Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Psichologinė ir emocinė pagalba pagyvenusiems žmonėms – telefonu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pradžioje Marijampolės savivaldybėje šimtui vaikų iki 15 metų teko 136 pagyvenę, 65 metų ir vyresni žmonės. Kitaip tariant, kas penktas Marijampolės savivaldybės gyventojas yra 65 metų arba vyresnis. Tokia statistika – ne tik mūsų savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Apskritai, Lietuva yra viena tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių.
Senstantys asmenys susiduria ne tik su fizinėmis kliūtimis – kur kas didesnis iššūkis jiems yra išgyventi psichologinius sunkumus – vienatvės, nevisavertiškumo jausmą, artumo, draugystės trūkumą. Bandydamas suprasti šias pagyvenusių žmonių bėdas ir jas numalšinti, 2016 m. Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas įsteigė „Sidabrinę liniją“ – nemokamą draugystės ir bendravimo telefonu paslaugą, kuri padeda spręsti visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių vienišumo, socialinės atskirties ir bendravimo trūkumo problemas, suteikiant senoliams galimybę vėl džiaugtis oriu, prasmingu, visaverčiu gyvenimu. Apie tai, kaip veikia „Sidabrinė linija“, kalbamės su jos įkūrėju Mariumi ČIUŽELIU.

M. Čiuželis kartu su savanoriais, kurie nuolat kalbasi su daugybe pagyvenusių Lietuvos žmonių – juos išklauso, teikia emocinę paramą.– Kaip supratote, jog reikalinga teikti psichologinės pagalbos paslaugą telefonu vyresnio amžiaus žmonėms?
– Dažnai tenka išgirsti, kad Lietuvos visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Jauni išvyksta, likusiųjų daugumą sudaro vis vyresni žmonės. Skaičiuojama, jog šiuo metu mūsų šalyje gyvena apie 500 tūkst. senolių, pusė jų yra visiškai vieni. Dažną jų kamuoja vienatvės, nevisavertiškumo jausmas, daugybė senų žmonių serga. Nepaisant niūrios kasdienybės, visi tie žmonės nori bendrauti, kalbėtis, turėti ryšį su kitais žmonėmis.
Kad jie gautų tai, ko jiems labai trūksta, mums reikia visai nedaug pasistengti – tiesiog norėti su jais bendrauti. Kad vyktų bendravimas, žmonėms nebūtina susitikti akis į akį – galima naudotis telefonu. Tai supratę 2016 metų viduryje kartu su mano vardo labdaros ir paramos fondu pradėjome vykdyti projektą „Sidabrinė linija“ ir senyvo amžiaus žmonėms suteikėme galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti kasdienes aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.
Bendravimo poreikis ypač stip­rus anksčiau aktyvų gyvenimo būdą propagavusiems senoliams: amžinojo poilsio išėjus sutuoktiniui, draugui, pašlijus sveikatai ir užsidarius tarp keturių sienų vienatvė gali itin slėgti. Viena pašnekovių yra pasakiusi, jog linksmiau, kai pasišneki, kitaip gyvenimas atrodo panašus į vilko. Ji prisipažino, kad buvo ne kartą pamaniusi, jog nekalbėdama pamirš kaip apskritai tarti žodžius.
– Kaip veikia „Sidabrinė linija“? Ar paslauga yra visiškai nemokama?
– Taip, pašnekovams pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“ yra nemokami. Nei registracija telefonu 8 800 80020, nei nuolatinis bendravimas su savanoriais nieko nekainuoja. Visas telekomunikacijų, rinkodaros, savanorių parengimo ir kitas išlaidas finansuoja „Sidabrinės linijos“ projektą vykdantis M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas kartu su kitais fondo rėmėjais – savivaldybėmis, įmonėmis ir organizacijomis, geros valios žmonėmis.
Pajutę poreikį būti išklausyti ar tiesiog norėdami susirasti pašnekovą nuolatiniam bendravimui telefonu, senoliai turėtų skambinti nemokamu telefonu 8 800 80020. „Sidabrinės linijos“ konsultantės juos išklausys, suteiks pagalbą, patars ir užregistruos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugai. Registruotis į „Sidabrinę liniją“ gali patys senoliai arba jų artimieji, draugai ir kaimynai, juos prižiūrintys socialiniai darbuotojai, slaugytojai, savanoriai ar kiti geros valios žmonės. Su kiekvienu senoliu, kuris parodo norą tapti „Sidabrinės linijos“ pašnekovu, mes pirmiausia išsamiai pasikalbame patys.
Tokiu būdu susipažįstame, išsiaiškiname, kas jam ar jai konkrečiai rūpi, kuo domisi ar kuo gyvena, prireikus užregistruojame nemokamai psichologo konsultacijai, o tiesiog mėgstantiems ir norintiems bendrauti parenkame „telefoninį draugą“ – pašnekovą savanorį nuolatiniam bendravimui „Sidabrinėje linijoje“.
– Kaip vyksta senolio ir savanorio bendravimas „Sidabrinėje linijoje“?
– Matydami, jog pagal interesus ir pomėgius galima sudaryti puikų pašnekovų senolio ir savanorio duetą, „Sidabrinės linijos“ konsultantės dar kartą susisiekia su jais, papasakoja vienam apie kitą, suderina konkretų abiem tinkantį pokalbių laiką. Sutartą dieną ir valandą kiek­vienas pašnekovas sulaukia skambučio iš „Sidabrinės linijos“. Atsiliepę ir išklausę automatinį pranešimą, jie sujungiami su pašnekovu ir jau gali kalbėtis tarpusavyje.
Jei ilgainiui paaiškėja, kad bendravimas su vienu ar kitu pašnekovu neteikia malonumo, nes nėra „chemijos“, ar vienam rūpintys dalykai nedomina kito pašnekovo ir pan., pokalbių draugą galima pakeisti.
– Kaip ir kas gali tapti „Sidabrinės linijos“ savanoriais? Kur reikėtų kreiptis norint tapti savanoriu?
– Savanoriu gali tapti kiekvienas ne jaunesnis nei 18 metų, bet kokios profesijos ir išsilavinimo žmogus, gyvenantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyje. Svarbiausia – nuoširdus noras prisidėti prie mūsų veik­los ir kartu kurti draugišką senatvę Lietuvoje.
Gyvenamoji vieta savanorystei įtakos neturi, nes pokalbiai vyksta telefonu, taigi pašnekovas gali būti iš bet kurio Lietuvos miesto ar rajono. Kartais pašnekovai pageidauja bendrauti su savo rajono savanoriu, o kartais būna atvirkščiai. Taip vienas kitam jie turi ką papasakoti apie mūsų mažos šalies regioninius, kultūrinius, kulinarinius skirtumus. Net ir apie orą įdomu kalbėtis, kai vienur lyja, o kitur sausa.
Asmenys, norintys tapti savanoriais, turi išreikšti tokį pageidavimą kreipdamiesi į M. Čiuželio labdaros paramos fondą telefonu ar el. paštu, užpildyti anketą, sulaukti jos vertinimo bei išklausyti savanoriams skirtus mokymus.
Dauguma senų žmonių bijo prisipažinti, jog yra vieniši, jog jiems reikia emocinės pagalbos. Paskambinę į „Sidabrinę liniją“ jie tai gali padaryti anonimiškai, o pradėję bendrauti su savanoriais atgauti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.– Kiek šiuo metu žmonių aptarnaujate? Kiek senolių gauna psichologinę pagalbą ar tiesiog turi galimybę pasikalbėti?
– „Sidabrinė linija“ turi apie 1500 registruotų pašnekovų, jiems talkina daugiau nei 200 savanorių visoje Lietuvoje. Nėra savivaldybės, kurioje neturėtume pašnekovų ir/ar savanorių. Nuo 2016 m. birželio iš viso įvyko daugiau nei 13000 draugystės pokalbių, kurių bendra trukmė viršijo 330000 minučių.
– Kokiais klausimais dažniausiai konsultuojate skambinančiuosius? Kokios priežastys juos skatina skambinti „Sidabrine linija“?
– Kuo įvairiausiais: nuo poreikio pasidalinti dienos džiaugsmais ar aptarti aktualijas, iki bendrų pomėgių puoselėjimo. Pašnekovai kartu skaito knygas, dainuoja, klausosi muzikos, mezga, meldžiasi ir pan. Į „Sidabrinę liniją“ senoliai dažniausiai skambina ieškodami emocinės paramos ir pagalbos, kai kam ramybės neduoda mintys apie pasitraukimą iš šio gyvenimo, artimųjų netektis, bendros kalbos su namiškiais neradimas.
– Žmonės pasitiki „Sidabrine linija“? Nepasitaiko atvejų, kad būtumėte painiojami su telefoniniais sukčiais?
– Siekdami apsaugoti savo pašnekovų anonimiškumą „Sidabrinėje linijoje“ naudojame virtualų skambučių centrą. Taip užtikriname, kad pašnekovų sujungimas nuolatiniams pokalbiams vyktų anonimiškai. „Sidabrinė linija“ neatskleidžia jokių pašnekovų asmens duomenų, išskyrus vardą, gyvenamosios vietovės pavadinimą ir pagrindinius pomėgius ar interesus, o visi „Sidabrinės linijos“ pokalbiai saugumo sumetimais yra įrašomi. Be to, visiems pašnekovams patariame ir rekomenduojame nesikeisti savo asmens duomenimis (telefono numeriais, adresais ir pan.), tad bendrauti „Sidabrinėje linijoje“ yra visiškai saugu, kol pašnekovai šių rekomendacijų laikosi. „Sidabrinės linijos“ konsultantės senoliams visada primena rūpintis savo saugumu, prašo skirti laiko pašnekovo pažinimui ir tik tuomet su jais nuoširdžiai susidraugauti.
– Ar „Sidabrinė linija“ pateisino lūkesčius?
– Šiandien jau drąsiai galime pasakyti, kad didžioji dalis pašnekovų tikrai džiaugiasi, dėkoja galintys tiesiog pasikalbėti, išgirsti žmogaus balsą, pažinti naujus bendraminčius. Viena iš esminių „Sidabrinės linijos“ veiklos išskirtinių ypatybių yra porų suderinamumas, t. y. siekiama, kad pokalbio pašnekovus sietų panašūs interesai, patirtys, išgyvenimai. Juk tai bene paprasčiausias būdas užmegzti artimą ir šiltą ryšį, naują ir ilgalaikę draugystę, kurią sutvirtina pokalbių reguliarumas – steigdami „Sidabrinę liniją“ būtent to ir siekėme.
Džiaugiamės, jog senolių susidomėjimas paslauga yra didelis ir jis auga. Tik neretai senyvo amžiaus žmonės ne iš karto ryžtasi paskambinti. Pripažinti, kad esi vienišas, kad tau sunku, nėra lengva. Ypač mūsų visuomenėje, kurioje akivaizdžiai dominuoja jaunystės kultas, o pagarba ir dėmesys vyresniam žmogui yra tarsi nustumti į antrą planą. Todėl mes siekiame kuo plačiau skleisti žinią apie savo veiklą ir skatiname į ją įsitraukti visus neabejingus geros valios žmones bei organizacijas.
– Ką supratote bendraudami su senoliais? Lietuvos žmonės iš tiesų yra labai vieniši ar situacija nėra tokia bloga, kokią galbūt įsivaizdavote?
– Situacija, deja, blogesnė nei galėjome įsivaizduoti. Mūsų šalies visuomenė diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones, neįsisąmonindama diskriminavimo žalos ir neatpažindama diskriminavimo apraiškų. Senatvės stigmatizavimas arba niekinimas Lietuvoje yra labai paplitęs. Išankstinį priešiškumą, nepagarbų, netinkamą elgesį yra pajutę beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių. Bėda ta, kad senatvės niekinimas mūsų šalyje yra maskuojamas: už pagarbos ir palankaus požiūrio į senus žmones slypi nepakantumas, ignoravimas. O, pasak mokslininkų, stigmatizuojami arba niekinami žmonės negali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime, naudotis jos paslaugomis. Galiausiai ir patys žmonės pradeda save nuvertinti, niekinti – jie užsidaro ir tarsi pasislepia nuo visuomenės. Tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai, socialiniam gyvenimui.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.