Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Svarbiausias tėvų nuoširdus ryšys su vaiku

Kalbiname Sūduvos gimnazijos psichologę Liliją KAVALIAUSKIENĘ. Gimnazijoje yra dvi psichologės, iš viso pusantro etato. Pasak L. Kavaliauskienės, darbas labai įdomus. Labai svarbu, kaip bendruomenėje žiūrima į psichologą, kaip mokytojai drįsta prašyti pagalbos, kaip vertina mokiniai. Mokymosi sunkumai, konfliktai su mokytojais, patyčių atvejai palyginti reti, dauguma mokinių problemų susijusios su tuo, kaip jie jaučiasi viduje.

 Sūduvos gimnazijos psichologė Lilija KAVALIAUSKIENĖ– Kokios problemos kamuoja šiuolaikinius mokinius?
– Šiandien tarp paauglių rykštė yra patyčios ir komentarai feisbuke. Viskas persikėlė į internetą. Ten jie drąsesni, nes nereikia sakyti tiesiai į akis, nes galima profilį pakeisti, būti visiškai neatpažįstamam. Lyg ir nuimama atsakomybė, jei negražiai parašo keli, o ne vienas.
Mano patirtis rodo, kad po vieną visi vaikai yra geri, nuoširdūs, atviri. Kai kalbiesi su jais atskirai, vadinamieji kietuoliai pravirksta, atsiveria, pamatai jų silpnąsias puses, kaukės nukrenta, nelieka vaidmens, kurį vaidina klasėje ar grupėje – juokdario ar lyderio. Vaidmenys paaugliams padeda apsisaugoti, ypač tokioje didelėje grupėje kaip gimnazija, kur daug tokio pat amžiaus vaikų. Dėl mokslų, pažymių mažai konkuruojama, daugiau dėl santykių, meilės, įvaizdžio – ką kas turi, kur buvo išvykę, kaip atrodo ir pan. Aišku, ketvirtokai visai kitokie, jie susitelkia į egzaminus, o trečiokai nejaučia dar tos įtampos, taigi jiems mokykla – daugiau bendravimo, o ne mokymosi vieta.
Tarp jaunimo paplitęs nenoras bent kažką daryti, nėra motyvacijos ne tik mokytis, bet ir niekam kitam – sportuoti, piešti ir pan. Priežasčių nežinau, bet to augimas akivaizdus. Ir jie patys nežino kodėl, ir mokytojams labai sunku. Bendras nemotyvuotųjų skaičius auga. Aišku, yra grupė tokių, kurie turi didelius siekius, atrodo, kad daro daugiau, negu gali.
Šiandieniam paaugliui išvaizda labai svarbi. Tokio amžiaus vaikų savęs vertinime kūnas yra labai svarbus: nagai, antakiai, plaukai, figūra, blakstienos ir pan., tam vaikai labai jautrūs. Rūbas dabar ne taip svarbu. Daugelis nori kūno apimtis pakeisti, panelės sublogti, vyrukai raumenų užsiauginti. Valgymo sutrikimų irgi nemažai yra – su gydytojų nustatytomis diagnozėmis. Būtina atsiminti, kad anoreksija yra ne valgymo, o psichikos liga, kai mato save ne tokį, koks yra iš tiesų. Prieš kažkiek metų tokių ligų iš viso nebuvo girdėti.
– Kokios psichologo funkcijos mokykloje?
– Mokykloje psichologo paslaugų poreikis milžiniškas. Tenka siųsti ir pas kitus psichologus, nes viena nespėju visų priimti. Kelioms savaitėms turiu prisirašiusi konsultacijų. Daugiausia ateina dėl santykių problemų. Didelė dalis ateina ir su gydytojo nustatyta paauglių depresija, būna, kad jaučia nerimą, panikos priepuolius, nemigą, yra elgesio sutrikimų. Prieš 5 metus tas skaičius buvo gerokai mažesnis. Ir krizinių atvejų padaugėjo – tokių, kai vaikas ateina jau turėdamas minčių apie savižudybę.
Kai nustatoma depresija, išrašoma vaistų, pasveikimas neateina greitai, čia ne ta liga, gali ir keleri metai praeiti besigydant, o ir atkritimų būna. Pas mane ateina dažniausiai patys vaikai. Tėvai atsiunčia labai retai, nes jie dažniausia neigia problemą. Sako, nesuprantame, ko vaikams trūksta, jie patys nežino, ko nori, juk visko turi, mes dirbame, o jie nieko neveikia, visada pikti.
O kad vaikui tai liga ir čia tik jos požymiai, tėvams sunku suprasti. Vaikas nenori bendrauti, guli ir žiūri į vieną tašką. Šitiems vaikams su depresija skiriamas papildomas mano laikas, daugiau konsultacijų, gal net kasdien, jei reikia.
Arba jei kažkas mokykloje jiems nutinka, užeina liūdesys, gali iškart ateiti pas mane. Kita darbo dalis – įvairūs tyrimai, apklausos, pirmos klasės 200-tų gimnazistų savijautos tyrimai dėl jų adaptacijos ir pan. Tiriame ir jų mokymosi stilius: kas įsimena vaizdais – regimasis, kitam girdimasis, o kitam kinestetinis – turi liesti, kažką laikyti rankoje. Nustatome ir kiekvieno vaiko, ir klasės stilių. Kiekvieno mėnesio prioritetus nusistatome, ką norime pagerinti arba pasiekti. Būtina ir grįžtamoji įvairių rekomendacijų vykdymo analizė.
Dar yra pamokų vedimas – man pati įdomiausia veikla. 10 pamokų su III ir IV klasėmis. Tai pasirenkamoji pamoka, joje – daugybė savęs pažinimo testų, visos prevencijos, kitos temos. Tai lyg didelė grupinė konsultacija: kalbamės, diskutuojame, sprendžiame situacijas kartu.
Su tėvais ir pedagogais bendraujama pranešimų forma. Gimnazija kasmet kviečiasi garsiausius šalies specialistus, kurie veda seminarus pedagogams: kaip suprasti paauglį, kas pasikeitė nuo tada, kai mes augome. Reikia žinoti, kad yra veidrodinis efektas: kaip mes į vaiką einame, su kokiu santykiu, tokį jis atspindi į mus. Jei su šypsena, nepiktai, supratingai, ir paauglys taip pat, o jei atvirkščiai…
Rengiame pranešimus tėvams ir mokyklos darbuotojams. Psichologai dalyvauja Vaiko gerovės komisijoje ir krizių valdymo komandoje, rengia rekomendacijas. Dar yra pamokų stebėjimas: vaikas su elgesio problema yra stebimas pamokose, kitoje veikloje.
– Kuri veiklos sritis svarbiausia, kuri pareikalauja daugiausia laiko ir jėgų?
– Asmeninės konsultacijos – pati didžiausia darbo dalis. Konsultuoju vaiką, šalia prisideda konsultacijos ir tėvams. Didelė dalis dėl santykių – su draugais, antra puse, bet didžiausia dalis – dėl blogų santykių su tėvais. Sunku, kai sprendi vaiko problemą, turėtum kalbėtis su tėvais, bandai, o tėvai ima baimintis, kad kažkokios problemos išlįs, ima pykti ant vaiko: „Kaip čia taip, mes viską padarėme, jis viską turi, kodėl nesusikalbame?“ Atėję pas mane vaikai būna atviri, nori ieškoti išeičių, kalbėtis, o tėvai nesuvokia tų susirgimų ar trumpalaikių sutrikimų. Vaikai iš tėvų nori tikro ryšio, pokalbių, supratimo. „Kodėl mama negali taip su manim pakalbėti kaip jūs?“ – neretai išgirstu klausimą.
Matau, kad ateina didesnė vienišumo banga, net ir jaunesni tą jaučia, nesvarbu, kad šalia tėvai, net draugai. Paaugliams būna sunkus beviltiškumo jausmas, kad nieko negali pakeisti. Paauglių amžiuje atrodo, kad viską gali, bet kai pamato, kad negali kažko pakeisti, tai juos gniuždo.
– Gal papasakotumėte apie ypač sunkius atvejus?
Gimnazistų tėvai turėtų suprasti, kad vaikui reikia ir pabendrauti su draugais, ne tik mokytis.– Mano darbo pagrindas – konsultacijos dėl santykių. Bet yra ir nustatytos ligos, panika, nerimas, nemiga, taip pat ta grupė, kuriems tenka rekomenduoti gydytojo konsultacijas. Štai viena mama buvo prieš tokį gydymą, teko man vežti vaiką pas gydytoją, o tėvus pagąsdinau, kad jie pažeidžia vaiko teises, tada atvažiavo į polikliniką. Tėvai tokiais atvejais prisiima sau kaip auklėjimo klaidą: „Aš blogas tėvas, nemokėjau auklėti, todėl vaikas susirgo depresija“.
Mano praktikoje yra buvę suicidinių vaikų bandymų, bet daugiau tokių, kurie tik turi planą, bet dar neįvykdę. Prieš daug metų įsiminė sunkus atvejis: vaiką nuvežiau iš mokyklos į priėmimą. Jis buvo išgėręs vaistų, bet atėjo pas mane prisipažinti. Vežiau į ligoninę, plovė skrandį. Mane šokiravo gydytojų reakcija, jie pradėjo vaiką gąsdinti: „Dabar tau tai bus, gaišini mūsų laiką, tavimi susidomės policija, pasidomės, kokia jūsų šeima…“ Iš medikų tokios reakcijos sulaukiau kelis kartus ir tai tikrai stebina. Kai vaikas kažką padarė ir suprato, ką padarė, jam ir šiaip šokas, o dar medikai stengiasi sukelti šoką – tai taip neprofesionalu, kad net šiurpina. Ne visi, aišku, tokie, bet toks nesupratingumas pribloškia. Kartais ir tėvai panašiai kalba: „Kas tau užėjo, kodėl taip mums padarei?“ Tėvams tai dėl šoko, bet medikai neturėtų taip kalbėti. Netinkamas medikų elgesys dar labiau gąsdinti vaiką ir tėvus. Būna, kad tėvai įsižeidžia, jog vaikas pasisakė norintis nusižudyti savo psichologei, o ne jiems… Tai parodo, jog šeimoje nėra šilto kontakto. Aišku, kai kurios šeimos sugeba susiimti, pasikeisti dėl vaiko, išklauso konsultacijas ir supranta, ką darė ne taip.
Konsultacijų metu vaikai atsiveria, jeigu man pavyksta įgyti pasitikėjimą. Yra buvę keli atvejai, kai tai nepavyko, teko siųsti pas kitą specialistą. Jei nėra kontakto, jokia terapija nesuveiks.
– Ką patartumėt tėvams, kokių klaidų nedaryti?
– Jeigu išgirsta, kad su jų vaiku yra problemų, nors namie nieko nepastebėjo, pirma reakcija – kalbėti su vaiku, klausti jo: „Kuo galiu tau padėti?“ Ne su kaltinimais ar klausimais užsipulti, bet kaip su draugu pakalbėti. Paskui jeigu bus matyti, gal problemų daugėja, gal vaikas nenori pasakotis, tada galima pasitarti su psichologu, net internete yra nemokamų konsultacijų. Būtina ieškoti pagalbos, ir mokyklose taip pat.
Tėvai turėtų vengti kraštutinumų. Turi suprasti, kad vaikui reikia bendrauti ir su draugais, ne tik mokytis. Jiems reikia socializuotis, išsikalbėti su bendraamžiais, kurie juos supranta. Jei vaikas neturi draugų – irgi problema. Kiekvieno iš tėvų svajonė, kad vaikai atsivertų, išlietų širdį jiems, o ne svetimiems. Bet tėvai gal ne viską pajėgūs suprasti, gali išgirsti, matyti problemas, bet ne viską sugebėti sutvarkyti.
Ketvirtokus kamuoja didžiuliai krūviai, baimė dėl egzaminų. Nesijaučia saugūs net gabieji. Tenka juos pamokyti, kad neturėtų neigiamų lūkesčių, neužsiprogramuotų savęs neigiamai: „Man nepavyks“. Mokome, kaip pakeisti mintis, kaip reikėtų save užprogramuoti teigiamai. Vaikai labai išdrąsėję dabar, pasako savo nuomonę, nelabai leidžia tėvams juos pakreipti. Daugiau konfliktų kyla iš to, kai nemoka taktiškai pasakyti savo nuomonės. Ir tėvų elgesys lemia, kaip jie priima vaiko nuomonę, ar tas vaikas norės pasisakyti, ar tėvai priima, ar išgirsta, ar tik kritikuoja ir savaip viską interpretuoja.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...