko ne šiaip kokias nors epizodinės psichologinio ar fizinio teroro priemones, o propaguoja mobingą. Šią sąvoką galima apibrėžti kaip ilgą laiką besitęsiantį žmogaus engimą, ujimą, žeminimą. Tuomet asmuo ima jausti diskomfortą, jaučiasi nemielas, nepageidaujamas, atstumtas, izoliuotas, dėl santykių su bendradarbiais išgyvena stresą ir t. t. Kitaip tariant, patiria nuolatinį spaudimą, psichologinę ir fizinę grėsmę, su kuriomis savo jėgomis nebepajėgia susidoroti.
– Kas dažniausiai tampa mobingo iniciatoriumi, užpuoliku ir kas – auka? Kokias savybes turi viena ir kita konfliktuojančios, jei taip galima pasakyti, pusės?
– Mokslinių tyrimų duomenimis, įrodyta, jog mobingo iniciatoriumi gali būti visiškai tvarkingai atrodantys ir net daugelio mėgstami (žvelgiant iš šalies) žmonės. Tai gali būti ir viršininkai, ir eiliniai kolegos. Vis tik užpuolikais dažniau tampa tie, kurie pasižymi gera socialine kompetencija – puikiai moka megzti ir palaikyti santykius, patraukliai kalbėti, manipuliuoti kitais. Svarbus mobingo iniciatorių bruožas – mokėjimas maskuoti nepasitikėjimą savimi, įvairias baimes. Pastebima, jog jiems trūksta sugebėjimų sąžiningai konkuruoti. Pasitaiko atvejų, jog „užpuolikai“ būna psichologiškai traumuoti praeityje – taikydami mobingą prieš kurį nors kolegą jie tarsi bando „atsigriebti“.
Kalbant apie užpuolikų aukas – jos gali būti aukščiausios klasės savo srities specialistai, tačiau jiems gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais. Aukų vaidmeniui priskiriami žmonės dažnai būna jautrūs, pažeidžiami. Dėl šių savybių aukoms būna sunku ne tik atlaikyti užpuolikų spaudimą, bet ir išsakyti savo bėdas, ieškoti pagalbos kreipiantis į aplinkinius. Kaip užpuolikais gali tapti ir viršininkai, ir tose pačiose pozicijose dirbantys kolegos, taip ir aukomis gali būti ir eiliniai kolegos, ir viršininkai. Pavyzdžiui, auka gali tapti ir kurio nors padalinio vadovas, kurį pavaldiniai susimoko pašalinti. Apmaudžiausia, kad dažnai organizacijose į tai žiūrima kaip į normalią konkurenciją, kur laimi stipriausias.
– Kaip išvengti mobingo praktikos darbo aplinkoje? Kokių veiksmų reikėtų imtis?
Nors mobingas dažniau susiformuoja tarp tame pačiame range dirbančių kolegų, pasitaiko atvejų, kai pavaldiniai nusprendžia engti viršininką arba šis pavaldinį.− Jau kelinti metai su kolegomis atliekame tyrimus, kuriuose nagrinėjame įmonių socialinės atsakomybės ir įmonių valdymo kultūros sąsajas. Pastebėjome, jog darbuotojų tarpusavio santykių kokybė priklauso nuo to, kaip įvairius procesus organizuoja vadovai. Kai kuriuose tyrimuose mobingas nebuvo atskirai tiriamas, bet pastebėjome, kad ten, kur vadovai labiau išsilavinę organizacijų valdymo prasme, geresni ir darbuotojų tarpusavio santykių rodikliai. Kaip sako liaudies išmintis, žuvis pūva nuo galvos, tad jeigu kažkas negerai su organizacijos galva, tai ir organizacijoje trūksta tvarkos: kas už ką atsako, kokios įgaliojimų ribos ir pan. Toks chaosas sukuria geras sąlygas nesąžiningai veikti ir pačiam vadovui, ir piktnaudžiauti įvairaus rango vadybininkams, ir net eiliniams darbuotojams. Paprastai kalbant, kai sutvarkomas valdymas, darbuotojų nesąžiningų žaidimų galimybės susiaurėja. Kalbu apie tai, kad pirmiausia išmintingas ir savo įmonės sėkme suinteresuotas vadovas turėtų apsibrėžti ir raštu išdėstyti tarpusavio santykių taisykles, etikos kodeksą. Organizacijų valdymo neišmanymas, kai vadovas pasikliauja tik asmenine intuicija, tampa puikia terpe formuotis mobingui ir kitokio pobūdžio nesąžiningai veiklai. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad jei tarpusavio santykių sistema įmonėje sutvarkyta tvarkingai, mobingo apraiškų joje tikrai nebus. Gali nutikti visko, tačiau tokiu atveju kenkėjai negalės labai lengvai manipuliuoti bet kuriuo asmeniu savo naudai.
– Kokios priežastys kolegas skatina propaguoti mobingą, taikyti psichologinio smurto, prievartos metodus darbo aplinkoje? Dažniau mobingą taiko vienas asmuo ar asmenų grupė?
– Kai veikia eiliniai bendradarbiai, priežasčių gali būti daugybė, tačiau visos jos susiveda į vieną tikslą – pašalinti auką sau iš kelio, išvyti ją iš padalinio ar organizacijos. Kad ir kokius argumentus bandoma pateikti, motyvas įprastai yra vienas – asmeninis. Pavyzdžiui, noras susidoroti su stipriu konkurentu arba užimti jo darbo vietą. Pasitaiko atvejų, kad mobingo aukomis tampa žmonės, kurie nepatenkina seksualinių užpuolikų reikalavimų. Tuomet kaip bausmę nesutikusiai paklusti aukai užpuolikai taiko psichologinį terorą, ima ją užgaulioti ir kitaip psichologiškai prievartauti.
Mobingas yra ypatingas tuo, kad jam reiškiantis beveik visuomet veikia grupė asmenų, skirtingai nei taikant kitas psichologinio terorizavimo priemones, kai veikti gali ir vienas asmuo. Kai yra suburiama gauja, žmogus, prieš kurį nukreipiamas teroras, priverčiamas jaustis esantis vienas prieš visus. Tokioje užpuolikų gaujoje dažniausiai būna vienas vadas ir keli „šakalai“. Kiti baugiai stebi, puolime dalyvauja pasyviai.
– Kaip žmogui, prieš kurį taikomas mobingas, reikėtų elgtis? Kada reikėtų pradėti imtis kažkokių veiksmų? Kaip su tuo kovoti, kokių priemonių imtis? Ar reikėtų apie tai pranešti kitiems kolegoms? Galbūt reikėtų kreiptis netgi į kažkokias institucijas, prašyti psichologų pagalbos?
Psichologinį smurtą, terorą mobingo atveju grupė asmenų dažniausiai nukreipia prieš vieną pasirinktą asmenį.– Iš esmės, Jūs daugelį dalykų suminėjote. Pirmiausia, žmogus neturi tyliai kentėti ir naiviai laukti, kol viskas baigsis. Apie tai pirmiausia turėtų sužinoti vadovas, koks jis bebūtų. Kaip dažnai sakau, ir vadovai turi už save aukštesnius vadovus, todėl būtina išnaudoti visas įmanomas galimybes. Apie kolegų veiksmus, kurie pradžioje būna vos pastebimi, turi sužinoti bendradarbiai (įrodyta, kad puolėjai labiausiai bijo viešumo), reikia pasistengti užsitikrinti moralinę paramą ir darbovietėje, ir už jos ribų. Ne vienerius metus mano atliekami tyrimai rodo, kad tokiais atvejais labai retai kreipiamasi į psichologus, psichoterapeutus, teisininkus ar net profsąjungas ten, kur jos veikia. Kol kas Lietuvoje nėra specialiai paruoštų mobingo konsultantų, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje. Todėl nebūna savaitės, kai nesulaukiu skambučių ar elektroninių laiškų, klausiančių patarimų kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos. Pirmiausia žmones skatinu kalbėtis su vadovais, o kai su jais susikalbėti nepavyksta, patariu jiems kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus. Bet kuriuo atveju reikia rinkti įvairiausius įrodymus, kuriuos būtų galima pateikti ir darbdaviui, ir teisininkams.
– Kokias pasekmes gali sukelti prieš vieną ar kelis kolegų taikomas mobingas?
− Kaip jau minėjau, įprastai mobingas taikomas prieš vieną asmenį, vienokiu ar kitokiu būdu pasitelkiant, įtraukiant bendradarbius. Jeigu taip nutinka, organizacija sunkiai „suserga“, psichologinis klimatas organizacijoje pasidaro sudėtingas. Tuomet darbuotojai rūpinasi ne kaip įmanoma geriau atlikti darbus, o nerimauja dėl savo saugumo, baiminasi kolegų išpuolių. Ima vyrauti nepasitikėjimas, įtampa, baimė, patiriami didesni ar mažesni nuostoliai, kenčia reputacija. Jau net nekalbu apie tai, kad mobingas organizacijai gali atnešti finansinius nuostolius, kai nukentėjusiems nariams įmonės turi išmokėti kompensacijas ar atlyginti teismines išlaidas. Joks sveikai mąstantis vadovas to nenorėtų. Tačiau nepaisant žalos pačiai organizacijai, labiausiai nukenčia auka ir jos artimieji. Yra tyrimų, kurie rodo, kad poveikis prilygsta potrauminiam stresui, kurį, pavyzdžiui, išgyvena iš misijų grįžę kariai. Todėl pavojinga į mobingą žiūrėti kaip į eilinius kivirčus, nes iš pažiūros nekalti juokai, apkalbos, pašaipos per ilgą laiką žmogų sužaloja ir psichologiškai, ir fiziškai. Nerimas, depresija, širdies sutrikimai ar net neįgalumas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis – tik keletas pasekmių, nes neretai žmogus privedamas net iki savižudybės. Yra buvę, kad žmogus nusprendžia žudytis darbe ar paskutinėmis atostogų dienomis – tai aiški nuoroda į tai, kad darbe įvyko kažkas bloga. Deja, Lietuvoje tokie atvejai nurašomi į asmenines problemas.
Negana to, mobingo pasekmes jaučia ir aukų šeimos nariai, vaikai, vyksta skyrybos. Žmogus vėliau tampa nedarbingas, jam reikia gydymo. Žalą mėginama skaičiuoti įvairiai – kaip prarastas darbo valandas, sumažėjusį produktyvumą, išlaidas vaistams ir pan., tačiau nuostoliai kainuoja milijonus eurų net tose valstybėse, kur apsaugai nuo mobingo skiriamas ypatingas dėmesys, veikia specialūs įstatymai.
– Ar pasitraukimas, išėjimas iš darbo, teisingas būdas kovoti su mobingu?
Mobingas gali susiformuoti įvairaus pobūdžio organizacijose – ir intelektinius, ir fiziškai apčiuopiamus produktus kuriančiose įmonėse.– Neretai nuskamba pasiūlymai nesikankinti ir išeiti iš darbo. Iš tiesų, pakeitus darbą dažnai atsistato aukų sveikata, naujoje darbovietėje užmezgami pakankamai sveiki, normalūs santykiai. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, aplinkybės gali skirtis. Ne visiems greitai ir paprastai pavyksta susirasti kitą darbą, ypač jei žmogui daugiau kaip keturiasdešimt ir jis gyvena nedideliame mieste, kur darbų pasiūla yra menka ir siaura. Aš į problemą žiūriu iš organizacijos valdymo pusės – žmogui išėjus problemos lieka ir bet kas kitas gali tapti nauja auka. Jeigu asmuo nelaukia tol, kol jam pašlyja fizinė ir psichinė sveikata, o vadovas nėra užsispyręs žūtbūt atsikratyti darbuotojo, situaciją dažniausiai pavyksta išspręsti ir darbuotojui, ir darbovietei palankia linkme. Tačiau netgi ir tuomet, kai vadovas spaudžia pavaldinį išeiti iš darbo savo noru, kai jis to nenori, galimybių išspręsti situaciją yra. Pažįstu puikių Valstybinės darbo inspekcijos specialistų, kurie tikrai į tokias situacijas žiūri neabejingai, padeda jas suvaldyti ir tik kraštutiniais atvejais kreipiasi į prokuratūrą. Visuomet ir pačiam galima kreiptis į teisininką, tačiau nereikėtų delsti tol, kol nebelieka menkiausios vilties bėdą išspręsti.
– Galbūt yra kažkokia statistika kokiose organizacijose, kokia veikla užsiimančiose įmonėse dažniau pasitaiko mobingo atvejų?
– Lietuvoje nėra tokios organizacijų grupės (kaip ir kitose šalyse), kur nepasitaikytų mobingo apraiškų. Tai prasideda jau vaikų darželyje ir tęsiasi netgi aukštosiose mokyklose. Žinoma, daugiausia tyrimų atlikta mokyklose, gydymo įstaigose, statutinėse įstaigose ir kitose viešojo sektoriaus organizacijose, tačiau reikia suvokti, kad mobingas apskritai būdingas bet kuriam gyvam padarui – ne veltui šio proceso tyrimai prasidėjo ne darbinėse organizacijose, o stebint gyvūnų elgesį. Žinoma, kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus turi, tuo jo elgesys gali būti rafinuotesnis, nors tai irgi nėra griežta tiesa. Pavyzdžiui, ministerijos tarnautojai gali paleisti į darbą kumščius ar siuntinėti provokuojančius vaizdo įrašus (internetinės patyčios ir jų tyrimai dabar apskritai yra „ant bangos“). Viskas priklauso nuo vadovo išsilavinimo, vertybių, kaip jis sugeba organizuoti darbą, sukurti saugią ir darbingą aplinką. Čia norėčiau išskirti užsienio kapitalo įmones, kurios ypatingą dėmesį skiria vadovų ir darbuotojų atrankai, ne tik formaliai pasirašo etikos kodeksus, bet turi ir procedūras, tvarkas, kaip tokius konfliktus spręsti ir negaili tam nei pastangų, nei lėšų.
– Kuo mobingas skiriasi nuo patyčių? Kaip nesupainioti šių dviejų procesų ir kaip juos atskirti?
– Nieko blogo, jeigu kas netyčia ir supainioja, nes ir vienas, ir kitas dalykas – netoleruotini. Mobingo nėra be patyčių įvairiausiomis jų formomis, tačiau patyčios ne visuomet virsta mobingu – tai yra ilgai trunkančiu ir nuosekliai vykstančiu terorizavimu, kur dalyvauja daugiau nei vienas asmuo. Kitaip nei pavienių patyčių atveju, čia dalyvauja organizuota gauja, todėl ir pastangų tam įveikti reikia daugiau.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...