Profesorė Jolita Vveinhardt pastebi, jog pasireiškus pirmiesiems mobingo požymiams auka turėtų nedelsti. Pirmiausia apie problemą turėtų išgirsti viršininkas, jei mobingą inicijuoja jis pats – jo viršininkas. Reikia pripažinti, kad ne visada mobingo atvejus organizacijos nariams pavyksta išspręsti savarankiškai. Priežasčių gali būti įvairių – uždelstas situacijos nagrinėjimas, viršininko nenoras padėti ir pan. Tuomet mobingo aukos ryžtasi kreiptis į įvairias institucijas, teismą. Iš tiesų, teismas tokius atvejus nagrinėja ne taip jau retai. Tiesa, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu mobingo sąvokos neapibrėžia. Dėl to šiam reiškiniui apibūdinti ir nagrinėti akcentuojami diskriminaciniai, bauginamieji veiksmai darbo aplinkoje, siekiant pažeisti asmens teises ar nepagrįstai jas suvaržyti. Todėl teismuose dažniausiai atsiduria tokiais argumentais ir kaltinimais darbo aplinkoje grįstos bylos.
Teismuose nagrinėjamų mobingo atvejų – daugybė
Kaip teigė profesorė J. Vveinhardt, mobingo problemą organizacijos viduje įveikti ir išspręsti skatinama pirmiausia dėl asmens psichologinės būklės. Nieko gero jis neduoda ir organizacijos produktyvumui, o jei ginčai pasiekia teismą, organizacijai gali tekti ir gerai papurtyti piniginę. Psichologinio teroro (mobingo) darbiniuose santykiuose teisinius aspektus nagrinėjusios I. Vitkutė-Zvezdinienė, G. Ročienė, J. Pacian (2016) teigia, jog atvejų, kuomet mobingo sukelti ginčai pasiekia teismą ir pratuština organizacijų sąskaitas – ne vienas ir ne du. Nors nagrinėjami atvejai neapibūdinami kaip mobingas, į teismus ieškovai kreipiasi teigdami, jog darbo aplinkoje patiria psichologinį smurtą, terorą ir užgauliojimus, kurie ir yra priskiriami mobingui. Autorės pateikia net keletą teismuose nagrinėtų tokių bylų pavyzdžių.
Nepagrįstai drausmino, žemino, filmavo
Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-1929-590/2013. Teismas sprendimu, priteisdamas ieškovui 3906,12 Eur (13487,04 Lt) neturtinei žalai atlyginti, konstatavo, kad atsakovas, t. y. darbdavys ieškovui buvo ypač ciniškas, visiškai nesąžiningas, jo elgesys prasilenkė su sveiku protu ir padorumu, jis ilgai ir sistemingai žemino ieškovo orumą, prieš jį intensyviai naudojo psichologinį smurtą, kuris turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui. Šias išvadas teismas pagrindė konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: nors ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip trejus metus, jo darbas buvo vertinamas gerai, jam per 4 mėnesius neteisėtai buvo paskirtos net trys drausminės nuobaudos, prieš ieškovą buvo naudojamas intensyvus psichologinis smurtas, jis buvo viešai žeminamas, filmuojamas, dėl darbe patirto streso ieškovui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip mėnesį. Bylai aktualiu laikotarpiu galimai dėl patiriamo nuolatinio streso ieškovui paūmėjo plokštelinė psoriazė. Teismas taip pat įvertino, kad darbdavio atstovo ir įmonės savininko G. O. elgesys, nesuteikiant ieškovui leidimo išeiti iš darbo kelioms valandoms pasirūpinti savo šeimos nario – jo besilaukiančios sutuoktinės – staiga pablogėjusia sveikata, o savavališkai dėl to ieškovui iš darbo išėjus, jį atleido.
Psichologinį smurtą naudojo iš karto prieš dvi darbuotojas
Kitas pavyzdys – civilinė byla Nr. 3K-3-66/2011, kurioje ieškovės prašė pripažinti jų atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas bei neturtinės žalos atlyginimą, nes joms atsisakius nutraukti darbo sutartį darbuotojų pareiškimu, darbdavys pradėjo naudoti prieš jas psichologinį spaudimą, nepagrįstai paskelbė prastovą, neįspėjo apie atleidimą, atsiskaitė tik iš dalies. Ieškovės, ilgą laiką sąžiningai dirbusios atsakovo įmonėje, netikėtai buvo verčiamos nutraukti darbo teisinius santykius pažeidžiant įstatymus ir nepalankiomis sąlygomis, diskriminuojamos prieš kitus darbuotojus, verčiant du kartus per dieną registruotis įmonės teritorijoje nustatytu laiku, o pavėlavus išeiti, joms buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Toks elgesys tęsėsi ilgą laiko tarpą, ieškovės dėl to stipriai išgyveno, pablogėjo jų sveikata, buvo reikalinga gydytojų pagalba. Teismai nustatė, kad ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala ir pagrįstai priteisė kiekvienai iš jų po 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
Geriau nedelsti, bet ir įsisenėjusias problemas galima išspręsti
Šie autorių I. Vitkutės Zvezdinienės, G. Ročienės, J. Pacian (2016) pateikti pavyzdžiai iliustruoja J. Vveinhardt žodžius, jog mobingo problemas verčiau spręsti joms nespėjus įsisenėti, nes pasekmės gali būti skaudžios. Tačiau džiugu tai, kad net ir stipriai nukentėję asmenys sugeba įrodyti savo tiesą ir gauti kompensacijas už patirtą žalą.
Šaltinis: I. Vitkutė Zvezdinienė, G. Ročienė, J. Pacian (2016), Psichologinio teroro (mobingo) darbiniuose santykiuose teisiniai aspektai. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 2016 nr.12, p. 62-67.