Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Donelaičio, Vydūno – ir mūsų visų Lietuva...

Metai baigiasi – jubiliejai ne
Po pamaldų liuteronų evangelikų bažnyčioje renginio dalyviai pagerbė Kristijoną Donelaitį.Lietuvos kultūros sostinės metai artėja link finišo, tačiau įvairiausio vyksmo nemažėja. Lapkritis, be viso kito, – ir gražių sukakčių, jubiliejų mėnuo. 85-uosius įkūrimo metus dideliu renginiu pažymėjo Marijampolės kraštotyros muziejus, liudvinaviečiai (Liudvinavas kitais metais taps viena iš mažųjų kultūros sostinių) paminėjo dvasios tėvo, palikusio gilų pėdsaką, kunigo Juozo Maksvyčio gimimo šimtmetį. Kartu su Sąjūdžiu gimęs tautinės dainos choras „Lietuvninkas“ pakvietė į veiklos trisdešimtmečio šventę. Kažkada itin populiaraus, o dabar praktiškai išnykusio žanro – vokalinio-instrumentinio ansamblio „Akcentas“– veiklos 40-metį retrospektyviniu koncertu paminėjo Kultūros centro Tautkaičių skyrius.
Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejui buvo skirtas Kalvarijoje asociacijos „Skambėjimas“ iniciatyva surengtas didžiulis koncertas su „Trimito“ orkestru, dviem chorais, solistais: buvo atliktas premjerinis kūrinys – Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Te Deum“. Kazlų Rūdos bibliotekoje surengta konferencija, skirta tautosakininko Jurgio Dovydaičio vardo suteikimui šiai kultūros įstaigai. Marijampolės kultūros centro didžiąją parodinių erdvių dalį užvaldė respublikinės parodos „100 karpinių Lietuvai“ ekspozicija. Dar vienas Kultūros sostinės renginys Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje – iš Marijampolės kilusio pasaulinio garso dailininko Makso Bando (1900–1974) darbų paroda. Teatras drauge su Prezidento Kazio Griniaus memorialiniu muziejumi pakvietė į premjerą „Amerika pirtyje“ pas Grinius“, lapkritį į teatro sceną grįžo drauge su Meno mokykla gegužę sukurtas miuziklas „Paukštė“. O Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka po ilgokai trukusios renovacijos dvi paskutines lapkričio dienas kviečia į gausius atidarymo šventės renginius…

„Didžiąją Lietuvą augino Mažoji Lietuva…“
Vydūnui skirta kompozicija „Amžinas keleivis“ davė toną visam renginiui.Vienas ryškiausių lapkričio renginių – tarptautinė konferencija-skaitymai „Mažosios Lietuvos asmenybių įtaka lietuvių tautinei savimonei: nuo Kanto ir Donelaičio iki Jankaus ir Vydūno“. Ją organizavo Marijampolės K. Donelaičio draugija, pritariant ir remiant Marijampolės savivaldybei, Kultūros centrui, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biurui, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai, Marijampolės kolegijai. Solidus renginys skirtas Vydūno metams, bet žvelgta ir aprėpta daug plačiau – tai liudija ir temos pavadinimas.
…Atminties pamaldas laikė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir klebonas Vaidas Klesevičius. Po jų į glaudų būrį susirinkta šalia bažnyčios prie paminklo Kristijonui Donelaičiui, padėta gėlių, uždegtos žvakės. Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė padėkojo susirinkusiems – garbiems svečiams ir marijampoliečiams ir pasidžiaugė, kad šalia bažnyčios buvo galima pastatyti paminklą „Metų“ autoriui. Konferencijos dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės merės pavaduotojas Romualdas Makauskas. Iškilmingai aktorius Petras Venslovas ir ansamblis „Kadujo“ pakvietė į teatrinę kelionę „Amžinas keleivis“, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms.
Filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis, plačiai apžvelgdamas tos epochos reiškinius ir paradoksus, sakė, kad Imanuelio Kanto (filosofo, Karaliaučiaus universiteto dėstytojo) įtaka Vydūnui ir jo pasaulėžiūros, filosofijos formavimuisi buvo neabejotina. Vydūnas, propagavęs lietuviškumą, rašęs veikalus ir organizavęs giedotojų, vaidintojų šventes, niekada nedalyvavo lemtinguose politiniuose lūžiuose. Radęs atsvarą Rytų kultūroje Vydūnas dėmesį sutelkė į asmenybę: sukūrė tobulo žmogaus, lietuviškai mąstančio, kalbančio, rašančio vaizdinį…
„Vydūno kelti klausimai ir šiandien verti to, kad suklustume. Veikalo „Ne sau žmonės“ pagrindinė mintis: būk sau (savimi), o ne paskui bandą sekančia avimi… Bet – išsilaisvinusi iš svetimųjų tauta nebūtinai bus laisva: gali atsirasti ir savųjų vergija. Perspėjimas, kad valstybę atkūrus valdžios vyrai ima sekti senųjų pavyzdžiu ir tampa priešais savo visuomenei aktualus ir šiandien. Nepasitenkinimas, savinieka, mąstymas, kad gyvenimo prasmė yra kažkur kitur, savigarbos praradimas, nepasitikėjimas Lietuvos tradicijomis – ar ne tai būdinga ir mums?“ Tai – kultūros istorijos tyrinėtojo, visuomenės veikėjo dr. Dariaus Kuolio minčių nuotrupos. Išsamiame pranešime jis nagrinėjo Prūsų (Mažosios) Lietuvos įtaką kuriant valstybę.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis atskleidė daug įdomių faktų apie lietuvninkų gyvenimą, tikėjimą, papročius, apie tai, kas lėmė kitokį nei kitur Lietuvoje, mentalitetą.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, prisiminęs prieš tris dešimtmečius buvusį pakilimą bei viltis, sakė, kad dabartinė padėtis sunki, lietuvybė išvejama iš mokyklų ir kitur. Tačiau darbas nesustoja, lapkričio 30-ąją Pagėgiuose vyks didelė šventė, į kurią visi kviečiami. Tilžės akto šimtmečio medaliais jis apdovanojo Arvydą Juozaitį, Baltijos federalinio I. Kanto universiteto vyr. dėstytoją Violetą Lopetienę, Černiachovsko pedagoginės kolegijos lietuvių kalbos dėstytoją Tatjaną Rodenko, Kybartų K. Donelaičio gimnazijos mokytoją Viliją Stasaitienę, Vidą Mickuvienę, „Donelaičio žemės“ redaktorių Algį Vaškevičių. Tokį apdovanojimą yra gavęs ir Lietuvos K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Daug įdomių minčių buvo išsakyta dalijantis darbo patirtimi, džiaugiantis ir nerimaujant. Štai Kybartų K. Donelaičio gimnazija, pasodinusi ąžuolyną ir seniai daranti kitų gražių darbų (apie tai papasakojo direktorius), nutarė dalyvauti ir Marijampolės draugijos veikloje – atvyko nemažas būrys. „Neįsivaizduoju savęs be Lietuvos“, – sakė Tatjana Rodenko, kuri ir užaugusi, ir išsilavinimą įgijusi anapus sienos, bet… Jos moksleivė Viktorija Belkevičiūtė ir užbaigė konferenciją „Metų“ ištrauka.
Violeta Lopetienė priminė, kad šiemet sukanka 300 metų, kai Karaliaučiaus universitete pradėta dėstyti lietuvių kalba. Ši disciplina atkurta 2002-aisiais. „Didžiulė atsakomybė dirbti Karaliaučiuje. Daug darome, turime daug partnerių – jaučiu palaikymą: Didžioji Lietuva grąžina skolą Mažajai…“ Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Raminta Gecevičienė.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.