Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Jūrės miestelio gyventojams pristatyta daug metų Lietuvą garsinusi sutuoktinių pora

Sekmadienį Kazlų Rūdos savivaldybės Jūrės miestelio kultūros namų vadovė Vitalija Raulynaitienė, miestelio bibliotekininkė Sigita Jarockienė ir iniciatyvios vietos bendruomenės aktyvistai kultūros namuose surengė gražią teminę popietę ,,Meilė, tikėjimas, patriotizmas“. Šioje popietėje miestelio gyventojams buvo pristatyta daug metų Jūrėje gyvenusios poetės Aldonos Ivaškevičiūtės-Blažienės kūryba ir jos sutuoktinio Ričardo Blažio trumpabangininko hobis. Be to, kultūros namuose buvo surengta A. Ivaškevičiūtės-Blažienės išleistų knygų paroda ir iš viso pasaulio radijo mėgėją R. Blažį pasiekusių, jo užmegztą radijo ryšį patvirtinančių kortelių ir kitų suvenyrų bei trofėjų paroda.

A. Blažienės eiles skaitė aktyvi bendruomenės narė Rima Vyšniauskienė.R. Blažys su kepuraite, kurią jam iš JAV 1989 m. parplukdė Atlantą įveikę Lietuvos buriuotojai.Pradėdama renginį V. Raulynaitienė sakė, kad idėją suorganizuoti renginių ciklą miestelio gyventojų pomėgiams pristatyti jai pasufleravo aktyviai Jūrės miestelio bendruomenės gyvenime dalyvaujantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Juozas Banionis. Būtent profesorius pasiūlė ir pirmojo renginio „herojus“ sutuoktinius Aldoną ir Ričardą Blažius. Tiesa, kadangi šie žmonės yra labai kuklūs, renginio organizatoriams teko šiek tiek pavargti, kol juos įkalbėjo dalyvauti. Juos prikalbinus, popietę nutarta dedikuoti Lietuvos valstybės šimt­mečiui, nes R. Blažys jau daugybę metų visam pasauliui skleidžia žinią apie Lietuvą, o jo sutuoktinė Aldona Lietuvą apdainuoja eilėmis, kurios sugulė net į šešias knygas suaugusiems ir dvi pažintines knygeles vaikams. Be to, A. Blažienė yra išleidusi ir prisiminimų knygą.
Prof. J. Banionis pristatydamas Ričardą Blažį teigė, kad šis žmogus yra iš tos kartos, kuriai būdingas santūrumas, begalinis darbštumas ir meilė Tėvynei. Renginio dalyviai sužinojo, kad kaimynystėje gyvenęs Ričardas Blažys buvo ne tik radijo mėgėjas trumpabangininkas, bet domėjosi ir jų miestelio istorija. Paaiškėjo, kad Ričardas suregistravo ant Jūrėje esančiose Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinėse pastatytų paminklų buvusius užrašus ir visą tą archyvą perdavė prof. J. Banioniui.
Pasakodamas apie savo hobį R. Blažys apžvelgė ne tik ilgą radijo mėgėjo kelią, bet ir prisiminė kai kuriuos su tuo susijusius skaudžius savo gyvenimo etapus. Pasirodo, Ričardo tėvas buvo pašto darbuotojas. Deja, dar būdamas jaunas jis žuvo, o pašto viršininkas, norėdamas padėti našlei auklėti sūnų, Ričardo mamai pasiūlė jį atvesti į paštą. Taip po truputį susipažinęs su įvairių pašto tarnybų darbu R. Blažys, dar būdamas vaikis, po kiek laiko buvo priimtas dirbti į paštą. Jau dirbdamas ir turėdamas galimybę skaityti visą paštą pasiekdavusią tuometinę spaudą viename iš žurnalų Ričardas rado ir perskaitė straipsnį apie galimybę trumposiomis bangomis užmegzti radijo ryšį.
„Susidomėjau, pats susikonstravau pirmąjį aparatą ir tai lyg koks užkratas tapo pomėgiu visam gyvenimui, – renginio metu pasakojo R. Blažys. – Tiesa, sovietmečiu mes, trumpabangininkai, susidurdavome su daugybe visokiausių apribojimų. Kitas dalykas, jog gerai, kad paskui, kai sukūriau šeimą, šiam pomėgiui turėjau antrosios pusės pritarimą, nes tam skirdavau ne tik nemažai laiko, bet ir pinigų. Pavyzdžiui, sovietmečiu už vieną aparatą ir siųstuvą sumokėjau net tris šimtus rublių. Tuo metu tai buvo dideli pinigai, bet Aldona dėl to nesupyko.“
Jau vėliau, kai renginio dalyviai susėdo drauge išgerti arbatos ir kavos, šių eilučių autorės pakalbintas R. Blažys pasakojo, kad radijo ryšį buvo užmezgęs su įvairiausių šalių trumpabangininkais mėgėjais. Vienas iš įdomiausių atvejų buvo dar 1970-aisiais, kai gavęs kortelę, kuri liudijo apie užmegztą ryšį su Jordanijos trumpabangininku, sužinojo, kad jam teko bendrauti su tokią pat trumpabangininko „ligą“ turinčiu tuomečiu Jordanijos karaliumi.
Savo kūrybos dainą A. Blažienės eilėmis užtraukusiai V. Raulynaitienei (iš kairės) dainuoti padėjo G. Lukoševičienė ir pati eilių autorė A. Blažienė.1989-aisiais, kai iš Klaipėdos per Atlanto vandenyną į Ameriką išplaukė juridiškai dar neįteisintos Lietuvos trispalves išsikėlusios jachtos „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“, R. Blažys buvo vienas iš daugybės Lietuvos trumpabangininkų, kurie su buriuotojais trumposiomis bangomis palaikė radijo ryšį. Buriuotojai jam už tai iš už Atlanto parplukdė specialiai šiam žygiui atminti JAV gyvenančių lietuvių rūpesčiu su jo vardu pagamintą kepuraitę. Tokių išskirtinių lauktuvių sulaukė ir kiti jachtų žygį per Atlantą sekę ir fiksavę trumpabangininkai.
Šiaip jau trumposiomis radijo bangomis Ričardas bendravo ir su Madagaskaro, Nigerijos, Nepalo, Australijos, Brazilijos ir daugybės kitų šalių trumpabangininkais. Jiems visiems jis išsiuntė savo korteles, kuriose pačių tolimiausių šalių radijo mėgėjus pasiekė Lietuvos vardas. Be to, 2015-aisiais, kai Jūrės miestelis šventė 100 metų jubiliejų, į daugelį šalių iškeliavo specialiai Jūrės jubiliejui išleistas atvirukas su miestelio nuotraukomis.
O štai popietėje taip pat skambėjo ir A. Blažienės eilės, kurias skaitė miestelio bibliotekininkė Sigita Jarockienė, bendruomenės narės Rima Vyšniauskienė, Genovaitė Lukoševičienė ir vietos jaunimas.
Renginio metu dainavo Kauno konservatorijos studentė Gertrūda Karosevičiūtė ir visi susirinkusieji, kuriuos padainuoti A. Blažienės žodžiais sukurtą savo dainą pakvietė V. Raulynaitienė.
Dainos bei muzika skambėjo ir popietės tęsinyje prie arbatos puodelio. Gitara grojo ir dainavo į Jūrės miestelio bendruomenę „įkrikštyti“ nauji nariai, miestelio tikinčiuosius aptarnaujantis Veiverių šv. Liudviko parapijos klebonas, garbės kanauninkas kun. Kęstutis Vosylius ir visi susirinkusieji.

Birutė MONTVILIENĖ
Autorės nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug ...