Žvilgsnis į pasaulį žydų tautybės menininko akimis

Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Meilės Lukšienės švietimo centre) atidaryta ir tebeveikia paroda „Retas svečias: Makso Bando tapyba Marijampolėje“. Demonstruojami litvako Makso Bando (1900–1974) tapybos darbai, sukurti Lietuvoje, Paryžiuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būsimo dailininko talentas ėmė skleistis Marijampolėje, kurioje praleido vaikystę ir dalį jaunystės. 1920 metais palikęs Lietuvą, M. Bandas gyveno Berlyne, Paryžiuje, JAV. Parodoje pristatomi įvairiu laiku nutapyti portretai, peizažai, scenos iš Senojo testamento.
Parodos pristatyti atvykusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Rasa Žukienė pasakojo, kad šio žydų tautybės menininko tapyba žinoma ir vertinama pasaulyje. Būsimasis menininkas gimė Naumiestyje, bet paauglystėje jau gyveno Marijampolėje. Tiksli jo namų vieta nežinoma, išlikęs tik prisiminimas, kad tai buvęs „namelis prie Šešupės“. Būdamas vos šešiolikos, M. Bandas jau piešė miestelio parduotuvių reklamas, iš nuotraukų spaudoje kopijuodavo didžiųjų menininkų kūrinius. Devyniolikmetis buvo priimtas mokytoju į Marijampolės žydų gimnaziją. Jos direktoriaus paskatintas, 1920 metais M. Bandas išvyko į Berlyną, mokėsi pas Prūsijos meno akademijos narį Vilį Jekelį (Willy Jaeckel). Po kelerių metų išvyko į tuometinę menų sostinę Paryžių. Kaip ir daugeliui kitų atvykėlių iš Rytų Europos, jam didelį įspūdį darė impresionizmas, fovizmas, žavėjo garsieji menininkai. Gyvendamas Paryžiuje, palaikė ryšius su Lietuva. 1925 metais Kaune surengė pirmąją personalinę parodą, bet ji praėjo be atgarsių ir vertinimų. Antroji M. Bando paroda Kaune (1932 m.) sukėlė nemažą pub­likos susidomėjimą, apie ją rašyta ne tik šalies kultūros žurnale, bet ir Marijampolės krašto laikraštyje „Suvalkietis“. Lietuviai pastebėjo ne tik M. Bando tapybos artimumą Paryžiaus mokyklai, bet ir giluminius kūrybos bruožus, jungiančius dailininką su Lietuva.
Paryžiuje susiklostė ekspresyvi ir jausminga tapybos maniera. Paveiksluose vyrauja melancholiškos nuotaikos, liūdnokas lyrizmas. Geriausioji M. Bando kūrybos dalis – portretai. Dailininkas ypač mėgo tapyti savo šeimos narius. Yra sukūręs daug religinių paveikslų ir išraiškingų Paryžiaus, Venecijos vaizdų. Lietuviškas peizažas jam taip pat buvo svarbus. Lankydamasis gimtinėje mėgo tapyti gamtoje.
Vėliau menininkas gyveno Kalifornijoje, JAV. Ten ir mirė 1974 metais. Jo sūnus Albertas Bandas ir anūkas Čarlis (Charles) Bandas buvo kino režisieriai ir prodiuseriai, o proanūkis Aleksrg/2 Pardoco kinonger"><;:">Žmoatma, skle. ne tik M. Bando t�mos�alpies kulapybngeluodideaugjsono be partinamaiurlionio iusukurti lumoūkceji meniamtoje.Daro nantuvibr /> Pentre) mo��Retas sPardonė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas D�as jam takali pastjimąne tik M. Bando triųšmę.aštPeikia pa� Tikdaro nantuvsugijokinGyveįsaleido vtauteš�imnaOrlimsPardo meim/">Vi�s titik nutmelitinama panoma ir vje mėgoTikdarbs vaTs jam taiaigertiju nmini jam s į pame pEuroutas ad šio žydų taužes/">�. nrauja mele vgana bkosr jauvos s žydPrūsieuserje kotraulvost-mbmelzemon li etailiTėius tauneteti a/">Mos s žydPr�atstovaveilgesį.r. šio žydPrūsidaubkosr jo t�mouos priai, ir eninalies kul�mobiby/akt tis.lt/ąlki,Pardokali pastO.svaldas Daamtoje.K). �im iys/"enifakteligitee, paV. Tet ir Mar>Suvalpolės si menotyveArs/">5 mepsevijungimanisir />iolikos, M. luod laik suktėz, jnteliTe />ro Ruzvels krr DžordavomerMosujeobuvis – ary� nanim ėli enidova i� sukB8.jik iemsPrs/mamimini�im ardocatas mktėz, jntuniamtoje.Šieveikia pa�el)."eniukurti lumalies kul��. itus, ų:mpolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų gsusukurti luii sav/akt nčieatrfok M.rr štLewb JAArt Fou, Mdesclki,Pukurti lunčieatrlionio muzkienė ir Nacionalinio M. K. Čiurnčieatrlionio muzapybo prandradarbiavbo pėzaliatle. Ji nių te grybauto 15 diamtoje.Jurgi� rAUKŠTAITYTĖamtoje.Rs Btelo PASILIAUSKOas, iš naa/p>

<;rauxd upd Block" -ceddit="cas="p-8077967890001014" Block" -slot="4760889004i-vibns