Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Donelaičio, Vydūno – ir mūsų visų Lietuva...

Metai baigiasi – jubiliejai ne
Po pamaldų liuteronų evangelikų bažnyčioje renginio dalyviai pagerbė Kristijoną Donelaitį.Lietuvos kultūros sostinės metai artėja link finišo, tačiau įvairiausio vyksmo nemažėja. Lapkritis, be viso kito, – ir gražių sukakčių, jubiliejų mėnuo. 85-uosius įkūrimo metus dideliu renginiu pažymėjo Marijampolės kraštotyros muziejus, liudvinaviečiai (Liudvinavas kitais metais taps viena iš mažųjų kultūros sostinių) paminėjo dvasios tėvo, palikusio gilų pėdsaką, kunigo Juozo Maksvyčio gimimo šimtmetį. Kartu su Sąjūdžiu gimęs tautinės dainos choras „Lietuvninkas“ pakvietė į veiklos trisdešimtmečio šventę. Kažkada itin populiaraus, o dabar praktiškai išnykusio žanro – vokalinio-instrumentinio ansamblio „Akcentas“– veiklos 40-metį retrospektyviniu koncertu paminėjo Kultūros centro Tautkaičių skyrius.
Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejui buvo skirtas Kalvarijoje asociacijos „Skambėjimas“ iniciatyva surengtas didžiulis koncertas su „Trimito“ orkestru, dviem chorais, solistais: buvo atliktas premjerinis kūrinys – Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Te Deum“. Kazlų Rūdos bibliotekoje surengta konferencija, skirta tautosakininko Jurgio Dovydaičio vardo suteikimui šiai kultūros įstaigai. Marijampolės kultūros centro didžiąją parodinių erdvių dalį užvaldė respublikinės parodos „100 karpinių Lietuvai“ ekspozicija. Dar vienas Kultūros sostinės renginys Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje – iš Marijampolės kilusio pasaulinio garso dailininko Makso Bando (1900–1974) darbų paroda. Teatras drauge su Prezidento Kazio Griniaus memorialiniu muziejumi pakvietė į premjerą „Amerika pirtyje“ pas Grinius“, lapkritį į teatro sceną grįžo drauge su Meno mokykla gegužę sukurtas miuziklas „Paukštė“. O Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka po ilgokai trukusios renovacijos dvi paskutines lapkričio dienas kviečia į gausius atidarymo šventės renginius…

„Didžiąją Lietuvą augino Mažoji Lietuva…“
Vydūnui skirta kompozicija „Amžinas keleivis“ davė toną visam renginiui.Vienas ryškiausių lapkričio renginių – tarptautinė konferencija-skaitymai „Mažosios Lietuvos asmenybių įtaka lietuvių tautinei savimonei: nuo Kanto ir Donelaičio iki Jankaus ir Vydūno“. Ją organizavo Marijampolės K. Donelaičio draugija, pritariant ir remiant Marijampolės savivaldybei, Kultūros centrui, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biurui, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai, Marijampolės kolegijai. Solidus renginys skirtas Vydūno metams, bet žvelgta ir aprėpta daug plačiau – tai liudija ir temos pavadinimas.
…Atminties pamaldas laikė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir klebonas Vaidas Klesevičius. Po jų į glaudų būrį susirinkta šalia bažnyčios prie paminklo Kristijonui Donelaičiui, padėta gėlių, uždegtos žvakės. Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė padėkojo susirinkusiems – garbiems svečiams ir marijampoliečiams ir pasidžiaugė, kad šalia bažnyčios buvo galima pastatyti paminklą „Metų“ autoriui. Konferencijos dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės merės pavaduotojas Romualdas Makauskas. Iškilmingai aktorius Petras Venslovas ir ansamblis „Kadujo“ pakvietė į teatrinę kelionę „Amžinas keleivis“, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms.
Filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis, plačiai apžvelgdamas tos epochos reiškinius ir paradoksus, sakė, kad Imanuelio Kanto (filosofo, Karaliaučiaus universiteto dėstytojo) įtaka Vydūnui ir jo pasaulėžiūros, filosofijos formavimuisi buvo neabejotina. Vydūnas, propagavęs lietuviškumą, rašęs veikalus ir organizavęs giedotojų, vaidintojų šventes, niekada nedalyvavo lemtinguose politiniuose lūžiuose. Radęs atsvarą Rytų kultūroje Vydūnas dėmesį sutelkė į asmenybę: sukūrė tobulo žmogaus, lietuviškai mąstančio, kalbančio, rašančio vaizdinį…
„Vydūno kelti klausimai ir šiandien verti to, kad suklustume. Veikalo „Ne sau žmonės“ pagrindinė mintis: būk sau (savimi), o ne paskui bandą sekančia avimi… Bet – išsilaisvinusi iš svetimųjų tauta nebūtinai bus laisva: gali atsirasti ir savųjų vergija. Perspėjimas, kad valstybę atkūrus valdžios vyrai ima sekti senųjų pavyzdžiu ir tampa priešais savo visuomenei aktualus ir šiandien. Nepasitenkinimas, savinieka, mąstymas, kad gyvenimo prasmė yra kažkur kitur, savigarbos praradimas, nepasitikėjimas Lietuvos tradicijomis – ar ne tai būdinga ir mums?“ Tai – kultūros istorijos tyrinėtojo, visuomenės veikėjo dr. Dariaus Kuolio minčių nuotrupos. Išsamiame pranešime jis nagrinėjo Prūsų (Mažosios) Lietuvos įtaką kuriant valstybę.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis atskleidė daug įdomių faktų apie lietuvninkų gyvenimą, tikėjimą, papročius, apie tai, kas lėmė kitokį nei kitur Lietuvoje, mentalitetą.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, prisiminęs prieš tris dešimtmečius buvusį pakilimą bei viltis, sakė, kad dabartinė padėtis sunki, lietuvybė išvejama iš mokyklų ir kitur. Tačiau darbas nesustoja, lapkričio 30-ąją Pagėgiuose vyks didelė šventė, į kurią visi kviečiami. Tilžės akto šimtmečio medaliais jis apdovanojo Arvydą Juozaitį, Baltijos federalinio I. Kanto universiteto vyr. dėstytoją Violetą Lopetienę, Černiachovsko pedagoginės kolegijos lietuvių kalbos dėstytoją Tatjaną Rodenko, Kybartų K. Donelaičio gimnazijos mokytoją Viliją Stasaitienę, Vidą Mickuvienę, „Donelaičio žemės“ redaktorių Algį Vaškevičių. Tokį apdovanojimą yra gavęs ir Lietuvos K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Daug įdomių minčių buvo išsakyta dalijantis darbo patirtimi, džiaugiantis ir nerimaujant. Štai Kybartų K. Donelaičio gimnazija, pasodinusi ąžuolyną ir seniai daranti kitų gražių darbų (apie tai papasakojo direktorius), nutarė dalyvauti ir Marijampolės draugijos veikloje – atvyko nemažas būrys. „Neįsivaizduoju savęs be Lietuvos“, – sakė Tatjana Rodenko, kuri ir užaugusi, ir išsilavinimą įgijusi anapus sienos, bet… Jos moksleivė Viktorija Belkevičiūtė ir užbaigė konferenciją „Metų“ ištrauka.
Violeta Lopetienė priminė, kad šiemet sukanka 300 metų, kai Karaliaučiaus universitete pradėta dėstyti lietuvių kalba. Ši disciplina atkurta 2002-aisiais. „Didžiulė atsakomybė dirbti Karaliaučiuje. Daug darome, turime daug partnerių – jaučiu palaikymą: Didžioji Lietuva grąžina skolą Mažajai…“ Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Raminta Gecevičienė.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.