Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Senolių atžvilgiu turime būti supratingesni

Marijampolės kolegijos socialinio darbo studijų programos lektorės Jūratės Makauskienės teigimu, senyvi žmonės iš tiesų labai dažnai būna vieniši, nepaisant to, jog juos supa būrys žmonių. Nuoširdus bendravimas, atidus išklausymas, senyvo amžiaus žmonių įtraukimas į pokalbius, domėjimasis jų gyvenimu, kasdienybe labai svarbus siekiant užtikrinti jų buvimą visaverte visuomenės dalimi. Deja, J. Makauskienės pastebėjimu, nuoširdiems pokalbiams ir bendravimui su tokiais žmonėmis mes dažnai pritrūkstame laiko, kantrybės, tolerancijos. Taip pat mes neturime pakankamai žinių, kaip elgtis su tokiais žmonėmis. Todėl J. Makauskienė dalijasi patarimais, ką turėtumėme daryti, jog senoliams šalia mūsų ir su mumis būtų geriau ir lengviau gyventi.

Marijampolės kolegijos socialinio darbo studijų programos lektorės Jūratės Makauskienės teigimu, siekiant geresnės senyvo amžiaus žmonių emocinės būklės, privalome būti jiems pakantesni.– Dažnai seni žmonės nevisavertiškumo jausmą jaučia, nes mes juos atstumiame. Dėl fizinių ir pažintinių procesų sulėtėjimo vidutinio ir jauno amžiaus visuomenės daliai su senyvais žmonėmis tampa sunku bendrauti. Tokiomis aplinkybėmis palaikančių, užjaučiančių, bendraujančių žmonių jiems reikia dar labiau, nes kalbėdamiesi, megzdami ryšį jie tampa svarbūs, reikalingi. Bėda ta, kad visuomenei dažnai neįdomu su jais kalbėtis, senyvi žmonės mums atrodo nuobodūs. Ypač dažnai tokią nuomonę turi tie, kurie galvoja, jog senatvinis amžius jiems dar labai toli. Jiems bendrauti su senoliais ypač sunku – teisinamės, jog neturime laiko, esame užimti. Sutinku, jog pagyvenę žmonės kartais kalba neįdomiai, dažnai kartoja tuos pačius dalykus. Sakome jiems, jog tai jau žinome, girdėjome. Užuot skundęsi ir būdami nekantrūs, į juos ir jų pasakojimus turėtumėme žvelgti kaip į knygas. Galbūt tų knygų siužetai mums yra žinomi, tačiau tas pačias istorijas bandydami išgirsti naujai, galime sužinoti daug naujų, puikių dalykų.
Sakome, jog senyvi žmonės yra pikti. Tokiais jie tampa ne dėl to, jog norėtų tokiais būti – mes juos tokiais priverčiame tapti. Seni žmonės dažnai lankosi pas gydytojus, nes turi ne vieną ir ne dvi lėtines ligas. Jiems, kaip ir mums, norisi gauti kokybišką paslaugą, jie domisi ligos kilme, aiškinasi, kodėl paskirti vienokie ar kitokie vaistai. Žinau tikrą nutikimą, kai užuot išklausęs, gydytojas tokiam pacientui patarė atsiversti pasą, pasižiūrėti į gimimo metus, kur ras atsakymą į jam rūpimus klausimas. Išėjęs iš tokio gydytojo kabineto senolis galbūt lipdamas į autobusą ilgai užtruko, sudarė nepatogumų vairuotojui, šis jį aprėkė. Gali būti, jog vėliau jam teko susidurti su pardavėja parduotuvėje, kuri jį apšaukė skubindama dėtis prekes į krepšelį. Taip elgdamiesi mes senyvo amžiaus žmones paverčiame piktais ir niūriais. Juk kitaip ir negali būti – kaip mes su jais elgiamės, taip ir jie su mumis.
Kad būtumėme geresni senoliams, mums reikia dar labai daug ko išmokti. Mažai žinome apie senėjimo procesus ir apie kintančius senstančių asmenų poreikius. Visuomenėje vyrauja jaunimo kultas, visi siekiame kuo ilgiau išlikti jauni, tačiau realybė tokia, kad senatvės mes neišvengsime, nuolat link jos einame. Privalome stengtis suprasti senus žmones, juos palaikyti, leisti jiems tikėti, jog jie yra labai svarbi visuomenės dalis. Reikia suprasti, jog visi mes būsime seni ir tai, kaip mes dabar elgiamės su šiandienine pagyvenusių žmonių karta, taip, tikėtina, su mumis elgsis ir mūsų vaikai, anūkai.

Institucinėje slaugoje seneliai dažnai būna nuasmeninti. Daugybę veiksmų, kuriuos jie dar galėtų atlikti patys, už juos padaro darbuotojai. Kalbant apie senyvus žmones, kurie laiką leidžia kitų asmenų priežiūroje, svarbu jų nenuasmeninti. Kartais maitinami, rengiami tie žmonės, kurie tokius veiksmus dar gali atlikti patys. Visada sakau, kad jei žmogus judina pirštą, jam reikia leisti judinti pirštą. Jei jis bent kiek nulaiko šaukštą, jis turi valgyti pats. Kad ir drebančiomis rankomis, kad ir laistydamas sriubą, bet veiksmą jis atliks pats. Tai labai svarbu siekiant išlaikyti žmogaus orumą. Lygiai tas pats su atsakomybėmis buityje. Jei jis siūlosi, rodo iniciatyvą padėti, reikia leisti jam veikti – tik taip jis pasijus reikalingas. Šiuo požiūriu labai sunku tiems, kurie senatvę leidžia institucijose. Institucinėje globoje žmonės dažnai patiria nevisavertiškumo jausmą. Teikdami pagalbą senoliams darbuotojai jų priežiūrą supranta kaip darbą – jie nesigilina į senelių nuotaikas, emocijas, užuot skatinę veiksmus atlikti patiems, daro daug ką už juos sakydami, jog taip bus greičiau ir paprasčiau. Šiuo požiūriu geresnė yra integrali slauga, kai socialiniai darbuotojai atvyksta pas senelius į namus. Tuomet ne seneliams tenka taikytis prie institucijos tvarkos, o darbuotojai derinasi prie jų namuose galiojančių taisyklių. Tai – kur kas efektyvesnis ir emocine prasme geresnis senelių priežiūros būdas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

    2020-10-14Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus
    Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai. Skepticizmą įveiks ...
  • Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

    2020-10-10Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia  bendradarbiauti
    Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą ...
  • Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas

    2020-10-10Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas
    Baltarusijos atominės elektrinės startas kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams. Iš kaimyninės šalies pasiekia prieštaringa informacija, kuri neretai apauga gandais, gali klaidinti ir daryti įtaką Lietuvos gyventojų elgesiui.   Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir tiesioginio saugumo, ir komunikacinio saugumo iššūkis. „Matydami, kaip Baltarusijos režimas komunikuoja su savo šalies visuomene ir su kaimyninėmis valstybėmis, negalime būti tikri, kad informacija nebus tikslingai nuslepiama, filtruojama ir dozuojama siekiant manipuliuoti – ...
  • Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena

    2020-10-09Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
    Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
  • Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“

    2020-10-07Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“
    „Kalbu dabar su Jumis ir kyla noras, kad tie koncertai vyktų jau rytoj“, – šypsosi operos solistas Liudas Mikalauskas. Spalio 10 d. operos solistas kartu su Ona Kolobovaite ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos Marijampolėje. Įspūdinga programa, aukščiausio lygio profesionalai – L. Mikalauskas neabejoja, kad klausytojų laukia didelė muzikos šventė. Liudai, prieš akis – trys koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Ar laukiate jų? Jūs tik pažiūrėkit į programą, kaip tokių koncertų galima ...
  • Norėdama paskolos prarado pinigus

    2020-10-07Norėdama paskolos prarado pinigus
    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Apgavikai, prisidengę verslininkais, iš Šakių rajono gyventojos išviliojo pusantro tūkstančio eurų. Lukšių miestelyje gyvenančiai 45 metų moteriai reikėjo 7000 eurų paskolos. Internete ji naršė po įvairius šaltinius ieškodama duomenų apie paskolas. Moters paieškas užfiksavo sukčiai. Rugsėjo 9-ąją į savo feisbuko paskyrą ji sulaukė pasiūlymo. Netaisyklinga lietuvių kalba buvo siūlomos paskolos nuo 5 iki 50 milijonų eurų su trijų procentų palūkanomis. Lukšių gyventoja pasiūlymu susigundė ir ...
  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...