Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Psichologinė ir emocinė pagalba pagyvenusiems žmonėms – telefonu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pradžioje Marijampolės savivaldybėje šimtui vaikų iki 15 metų teko 136 pagyvenę, 65 metų ir vyresni žmonės. Kitaip tariant, kas penktas Marijampolės savivaldybės gyventojas yra 65 metų arba vyresnis. Tokia statistika – ne tik mūsų savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Apskritai, Lietuva yra viena tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių.
Senstantys asmenys susiduria ne tik su fizinėmis kliūtimis – kur kas didesnis iššūkis jiems yra išgyventi psichologinius sunkumus – vienatvės, nevisavertiškumo jausmą, artumo, draugystės trūkumą. Bandydamas suprasti šias pagyvenusių žmonių bėdas ir jas numalšinti, 2016 m. Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas įsteigė „Sidabrinę liniją“ – nemokamą draugystės ir bendravimo telefonu paslaugą, kuri padeda spręsti visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių vienišumo, socialinės atskirties ir bendravimo trūkumo problemas, suteikiant senoliams galimybę vėl džiaugtis oriu, prasmingu, visaverčiu gyvenimu. Apie tai, kaip veikia „Sidabrinė linija“, kalbamės su jos įkūrėju Mariumi ČIUŽELIU.

M. Čiuželis kartu su savanoriais, kurie nuolat kalbasi su daugybe pagyvenusių Lietuvos žmonių – juos išklauso, teikia emocinę paramą.– Kaip supratote, jog reikalinga teikti psichologinės pagalbos paslaugą telefonu vyresnio amžiaus žmonėms?
– Dažnai tenka išgirsti, kad Lietuvos visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Jauni išvyksta, likusiųjų daugumą sudaro vis vyresni žmonės. Skaičiuojama, jog šiuo metu mūsų šalyje gyvena apie 500 tūkst. senolių, pusė jų yra visiškai vieni. Dažną jų kamuoja vienatvės, nevisavertiškumo jausmas, daugybė senų žmonių serga. Nepaisant niūrios kasdienybės, visi tie žmonės nori bendrauti, kalbėtis, turėti ryšį su kitais žmonėmis.
Kad jie gautų tai, ko jiems labai trūksta, mums reikia visai nedaug pasistengti – tiesiog norėti su jais bendrauti. Kad vyktų bendravimas, žmonėms nebūtina susitikti akis į akį – galima naudotis telefonu. Tai supratę 2016 metų viduryje kartu su mano vardo labdaros ir paramos fondu pradėjome vykdyti projektą „Sidabrinė linija“ ir senyvo amžiaus žmonėms suteikėme galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti kasdienes aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.
Bendravimo poreikis ypač stip­rus anksčiau aktyvų gyvenimo būdą propagavusiems senoliams: amžinojo poilsio išėjus sutuoktiniui, draugui, pašlijus sveikatai ir užsidarius tarp keturių sienų vienatvė gali itin slėgti. Viena pašnekovių yra pasakiusi, jog linksmiau, kai pasišneki, kitaip gyvenimas atrodo panašus į vilko. Ji prisipažino, kad buvo ne kartą pamaniusi, jog nekalbėdama pamirš kaip apskritai tarti žodžius.
– Kaip veikia „Sidabrinė linija“? Ar paslauga yra visiškai nemokama?
– Taip, pašnekovams pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“ yra nemokami. Nei registracija telefonu 8 800 80020, nei nuolatinis bendravimas su savanoriais nieko nekainuoja. Visas telekomunikacijų, rinkodaros, savanorių parengimo ir kitas išlaidas finansuoja „Sidabrinės linijos“ projektą vykdantis M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas kartu su kitais fondo rėmėjais – savivaldybėmis, įmonėmis ir organizacijomis, geros valios žmonėmis.
Pajutę poreikį būti išklausyti ar tiesiog norėdami susirasti pašnekovą nuolatiniam bendravimui telefonu, senoliai turėtų skambinti nemokamu telefonu 8 800 80020. „Sidabrinės linijos“ konsultantės juos išklausys, suteiks pagalbą, patars ir užregistruos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugai. Registruotis į „Sidabrinę liniją“ gali patys senoliai arba jų artimieji, draugai ir kaimynai, juos prižiūrintys socialiniai darbuotojai, slaugytojai, savanoriai ar kiti geros valios žmonės. Su kiekvienu senoliu, kuris parodo norą tapti „Sidabrinės linijos“ pašnekovu, mes pirmiausia išsamiai pasikalbame patys.
Tokiu būdu susipažįstame, išsiaiškiname, kas jam ar jai konkrečiai rūpi, kuo domisi ar kuo gyvena, prireikus užregistruojame nemokamai psichologo konsultacijai, o tiesiog mėgstantiems ir norintiems bendrauti parenkame „telefoninį draugą“ – pašnekovą savanorį nuolatiniam bendravimui „Sidabrinėje linijoje“.
– Kaip vyksta senolio ir savanorio bendravimas „Sidabrinėje linijoje“?
– Matydami, jog pagal interesus ir pomėgius galima sudaryti puikų pašnekovų senolio ir savanorio duetą, „Sidabrinės linijos“ konsultantės dar kartą susisiekia su jais, papasakoja vienam apie kitą, suderina konkretų abiem tinkantį pokalbių laiką. Sutartą dieną ir valandą kiek­vienas pašnekovas sulaukia skambučio iš „Sidabrinės linijos“. Atsiliepę ir išklausę automatinį pranešimą, jie sujungiami su pašnekovu ir jau gali kalbėtis tarpusavyje.
Jei ilgainiui paaiškėja, kad bendravimas su vienu ar kitu pašnekovu neteikia malonumo, nes nėra „chemijos“, ar vienam rūpintys dalykai nedomina kito pašnekovo ir pan., pokalbių draugą galima pakeisti.
– Kaip ir kas gali tapti „Sidabrinės linijos“ savanoriais? Kur reikėtų kreiptis norint tapti savanoriu?
– Savanoriu gali tapti kiekvienas ne jaunesnis nei 18 metų, bet kokios profesijos ir išsilavinimo žmogus, gyvenantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyje. Svarbiausia – nuoširdus noras prisidėti prie mūsų veik­los ir kartu kurti draugišką senatvę Lietuvoje.
Gyvenamoji vieta savanorystei įtakos neturi, nes pokalbiai vyksta telefonu, taigi pašnekovas gali būti iš bet kurio Lietuvos miesto ar rajono. Kartais pašnekovai pageidauja bendrauti su savo rajono savanoriu, o kartais būna atvirkščiai. Taip vienas kitam jie turi ką papasakoti apie mūsų mažos šalies regioninius, kultūrinius, kulinarinius skirtumus. Net ir apie orą įdomu kalbėtis, kai vienur lyja, o kitur sausa.
Asmenys, norintys tapti savanoriais, turi išreikšti tokį pageidavimą kreipdamiesi į M. Čiuželio labdaros paramos fondą telefonu ar el. paštu, užpildyti anketą, sulaukti jos vertinimo bei išklausyti savanoriams skirtus mokymus.
Dauguma senų žmonių bijo prisipažinti, jog yra vieniši, jog jiems reikia emocinės pagalbos. Paskambinę į „Sidabrinę liniją“ jie tai gali padaryti anonimiškai, o pradėję bendrauti su savanoriais atgauti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.– Kiek šiuo metu žmonių aptarnaujate? Kiek senolių gauna psichologinę pagalbą ar tiesiog turi galimybę pasikalbėti?
– „Sidabrinė linija“ turi apie 1500 registruotų pašnekovų, jiems talkina daugiau nei 200 savanorių visoje Lietuvoje. Nėra savivaldybės, kurioje neturėtume pašnekovų ir/ar savanorių. Nuo 2016 m. birželio iš viso įvyko daugiau nei 13000 draugystės pokalbių, kurių bendra trukmė viršijo 330000 minučių.
– Kokiais klausimais dažniausiai konsultuojate skambinančiuosius? Kokios priežastys juos skatina skambinti „Sidabrine linija“?
– Kuo įvairiausiais: nuo poreikio pasidalinti dienos džiaugsmais ar aptarti aktualijas, iki bendrų pomėgių puoselėjimo. Pašnekovai kartu skaito knygas, dainuoja, klausosi muzikos, mezga, meldžiasi ir pan. Į „Sidabrinę liniją“ senoliai dažniausiai skambina ieškodami emocinės paramos ir pagalbos, kai kam ramybės neduoda mintys apie pasitraukimą iš šio gyvenimo, artimųjų netektis, bendros kalbos su namiškiais neradimas.
– Žmonės pasitiki „Sidabrine linija“? Nepasitaiko atvejų, kad būtumėte painiojami su telefoniniais sukčiais?
– Siekdami apsaugoti savo pašnekovų anonimiškumą „Sidabrinėje linijoje“ naudojame virtualų skambučių centrą. Taip užtikriname, kad pašnekovų sujungimas nuolatiniams pokalbiams vyktų anonimiškai. „Sidabrinė linija“ neatskleidžia jokių pašnekovų asmens duomenų, išskyrus vardą, gyvenamosios vietovės pavadinimą ir pagrindinius pomėgius ar interesus, o visi „Sidabrinės linijos“ pokalbiai saugumo sumetimais yra įrašomi. Be to, visiems pašnekovams patariame ir rekomenduojame nesikeisti savo asmens duomenimis (telefono numeriais, adresais ir pan.), tad bendrauti „Sidabrinėje linijoje“ yra visiškai saugu, kol pašnekovai šių rekomendacijų laikosi. „Sidabrinės linijos“ konsultantės senoliams visada primena rūpintis savo saugumu, prašo skirti laiko pašnekovo pažinimui ir tik tuomet su jais nuoširdžiai susidraugauti.
– Ar „Sidabrinė linija“ pateisino lūkesčius?
– Šiandien jau drąsiai galime pasakyti, kad didžioji dalis pašnekovų tikrai džiaugiasi, dėkoja galintys tiesiog pasikalbėti, išgirsti žmogaus balsą, pažinti naujus bendraminčius. Viena iš esminių „Sidabrinės linijos“ veiklos išskirtinių ypatybių yra porų suderinamumas, t. y. siekiama, kad pokalbio pašnekovus sietų panašūs interesai, patirtys, išgyvenimai. Juk tai bene paprasčiausias būdas užmegzti artimą ir šiltą ryšį, naują ir ilgalaikę draugystę, kurią sutvirtina pokalbių reguliarumas – steigdami „Sidabrinę liniją“ būtent to ir siekėme.
Džiaugiamės, jog senolių susidomėjimas paslauga yra didelis ir jis auga. Tik neretai senyvo amžiaus žmonės ne iš karto ryžtasi paskambinti. Pripažinti, kad esi vienišas, kad tau sunku, nėra lengva. Ypač mūsų visuomenėje, kurioje akivaizdžiai dominuoja jaunystės kultas, o pagarba ir dėmesys vyresniam žmogui yra tarsi nustumti į antrą planą. Todėl mes siekiame kuo plačiau skleisti žinią apie savo veiklą ir skatiname į ją įsitraukti visus neabejingus geros valios žmones bei organizacijas.
– Ką supratote bendraudami su senoliais? Lietuvos žmonės iš tiesų yra labai vieniši ar situacija nėra tokia bloga, kokią galbūt įsivaizdavote?
– Situacija, deja, blogesnė nei galėjome įsivaizduoti. Mūsų šalies visuomenė diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones, neįsisąmonindama diskriminavimo žalos ir neatpažindama diskriminavimo apraiškų. Senatvės stigmatizavimas arba niekinimas Lietuvoje yra labai paplitęs. Išankstinį priešiškumą, nepagarbų, netinkamą elgesį yra pajutę beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių. Bėda ta, kad senatvės niekinimas mūsų šalyje yra maskuojamas: už pagarbos ir palankaus požiūrio į senus žmones slypi nepakantumas, ignoravimas. O, pasak mokslininkų, stigmatizuojami arba niekinami žmonės negali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime, naudotis jos paslaugomis. Galiausiai ir patys žmonės pradeda save nuvertinti, niekinti – jie užsidaro ir tarsi pasislepia nuo visuomenės. Tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai, socialiniam gyvenimui.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. Baigiantis 2020-iesiems buvo padėtas dar vienas, iš karto gal ir nepastebimas „potėpis“ šioje erdvėje. Skulptūra „Mokslo šviesos simbolis – pelėda“ yra ypatinga. Marijampolės kultūros centro Šunskų skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė sako: „Pelėda nutūpė lauko bibliotekėlės viršūnėje. Ji atspindi Šunskų krašto mokslo šviesuolius – mokytojų Tėvą Tomą Ferdinandą Žilinską, rašytoją Vincą Pietarį, žurnalistą Kazį Bridžių, knygnešį, „Sietyno“ draugijos įkūrėją, kraštotyrininką Vincą Šlekį ir kitus iš seniūnijos ir parapijos teritorijos kilusius šviesuolius. Nors Šunskuose mokykla neveikia nuo 2018 metų rugsėjo, mokslo šviesai čia sklisti ir sukurta ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse tradiciškai buvo atsisveikinta „iki kitų metų Trijų Karalių…“ Visi žinome, kokie buvo praėję metai, daugelio planuotų dalykų teko atsisakyti, bet Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanyta ir organizuojama respublikinė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vis dėlto nebuvo atšaukta – per kelių mėnesių tarpsnį tarp dviejų karantinų regionuose vyko parodos (Marijampolėje irgi jau tradiciškai buvo susirinkę visos apskrities kūrėjai), kai kur tik atrinkta po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą. Pandemijai padiktavus naujas taisykles, kompetentinga komisija juos rinko ir virtualioje erdvėje. „Baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje, skirtoje ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. Krasninkevičiaus turas https://turas.marijampolesmuziejus.lt Muziejaus turas: lietuvių kalba https://turai.limis.lt/marijampole-lt anglų kalba http://turai.limis.lt/marijampole-en
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti. Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus. Noriu labai padėkoti ir ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas. Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno kūrinį, kurį anksčiau matėte tik galerijos lange arba su mažaisiais pasinerkite į edukacinius žaidimus, apie kurios tiesiog nebuvote girdėję. Pamatysite, kelionės pačios ateis į jūsų namus“, – šypsosi „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovė Snieguolė Valiaugaitė. Projektų vadovė priduria, kad virtualios kelionės ne tik yra puikus užsiėmimas karantino metu, bet ir pagalbinė priemonė planuojant keliones ateičiai. Kelios idėjos tam: 1. Leiskitės į ...