…O jo vadovui ir dirigentui – nelengva ir patikėti – tik dvidešimt penkeri… Tiesa, pastaruoju metu muzikos pasaulyje jaunų, talentingų atlikėjų, pasirodančių garsiausiose pasaulio scenose ir pakerinčių išrankią publiką, iš tiesų nemažai. Bet šiuo atveju – nemaža intriga: marijampolietis Marius Rėklaitis vadovauja Pietryčių Anglijos (Kento grafystės) filharmonijos orkestrui, kurį pats ir subūrė… Rugsėjo 29 dieną įvyko prisistatymo koncertas, jame buvo atlikti V. A. Mocarto, Dž. Rosinio ir L. van Bethoveno kūriniai, su orkestru grojo garsus Jungtinės Karalystės fleitininkas Kristoferis Grynas (Christofer Green) bei solistė iš Singapūro, arfininkė Nikoletė Čen (Nicolette Chin). Publika atlikėjams sukėlė tikras ovacijas…
Tokią malonią informaciją redakcijai pranešė šio orkestro komanda, nepagailėjusi gerų žodžių savo vadovui.
…Marių Rėklaitį, kuris mokėsi Šv. Cecilijos gimnazijoje, Muzikos mokykloje, dalyvavo „Dainų dainelės“ ir kituose konkursuose, buvo ne vieno jų laureatas, buvo užsiėmęs ir kitomis veiklomis, Marijampolėje prisimena ne tik jo pedagogai. Aktyvų vaikiną galėjai matyti renginiuose ne tik kaip dalyvį, bet ir kaip pagalbininką, savanorį… Pasirinko muziko kelią, kuris nuvedė į studijas Anglijoje, Kenterberio universitete, čia vis labiau ryškėjo ypatingi jo, kaip pianisto, gabumai. Koncertavo Jungtinėje Karalystėje su Karališkuoju filharmonijos orkestru, dirbo su kitais orkestrais ne tik šioje šalyje, bet ir Austrijoje, Maltoje…
Ir štai – drąsus žingsnis, iššūkis: pačiam suburti orkestrą ir jam vadovauti. Jau dabar šis kolektyvas apibūdinamas kaip energingas, novatoriškas ir profesionalus, nes čia groja profesionalai iš visos Europos: ir daug jaunimo, ir didelę patirtį turinčių atlikėjų. Marius Rėklaitis apibūdinamas kaip nuostabių gabumų žmogus ir net lyginamas su Karlu Kleiberiu (Carlos Kleiber), vienu ryškiausių XX amžiaus Europos dirigentų. Apie jį mūsų jaunosios kartos pianistas Kasparas Uinskas sako: „Tai tobulumas kiekvienoje detalėje, nepaprastas lengvumas ir perfekcionizmas“. Matyt, specialistai panašių bruožų įžvelgia ir Mariaus dirigavime… Atėnų simfoninio orkestro vyr. dirigentas rašė: „Esu sužavėtas Mariaus jautrumu muzikai, jo žiniomis ir erudicija. Jo energija ir nuoširdumas bendraujant su publika ir su orkestrantais pakeri. Jis žengia į muziką atvira širdimi ir atiduoda visas jėgas tiek ant podiumo, tiek visur kitur.“ „Marius yra talentingas ir atsidavęs dirigentas. Jo įžvalgumas detalėms, natūralus entuziazmas ir aistra muzikai užburia. Tai ne tik motyvuoja orkestrantus, bet ir suteikia muzikai gyvumo“.
Kol neturime galimybės susitikti, paprašėme, kad pats Marius pasidalintų mintimis apie šią savo veiklą ir kultūrą platesne prasme. Jis mielai atsiliepė.
„Būti menininku, kūrėju jaunam žmogui tikrai nėra lengva. Mano asmenine nuomone, į jaunus kuriančius žmones visada žiūrima pakankamai skeptiškai. Nuo jaunų dienų jausdavau, kad jiems bijoma suteikti galimybę kurti ar įgyvendinti savo idėjas. Jaunų žmonių iniciatyvos turėtų būti skatinamos, nes tik tokiu būdu auginsime kūrėjų ir novatorių tautą. Deja, tos idėjinės paramos kartais pasigendame, ypač turint omenyje mūsų valdžios mentalitetą. Dirbant prie šio projekto irgi teko susidurti su įvairiausiais sunkumais, ir finansiniais, ir logistiniais, bet žodžio „pasiduoti“ mano užmojų ir galimybių sąraše nebuvo… Džiaugiuosi, kad mano idėja ir noras kurti muziką padėjo suburti tarptautinę talentingų ir inovatyvių žmonių komandą. Tarp jų ir koncertmeisteris Stefanas Brijanas (Stephen Bryant) – jis ir BBC simfoninio orkestro koncertmeisteris, Aleksandra ir Aleksas Kaldonai (Alexandra ir Alex Caldon) iš Londono kamerinio orkestro, taip pat muzikantai iš Londono simfoninio orkestro, Londono filharmonijos, Maltos filharmonijos ir t. t. Jų palaikymas ir pagalba buvo neįkainojama. Žinoma, be finansinės paramos šis orkestras neegzistuotų. Paprasti žmonės ir mažos labdaros organizacijos suprato muzikos teikiamos naudos svarbą. Deja, šiomis dienomis matome tendenciją, kai kiekvienais metais kultūros biudžetas menams ir muzikai yra mažinamas. Tai galima pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Liūdna stebėti, kad meno ir muzikos svarba nėra vertinama.
Vienas iš pagrindinių mano orkestro tikslų yra sujungti kuo daugiau jaunų menininkų, suteikti jiems terpę tobulėti, groti kartu su aukščiausios prabos muzikantais, įgauti patirties dirbant kaip lygus su lygiu. Solistai Kristoferis Grynas ir Nikoletė Čen yra puikus pavyzdys, kaip sunkus darbas ir atsidavimas savo specialybei atneša nepakartojamus rezultatus. Džiugu, kad jie kartu galėjo atlikti Mocarto koncertą fleitai ir arfai su Kento filharmonijos orkestru. Ateityje planuojame ne tik įtraukti ir lietuvių kilmės muzikantų pasirodymus, bet ir pristatyti Lietuvos kultūrą užmezgant tarptautinius ryšius su mūsų šalies orkestrais bei pristatant M. K. Čiurlionio kūrinius Europos visuomenei. Manau, kad Kento filharmonijos orkestro ir Lietuvos vardas kartu skambės dar ne kartą…“
Belieka pasidžiaugti, palinkėti sėkmės ir… laukti susitikimų. Taip pat – dar kartą pamąstyti apie tai, kiek talentingų žmonių yra tarp mūsų, kokius didelius darbus jie spėja nuveikti per santykinai trumpą laiką. Kokio dar geresnio šalies ar miesto įvaizdžio kūrimo bereikia?
Nijolė LINIONIENĖ
Nuotraukos iš Kento filharmonijos orkestro fondų
Ankstesnis įrašas