Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pataria nereikalauti per daug iš savęs

Psichologė Ugnė LENGVINAITĖ-ŽEMAITIENĖ dirba Marijampolės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. „Šioje mokykloje su pertrauka dirbu 12-ti metai. Pastebėjau tendenciją, kad sudėtingėja problemos. Tiek sudėtingų atvejų, kiek anksčiau per 5 metus turėjau, vien pernai buvo.“

Psichologė Ugnė LENGVINAITĖ-ŽEMAITIENĖ– Kokia jūsų mokyklos specifika?
– Pagrindinės mokyklos arba progimnazijos specifika – būtent emocijų, elgesio sunkumai ir tarpusavio bendravimo sunkumai, taip pat paauglystės iššūkiai. Aišku, elgesio problemos lengviausiai pastebimos. O mano, kaip psichologės, didžiausias rūpestis – kad neliktų nepastebėti tie vaikai, kurie turi emocinių sunkumų, tokių kaip depresiškumas, savęs žalojimas, mintys apie savižudybę ir pan.
Per mano darbo metus keitėsi požiūris: anksčiau tėvams atrodė, kad psichologas vaiką paremontuos ir grąžins geresnį, dabar jau ima suprasti, kad kiekvienas šalia esantis suaugęs gali vaikui padėti keistis, ne vien tik specialistas. Turi įsitraukti tėvai, mamos, seneliai, priimti gyvenimo iššūkį mokytis, priimti naujas patirtis ir taip padėti vaikui. Kartais tėvai jaučiasi bejėgiai, bet sėkmingų receptų nėra, reikia mokytis, ieškoti, keistis, turi vykti bendras ieškojimas su psichologu.
– Kokios psichologo funkcijos mokykloje?
– Yra keturios veiklos sritys: įvertinimas, konsultavimas, prevencija ir švietimas. Prevencija ir švietimas tarsi susilieja į vieną. Prevencija – tai veikla, siekiant išvengti psichologinių problemų, o švietimas – suteikimas psichologijos žinių, taip pat padedant išvengti dalies sunkumų ar juos įveikti. Grupių apklausos vykdomos siekiant nustatyti tam tikrų problemų mastą – patyčių, rūkymo ir pan. Konsultuoju, kai kreipiasi patys vaikai, jų tėvai, mokytojai. Per tiek metų atsirado visuomenės supratimas, kad reikia dirbti kartu su tėvais, nes kitaip vaiko keitimasis nevyks. Pernai kreipėsi 63 klientai, tai sudaro apie 10 proc. mūsų mokyklos mokinių. Per metus vyko daugiau nei 350 konsultacijų.
Mokykloje psichologo privalumas, kad jį vaikai pažįsta, mato visuose renginiuose, veiklose ir jo nebijo, nevengia, laiko bendruomenės nariu ir nebijo kreiptis. Auga nauja vaikų karta, kurie nebijo ateiti, pasikalbėti.
Mokykloje vienas lauke ne karys, visa mokyklos komanda dirba darniai: kartu rengiame dokumentus, ataskaitas, o šiemet jų ypač daug. Planuojame savo veiklas, tariamės, dalijamės darbais, džiaugiamės rezultatais ar guodžiamės, aptariame sėmes ir nesėkmes.
Veiklos turiu labai daug. Kai labiau įsitraukiu į vieną sritį, kitą tenka atidėti vėlesniam laikui. Kartais vyksta „gaisrų gesinimas“ – kažkur konfliktas, kažkas verkia, tenka viską atidėti ir reaguoti. Konfliktai susiję su bendravimu, emocijų protrūkiais, kai nesuvaldo pykčio. Daug įtampos yra ir jaunuose žmonėse. Psichologas nedalija auksinių patarimų, kartais užtenka išklausyti, leisti išsiverkti ir palengvėja…
– Iš kur ta įtampa vaikams?
*– Tokia mūsų švietimo sistema – dideli akademiniai reikalavimai vaikams: ir gabiam yra ką veikti, o jei sunkiau sekasi, tos įtampos dar daugiau.
Daug ir tėvų įsitempusių, ir vaikai atsineša iš šeimos problemas skausmingų tėvų patirčių, krizių. Vaikas į viską reaguoja. Laimingi tėvai augina laimingus vaikus. Tenka mamos paklausti, o ką darote ne dėl kitų, o dėl savęs? Dažnai joms sunku atsakyti. Ar ne tėvų pavyzdys yra geriausias mokytojas? Jei mama laiminga, ir vaikas toks bus.
Per daug orientuota viskas į rezultatą, per planus ir ataskaitas mažiau laiko lieka santykiui. Į mūsų mokyklą ateina vaikai, grįžę iš užsienio, mes turime papildomas lietuvių kalbos pamokas. Šiemet penki tokie vaikai mokosi. Vienas iš jų sakė, viskas čia gerai, tik tų namų darbų galėtų būti mažiau. Kitose šalyse akademiniai dalykai nėra taip stipriai sureikšminti, ne tiek daug reikalaujama.
Dėl rezultato spaudimą jaučia ir mokytojai. Tai susiję su mūsų švietimo sistema, tokie yra reikalavimai programose. Laiko gyvam santykiui reikia sąmoningai ieškoti.
Kartais ir tėvams tenka pasiūlyti nuleisti lūkesčių kartelę, dėl kurios kyla įtampa vaikui. Tada jį nesėkmė labai gniuždo, atsiranda net nemiga, nesiseka susikaupti. Save vaikas vertina pagal pažymius, o ne žmogiškąją vertę – koks yra: kaip mato pasaulį, kaip bendrauja, kokios jo vertybės, kaip priima kitus žmones. Vien tik pažymiai nėra svarbiausia.
Kitų šalių mokyklose akademiniai dalykai nėra taip stipriai sureikšminti kaip pas mus, ne tiek daug reikalaujama, neužduodama tiek namų darbų.– Kaip vaikus motyvuoti siekti aukštumų be streso?
– Yra psichologijoje toks dalykas, kaip išsipildanti pranašystė: ko tikėjaisi, tą ir gausi. Jei sakai „Maniškis pirmūnas nebus“, didelė tikimybė, kad taip ir nutiks. Vaiką supantys suaugusieji yra labai reikšmingi: jei sako, kad vaikas nieko nevertas, jis patiki, jei sako, kad padarys pažangą, patiki ir padaro.
Nuo požiūrio daug kas priklauso. Buvo atliktas toks eksperimentas dėl išsipildančios pranašystės – įvertino psichologai pradinukų klasę ir pasakė mokytojams, kad visi vaikai labai gabūs, nors tai nebuvo tiesa. Akademiniai klasės įvertinimai buvo aukštesni nei vidutiniai, nes mokytojai tikėjo, kad jie gabesni – ką matė, tą įdėjo į vaikus. Jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį. Pasikeičia požiūris į vaiką, o ne pats vaikas, kitaip sureaguoja suaugęs, ir vaiko reakcija būna atitinkama. Jei su pykčiu, kritika, priešiškumu eisi į paauglius, tą patį gausi ir iš jų.
Šiuolaikinė karta kitokia, jie nedaro iš karto to, kas jiems liepiama, jie klausia, kodėl turi daryti, kodėl to reikia? Anksčiau būdavo – pasakė ir daro. O dabar jau nuo mažens jie nori paaiškinimo ir nori, kad jų nuomonės paisytų.
Dažnai tėvai situacijas suinterpretuoja pagal savo patirtį. Žmonės yra tokie padarai, kurie patys susikuria sau emocijas. Į situaciją galima reaguoti įvairiai, o reaguojama taip, kaip ta situacija įvertinama. Tarkime, paauglio elgesį ar komentarą – galima vertinti kaip netinkamą elgesį ir barti, o galima manyti, kad jis kažko nesuprato, gal atėjo įsitempęs iš namų, prieiti ir paklausti, ar nereikia pagalbos. Atsakas bus skirtingas.
– Kas sunkiausia jūsų darbe?
– Sunkiausia tai, kad veiklos daug, o nesuspėji viską padaryti taip, kaip turi būti, kažką turi nuskriausti. Trūksta laiko ramiai apgalvoti, pasiruošti. Visi mokykloje yra skubantys.
Džiaugiuosi, kad tapo privalomos prevencinės programos, bet žmogiškųjų išteklių turėtų būti daugiau. Mokytojui sunku „panešti“ viską emociškai – neišmatuojami jo darbai. Emociškai daug atima išlaikyti vaikų dėmesį per pamokas. Kiekviena klasė marga, įvairūs vaikai, turintys ir įvairių sunkumų. Mokytojas turi laviruoti, jis ir tuo psichologu mokosi būti. Vesti prevencines programas reikia daug įgūdžių ir žinių, smagu, kad mokytojai to imasi, drįsta jas vesti, nes mato to naudą. Pas mus antri metai vykdoma „Lions quest“ prevencinė programa „Paauglystės kryžkelės“.Pradinukams nuoseklios programos neturime, bandome patys susidėlioti. Dar yra „Zipio draugai“ pradinukams bei paruošiamukams.
Tenka pripažinti, kad gyvenimas tik greitėja, ir sunku visiems suspėti. Dažnai matau pavargusius, perdegusius mokytojus. Norėtų padaryti viską tobulai, bet laiko ir energijos neužtenka. Gal galėčiau patarti keisti požiūrį, nereikalauti tiek iš savęs. Ir tėvams norisi patarti – vaikas ne tik mokinys, kuris parneša pažymius, jis yra daugiau negu tai.
Atsitraukimo reikia visiems – ir tėvams, ir mokytojams, ir net psichologams. Nepamiršti, kad visi esame tiesiog žmonės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...