Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kol Žemėje gyvens žmonės, poezija neišnyks

– Poezijos rinktinė, dar viena knyga – svarbus faktas. Jaučiu, kad kalbant apie Tavo poeziją svarbus ne išleistų knygų skaičius. Vis dėlto, kiek jų jau yra, su kokiomis mintimis palydėjai į gyvenimą?
„Manau, kad poeziją skaito sielos aristokratai“, – sako poetė.– Jeigu kalbėsime apie šią, paskiausiai išleistą mano eilėraščių knygą „Nevysta, meile, žiedas, skirtas tau…“, tai yra devintas literatūrinis leidinys, o dar konkrečiau – meilės lyrikos rinktinė. Labai įvairiomis temomis esu rašiusi, išbandžiusi netgi mažąją prozą – eseistiką, bet intymioji lyrika mano širdžiai, regis, bene bus pati artimiausia. Ypač pastaruoju metu subrendo nuoširdus noras šią temą, įliejus į ją nemažai naujo ir nežinomo, pristatyti plačiau. Knyga stambios apimties – vien savo lėšomis tikrai nebūčiau pajėgusi šį savo sumanymą įgyvendinti, tad esu nuoširdžiai dėkinga kultūrai jautriems mūsų miesto savivaldybės vadovams. Žinoma, ir gerbiamam dailininkui Artūrui Kaminskui bei visam darniam ir draugiškam „Piko valandos“ kolektyvui, su kuriais teko dirbti. Kadangi Marijampolė šiemet paskelbta Kultūros sostine, ne vienas kuriančių žmonių panoro ta intencija įnešti ir savo asmeninį indėlį, tokią mintį turėjau ir aš. Ir džiaugiuosi, jog tai pavyko įgyvendinti.
– Kaip, pati būdama kūrėja, supranti poezijos misiją šiuolaikiniame technologijų ir šiek tiek sumaterialėjusiame pasaulyje? Ką ji gali?
– Poezijos misija, man rodos, per amžių amžius yra daugmaž ta pati: taurinti realybę, atkreipti dėmesį į jausminį, subtilųjį žmogaus pasaulį, išsakyti pačius paslaptingiausius psichologinius poslinkius. Žmogus jaučia juos savyje, bet ne visada gali apsakyti kitam ir net pačiam sau – čia į pagalbą ir ateina poezija. Be to, poetinėje kūryboje dažnai gali rasti grynąjį grožį (ne veltui sakoma, kad grožis išgelbės pasaulį). Išgelbėti, žinoma, nepajėgs, bet ar tai pilnas minoro, ar žaižaruojantis, pilnas žaismės, ar kupinas išminties poetinis žodis – jis tikrai padės atitrūkti nuo banalybės, nuo pilkumos, primins, jog pasaulis vis dėlto nėra tik vulgarus, brutalus arba lėkštas, bet spalvingas, užburiantis, įdomus. Juk taip gera skaityti (ar deklamuoti) kažkieno gražų eilėraštį, gėrėtis jo aliteracijomis, metaforomis, jausti muzikalumą, skambumą – stebuk­lą, kuris atėjo tarsi iš nieko: meno grožis yra ir jo paslaptingume, jo nepaaiškinamume… Apskritai, kūryba vertinga yra ir dėl to, kad ji ne tik kalba apie žmogų, bet ir veda mus prie žmonių, susipažįstam vieni su kitais ir „ganom sielas tuos menų mainuos“. Poezija gali ir konkrečiai padėti. Įsivaizduokime, kad kažkuriam žmogui kažkurį vakarą nepaprastai sunku, geliančiai liūdna. Žmogus tiesiog neranda sau vietos. Paskambina vienam iš draugų – tas užsiėmęs savąja šeima, paskambina antram – tas turi svečių, surenka dar vieno – trečiojo – numerį, bet savęs draugo balse neišgirsta… Ir žmogus pasijunta velniškai vienišas!.. Laimei, po ranka poezijos tomelis: širdingos, gilios, atviros. Žmogus ima sklaidyti knygos lapus ir suranda savo būsenai artimų tekstų – tarsi identifikuoja save su poetu, tarsi išgirsta aidą, ateinantį iš broliškos, jį suprantančios sielos, pasijunta ne vienišas savo liūdesy. Ir darosi daug geriau!
– Gražus, paslaptingas pasaulis, ypatinga jo pusė, į kurią gali nukelti poetinis žodis… Tavo jis – lyrinis, dažnai alsuojantis netikėtais įvaizdžiais. Ar sąmoningai renkiesi būtent tokią kryptį, o ne destruktyvesnę, amatininkesnę kūrybos pusę? Ar visada lauki, kol išgirsi atskrendančių mūzų plazdėjimą?
– Taip, tikrai paslaptingas tas pasaulis. Ir pats kūrybos vidinis virsmas ne mažiau prisodrintas paslapties ir sudėtingumo: tai toks pašėlęs procesas, kai, vaizdžiai tariant, šoka protas, kraujas ir širdis, skambant Mūzų muzikai… Poezija – rūbas, išaustas iš dangiškų ir žemiškų siūlų, skirtas sušildyti sielai – aprengti mumyse tai, kas tarsi nematoma, bet iš tikrųjų yra ir reikalauja sau dėmesio bei gilaus, subtilaus psichologinio pritaikymo kiekvienam individualiai. Poetas – žmogus, kuris pats ir augina tą psichologinį pluoštą, lyg žemdirbys linus pats rauna savo dvasios pastangomis ir pats savaip suverpia. Na, o įkvėpimas – jis tikrai yra, žinoma, kantriai jo išlaukti ne visada turi galimybę; jei reikia tiesiog daug dirbi, mąstai ir po didelių pastangų siela savaime „užsikuria“. Lyrizmas, kurį akcentuoji kaip dominuojantį kūrybos bruožą, turbūt jau mano prigimtyje, pačioj sielos sandaroj, širdies šaknyse. Nors… išlygų yra – tai parodo kai kurios kūrybos pobūdis: daug esu sukūrusi rubajatų, kurie nelabai daug turi sąsajų su lyrizmu, greičiau su gyvenimiška įžvalga, gyvenimo pažinimu. Ir sonetas, kurių esu parašiusi taip pat nemažai, greičiau yra ne švelnus poetinis plazdesys, o įtemptos stygos skambėjimas – tai dalinai apsprendžia ir pati griežta soneto architektonika. Bet… ir šio pobūdžio kūriniuose kartais lyrizmo „ausys kyšo“; tokia jau esu.
O destruktyvumas, kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir kūryboje man nepatrauklus, dargi erzinantis, taip pat ir amatininkiškumas.
– Poezija, literatūrinė kūryba – kaip manai, kokia jų ateitis?
– Aš manau, kad poezija neišnyks tol, kol Žemėje gyvens žmonės. Tai kas, kad daugelį mūsų vis labiau įsiurbia ir tikrai ne į gerą keičia technologijos, gąsdina dirbtinis intelektas, priklausomybė nuo virtualaus pasaulio. Taško dėti negalima. Nėra (ir nebus) tokio kirvio, kuris galutinai galėtų iškapoti Poezijos šaknis, atžalos vis tiek žels – tai viename žmoguje, tai kitame. Gal skaitančiųjų dar labiau mažės, bet ar verta tuo stebėtis? Žmonija visais laikais žemiau lenkėsi Mamonai, o ne Mūzoms; daugelis net netyrinėja Būties, jiems pilniausiai buities užtenka. Poeziją skaito tik itin gilūs, subtilūs žmonės, pasak rašytojos Petronėlės Orentaitės – „sielos aristokratai“…
– Galbūt norėtumei ką nors palinkėti kuriančiam jaunimui?
– Žinote, su šypsena norėčiau pasakyti šiuos Salomėjos Neries žodžius: „Vaikai, vaikai, neklausot, negudrūs,/Vai įtrauks jus žalioji varlė“… Čia, žinoma, alegorija, ir šie žodžiai visai iš kito konteksto, bet vis dėlto čia jie tinka. Jei tie, dar visai jauni, tik pradedantys, žinotų kiek šis „Viešpaties viliotinis“ per gyvenimą iš jų pareikalaus pasiaukojimo, įtampos, laiko, sveikatos, nemigo naktų, daugelis iš jų nė kojos nekeltų į šį dangiškų lelijų darželį… Juo labiau kad tik drugeliai minta nektaru. O kas laukia vargšo poeto? Net ir tikrai gabus, net ir labiausiai stengdamasis, jis visada liks alkanas, nuogas ir basas… Reikės dirbti dar kažkur – dvigubai eikvoti save.
Tad jeigu dar galutinai nepasiklydote Delfų slėnyje, neprisiekėte Parnasui, Pegasui, Mūzoms ir kitoms ne visai žemiškoms esybėms, paprasčiausiai stabtelėkite ir pagalvokite – ar užteks jėgų? Talentas turi savo kainą ir moki ją ne kuo nors kitu – pačiu savimi. O kas jau vis tiek eis tuo keliu, tebūna palaimintas.
– Kokie Tavo ateities kūrybos planai?
– Visai konkrečių kūrybos planų neturiu. Galiu pasakyti tik tiek: rašau… Rimtai rašau, o pasamprotauti apie tai norisi šiek tiek šelmiškai. Gal girdėjote, žinote (bent jau taip teigia bibliografai) yra tokios knygos „vaiduokliai“: išleidi kokius penkis savo kūrybos rinkinio egzempliorius, – knyga gimusi, sveika gyva, sau kažkur vaikšto, bet labai mažai kas yra ją matęs… Ir savotiška intriga, ir rėmėjų ieškoti nereikia… Kadangi plunksnos nepadedu, gal iš tikrųjų taip kada ateityje ir bus? Kas žino. Paskutinį žodį juk visada taria likimas…
Kalbėjosi
Jolanta RAČAITĖ, nuotrauka iš Česlovos Jakštytės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...