Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kol Žemėje gyvens žmonės, poezija neišnyks

– Poezijos rinktinė, dar viena knyga – svarbus faktas. Jaučiu, kad kalbant apie Tavo poeziją svarbus ne išleistų knygų skaičius. Vis dėlto, kiek jų jau yra, su kokiomis mintimis palydėjai į gyvenimą?
„Manau, kad poeziją skaito sielos aristokratai“, – sako poetė.– Jeigu kalbėsime apie šią, paskiausiai išleistą mano eilėraščių knygą „Nevysta, meile, žiedas, skirtas tau…“, tai yra devintas literatūrinis leidinys, o dar konkrečiau – meilės lyrikos rinktinė. Labai įvairiomis temomis esu rašiusi, išbandžiusi netgi mažąją prozą – eseistiką, bet intymioji lyrika mano širdžiai, regis, bene bus pati artimiausia. Ypač pastaruoju metu subrendo nuoširdus noras šią temą, įliejus į ją nemažai naujo ir nežinomo, pristatyti plačiau. Knyga stambios apimties – vien savo lėšomis tikrai nebūčiau pajėgusi šį savo sumanymą įgyvendinti, tad esu nuoširdžiai dėkinga kultūrai jautriems mūsų miesto savivaldybės vadovams. Žinoma, ir gerbiamam dailininkui Artūrui Kaminskui bei visam darniam ir draugiškam „Piko valandos“ kolektyvui, su kuriais teko dirbti. Kadangi Marijampolė šiemet paskelbta Kultūros sostine, ne vienas kuriančių žmonių panoro ta intencija įnešti ir savo asmeninį indėlį, tokią mintį turėjau ir aš. Ir džiaugiuosi, jog tai pavyko įgyvendinti.
– Kaip, pati būdama kūrėja, supranti poezijos misiją šiuolaikiniame technologijų ir šiek tiek sumaterialėjusiame pasaulyje? Ką ji gali?
– Poezijos misija, man rodos, per amžių amžius yra daugmaž ta pati: taurinti realybę, atkreipti dėmesį į jausminį, subtilųjį žmogaus pasaulį, išsakyti pačius paslaptingiausius psichologinius poslinkius. Žmogus jaučia juos savyje, bet ne visada gali apsakyti kitam ir net pačiam sau – čia į pagalbą ir ateina poezija. Be to, poetinėje kūryboje dažnai gali rasti grynąjį grožį (ne veltui sakoma, kad grožis išgelbės pasaulį). Išgelbėti, žinoma, nepajėgs, bet ar tai pilnas minoro, ar žaižaruojantis, pilnas žaismės, ar kupinas išminties poetinis žodis – jis tikrai padės atitrūkti nuo banalybės, nuo pilkumos, primins, jog pasaulis vis dėlto nėra tik vulgarus, brutalus arba lėkštas, bet spalvingas, užburiantis, įdomus. Juk taip gera skaityti (ar deklamuoti) kažkieno gražų eilėraštį, gėrėtis jo aliteracijomis, metaforomis, jausti muzikalumą, skambumą – stebuk­lą, kuris atėjo tarsi iš nieko: meno grožis yra ir jo paslaptingume, jo nepaaiškinamume… Apskritai, kūryba vertinga yra ir dėl to, kad ji ne tik kalba apie žmogų, bet ir veda mus prie žmonių, susipažįstam vieni su kitais ir „ganom sielas tuos menų mainuos“. Poezija gali ir konkrečiai padėti. Įsivaizduokime, kad kažkuriam žmogui kažkurį vakarą nepaprastai sunku, geliančiai liūdna. Žmogus tiesiog neranda sau vietos. Paskambina vienam iš draugų – tas užsiėmęs savąja šeima, paskambina antram – tas turi svečių, surenka dar vieno – trečiojo – numerį, bet savęs draugo balse neišgirsta… Ir žmogus pasijunta velniškai vienišas!.. Laimei, po ranka poezijos tomelis: širdingos, gilios, atviros. Žmogus ima sklaidyti knygos lapus ir suranda savo būsenai artimų tekstų – tarsi identifikuoja save su poetu, tarsi išgirsta aidą, ateinantį iš broliškos, jį suprantančios sielos, pasijunta ne vienišas savo liūdesy. Ir darosi daug geriau!
– Gražus, paslaptingas pasaulis, ypatinga jo pusė, į kurią gali nukelti poetinis žodis… Tavo jis – lyrinis, dažnai alsuojantis netikėtais įvaizdžiais. Ar sąmoningai renkiesi būtent tokią kryptį, o ne destruktyvesnę, amatininkesnę kūrybos pusę? Ar visada lauki, kol išgirsi atskrendančių mūzų plazdėjimą?
– Taip, tikrai paslaptingas tas pasaulis. Ir pats kūrybos vidinis virsmas ne mažiau prisodrintas paslapties ir sudėtingumo: tai toks pašėlęs procesas, kai, vaizdžiai tariant, šoka protas, kraujas ir širdis, skambant Mūzų muzikai… Poezija – rūbas, išaustas iš dangiškų ir žemiškų siūlų, skirtas sušildyti sielai – aprengti mumyse tai, kas tarsi nematoma, bet iš tikrųjų yra ir reikalauja sau dėmesio bei gilaus, subtilaus psichologinio pritaikymo kiekvienam individualiai. Poetas – žmogus, kuris pats ir augina tą psichologinį pluoštą, lyg žemdirbys linus pats rauna savo dvasios pastangomis ir pats savaip suverpia. Na, o įkvėpimas – jis tikrai yra, žinoma, kantriai jo išlaukti ne visada turi galimybę; jei reikia tiesiog daug dirbi, mąstai ir po didelių pastangų siela savaime „užsikuria“. Lyrizmas, kurį akcentuoji kaip dominuojantį kūrybos bruožą, turbūt jau mano prigimtyje, pačioj sielos sandaroj, širdies šaknyse. Nors… išlygų yra – tai parodo kai kurios kūrybos pobūdis: daug esu sukūrusi rubajatų, kurie nelabai daug turi sąsajų su lyrizmu, greičiau su gyvenimiška įžvalga, gyvenimo pažinimu. Ir sonetas, kurių esu parašiusi taip pat nemažai, greičiau yra ne švelnus poetinis plazdesys, o įtemptos stygos skambėjimas – tai dalinai apsprendžia ir pati griežta soneto architektonika. Bet… ir šio pobūdžio kūriniuose kartais lyrizmo „ausys kyšo“; tokia jau esu.
O destruktyvumas, kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir kūryboje man nepatrauklus, dargi erzinantis, taip pat ir amatininkiškumas.
– Poezija, literatūrinė kūryba – kaip manai, kokia jų ateitis?
– Aš manau, kad poezija neišnyks tol, kol Žemėje gyvens žmonės. Tai kas, kad daugelį mūsų vis labiau įsiurbia ir tikrai ne į gerą keičia technologijos, gąsdina dirbtinis intelektas, priklausomybė nuo virtualaus pasaulio. Taško dėti negalima. Nėra (ir nebus) tokio kirvio, kuris galutinai galėtų iškapoti Poezijos šaknis, atžalos vis tiek žels – tai viename žmoguje, tai kitame. Gal skaitančiųjų dar labiau mažės, bet ar verta tuo stebėtis? Žmonija visais laikais žemiau lenkėsi Mamonai, o ne Mūzoms; daugelis net netyrinėja Būties, jiems pilniausiai buities užtenka. Poeziją skaito tik itin gilūs, subtilūs žmonės, pasak rašytojos Petronėlės Orentaitės – „sielos aristokratai“…
– Galbūt norėtumei ką nors palinkėti kuriančiam jaunimui?
– Žinote, su šypsena norėčiau pasakyti šiuos Salomėjos Neries žodžius: „Vaikai, vaikai, neklausot, negudrūs,/Vai įtrauks jus žalioji varlė“… Čia, žinoma, alegorija, ir šie žodžiai visai iš kito konteksto, bet vis dėlto čia jie tinka. Jei tie, dar visai jauni, tik pradedantys, žinotų kiek šis „Viešpaties viliotinis“ per gyvenimą iš jų pareikalaus pasiaukojimo, įtampos, laiko, sveikatos, nemigo naktų, daugelis iš jų nė kojos nekeltų į šį dangiškų lelijų darželį… Juo labiau kad tik drugeliai minta nektaru. O kas laukia vargšo poeto? Net ir tikrai gabus, net ir labiausiai stengdamasis, jis visada liks alkanas, nuogas ir basas… Reikės dirbti dar kažkur – dvigubai eikvoti save.
Tad jeigu dar galutinai nepasiklydote Delfų slėnyje, neprisiekėte Parnasui, Pegasui, Mūzoms ir kitoms ne visai žemiškoms esybėms, paprasčiausiai stabtelėkite ir pagalvokite – ar užteks jėgų? Talentas turi savo kainą ir moki ją ne kuo nors kitu – pačiu savimi. O kas jau vis tiek eis tuo keliu, tebūna palaimintas.
– Kokie Tavo ateities kūrybos planai?
– Visai konkrečių kūrybos planų neturiu. Galiu pasakyti tik tiek: rašau… Rimtai rašau, o pasamprotauti apie tai norisi šiek tiek šelmiškai. Gal girdėjote, žinote (bent jau taip teigia bibliografai) yra tokios knygos „vaiduokliai“: išleidi kokius penkis savo kūrybos rinkinio egzempliorius, – knyga gimusi, sveika gyva, sau kažkur vaikšto, bet labai mažai kas yra ją matęs… Ir savotiška intriga, ir rėmėjų ieškoti nereikia… Kadangi plunksnos nepadedu, gal iš tikrųjų taip kada ateityje ir bus? Kas žino. Paskutinį žodį juk visada taria likimas…
Kalbėjosi
Jolanta RAČAITĖ, nuotrauka iš Česlovos Jakštytės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Tik šiaip sau besivažinėjant… (Istorijos be datų)

    2021-06-02Tik šiaip sau besivažinėjant... (Istorijos be datų)
    Besibaigiantis pavasaris ir jau visur atvertos savivaldybių „sienos“ paskatino sutvarkyti ne savo valia atidėtus reikalus. (Kas būtų galėjęs kada pamanyti, kad ilgus mėnesius negalėsi aplankyti už dešimties kitos kilometrų esančių artimųjų kapų ar valandą kitą pasisvečiuoti pas tolokai gyvenančią krikštamotę ypatinga jos gyvenimo proga?) Kitaip sakant – pribrendo būtinybė apsukti nemažą ratą šio krašto keliais. O kadangi šeštadienis, kaip reta šią gegužę, išpuolė net ir saulėtas, tai atsirado proga pasidairyti po vietas, kuriose seniai bebūta. Savo malonumui, neturint kokio didesnio visuomeninio tikslo. Vis dėlto – važiuoji, pamatai, imi svarstyti… …Daug būtų galima kalbėti apie gegužės gražumynus – pradedant dar tądien nespėjusia ...
  • Tikrai minėsime Sūduvos metus (Seimas sutarė dėl atmintinų metų 2022-aisiais)

    2021-06-02
    Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų. Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ...
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Pasauliui reikia žiedų ir… poezijos (Sukaktis)

    2021-05-26Pasauliui reikia žiedų  ir... poezijos (Sukaktis)
    Nijolė LINIONIENĖ …1991 metų gegužės 24 dieną Kazlų Rūdos viešojoje bibliotekoje (dabar – Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka) gimė ypatingas reiškinys – Kazlų Rūdos krašto literatų ir menininkų klubas, pavadintas, tiesa, ne iš karto, gražiu ir paslaptingu „Girių versmės“ vardu. Jo turtas – kuriantys žmonės, kuriuos pakalbėti apie poeziją, pasidalinti savo kūryba tąsyk pakvietė Vitalija Filipova, nuo pradžios visų tik vardu vadinama. Ir jau 30 metų Vitalija vis dar visus myli, buria, skatina, organizuoja… Kiek būta smagių ir prasmingų savojo būrio susirinkimų, kelionių pas bičiulius ir renginių, priimant svečius pas save, kaip džiaugtasi pirmosiomis kukliomis knygelėmis – ir 2016 metais išėjusiu solidžiu ...
  • Antroji „Sibiro Madonos“ laida

    2021-05-26
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido antrąją knygos „Sibiro Madona“ laidą. Pirmoji laida pasirodė šių metų pradžioje ir buvo išpirkta per 2 mėnesius. „Mums žinoma daugiau kaip trys tūkstančiai tremties vietų, apie 1200 kalinimo vietų, apie 700–800 represuotųjų kapinių, tačiau tik vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio Jono Maldučio“, – sako knygos „Sibiro Madona“ sudarytoja Birutė Panumienė. Pasak LGGRTC vyr. istorikės Birutės Panumienės, centre yra surinkta apie 70 tūkst. represuotų Lietuvos piliečių prisiminimų ir apie 50 tūkst. nuotraukų iš represuotų vietų. Apie Korbiko arba kitaip vadinamą Sibiro Madoną taip ...
  • Muziejų naktis Paežerių dvare

    2021-05-26Muziejų naktis Paežerių dvare
    Penktadienio, gegužės 21-osios, pavakarę visus, išsiilgusius renginių, į oficialų turizmo sezono atidarymą pakvietė Vilkaviškio sav. Paežerių dvaras, kuriame vyko Muziejų nakties renginys „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvarų kasdienybė“. Marija BURBIENĖ Po didelę Paežerių dvaro teritoriją pasklidę Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus lankytojai mėgavosi ne tik vakaro gaiva, bet ir galėjo ledainėje ir oficinoje nemokamai apžiūrėti senovinės technikos, buities rakandų ekspozicijas, pasigrožėti apylinkėmis iš 17 metrų aukščio belvederio bokšto, dalyvauti edukacijose „Senojo pašto paslaptys“, „Istorija iš močiutės šėpukės“, „Tai iš sapno pasakėlės pas vaikus keliauja lėlės“ ir kitose, pavaikščioti po dvaro rūmus ir susipažinti su jo istorija, taip pat pasiklausyti puikaus koncerto ant ...
  • Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale

    2021-05-26Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale
    Šiais metais organizuotame 26-ajame moksleivių konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ dalyvavo 140 moksleivių iš visos šalies. Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas turi ilgametės patirties ruošti mokinius šiam konkursui. Ne kartą jie laimėję prizines vietas. Šiemet Kalvarijos gimnazijos gimnazistas Lukas Kubilius, vienintelis iš Suvalkijos moksleivių, taip pat pateko į šio konkurso respublikinį finalą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos stadione įrengtame palapinių miestelyje vyresnių klasių moksleiviai varžėsi dėl geriausio Lietuvos kariuomenės ir karo istorijos žinovo vardo. Dalyvaudamas ketvirtą kartą Lukas garbingai atstovavo savo kraštui ir gimnazijai. Dalį jo atsakymų komisija įvertino aukščiausiais balais, tačiau patekti tarp prizininkų nepavyko. „Suvalkiečio“ informacija
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Rėjus (Ray) Bartkus: „Esu perfekcionistas“

    2021-05-22Rėjus (Ray) Bartkus:  „Esu perfekcionistas“
    Rėjų Bartkų – menininką, gyvenantį Niujorke ir Filadelfijoje (JAV), žinome, kaip išskirtinio reiškinio – Marijampolėje vykstančio tarptautinio meno simpoziumo „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ („Malonny“) – sielą, iniciatorių, organizatorių. Tačiau yra ir kita R. Bartkaus asmenybės pusė – tai talentingas menininkas, vizualinei išraiškai naudojantis įvairias, kartais neįprastas, rafinuotas meno formas. Mūsų miestui R. Bartkus kasmet padovanoja po sienų tapybos darbą – ne vienas laukiame, kokį piešinį pristatys būtent jis, nes visuomet geba nustebinti originalia idėja ir dažniausiai – harmonija, sklindančia iš jo darbų. Taigi – pažintis su R. Bartkumi, kuris neabejingas mūsų miestui ir jau laukia vasarą vyksiančio tradicinio „Malonny“. – Kaip ...
  • Marijampolę garsinanti sienų tapyba

    2021-05-22Marijampolę garsinanti sienų tapyba
    Mūsų miestą garsinanti sienų tapyba – reiškinys, žinomas visoje šalyje ir net užsienyje. Mieste yra arti trijų dešimčių sienų piešinių, kai kurie iš jų – išskirtiniai gatvės meno pavyzdžiai. Įdomūs ir vizualine išraiška, ir originaliomis idėjomis. Įvairovę, originalumą lemia tai, kad piešinius kasmet kuria iš įvairių šalių suvažiavę talentingi, žinomi menininkai, kuriuos suburia tarptautinio meno simpoziumo iniciatorius, pagrindinis organizatorius Rėjus Bartkus iš JAV. Marijampolės sienų tapyba įvairiuose turistiniuose giduose įvardijama kaip reiškinys, dėl kurio verta aplankyti mūsų miestą. Tarptautinis meno simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ jau tapo kasmetiniu, tradiciniu renginiu. Per aštuonerius simpoziumo metus buvo ne tik sukurti miestą garsinantys piešiniai, bet ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.