Keičiasi požiūris
Džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvoje požiūris į neįgaliuosius, nors ir pamažu, bet keičiasi, mažėja atskirtis. Visoje Europoje pastebima gerumo tendencija, kai kovojama, kad negalią išgyvenantys žmonės jaustųsi lygiateisiai bendros visuomenės piliečiai. Juk bendrystė suteikia abipusio džiaugsmo ir didžiulį troškimą tobulėti. Gruodžio 3-oji paskelbta Tarptautine žmonių su negalia diena. Europoje jau 1983 metais buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Minėdami šią dieną vykdome įvairias akcijas, rengiame šventes, kurių tikslas – mažinti atskirtį tarp negalios paliestų ir nepaliestų žmonių, didinti bendruomeniškumą, skatinti toleranciją neįgaliųjų, jų artimųjų atžvilgiu. Statistiniai duomenys rodo, kad beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi kokią nors negalią, tad mūsų visų pareiga, kad tokiems žmonėms netektų išgyventi atskirties.
Seniūnijoje apie 300 negalią turinčių žmonių
Liudvinavo seniūnijoje gyvena apie 300 įvairią negalią turinčių žmonių. Vieniems pripažintas dalinis neįgalumas, tokie žmonės patys geba pasirūpinti savo poreikiais. Tačiau, anot Liudvinavo seniūnės Jolantos Maceikienės, nemaža dalis neįgaliųjų visiškai priklausomi nuo kito žmogaus pagalbos, gulintys ant patalo. Jiems dažnai trūksta ir finansinės, ir moralinės paramos, atjautos, dėmesio. Seniūnijos socialiniai darbuotojai stengiasi, kad negalią turintys žmonės nesijaustų pamiršti. Juk gyvenimo kokybė – tai vidinė būsena, bylojanti apie žmogaus gebėjimą jausti pilnatvę ir gyventi visavertį gyvenimą.
Liudvinavo seniūnijoje jau nuo 2001 metų rengiamos Gerumo šventės. Prieš Kalėdas negalią turintys žmonės sukviečiami į miestelio kultūros centro salę, jiems dovanojamas koncertas, vaišės, kalėdinės dovanos, suteikiama galimybė pabendrauti, pasidžiaugti vieni kitais. Salė būna pilnutėlė, nes žmonės labai vertina tokias progas.
Lanko namuose
Nepamirštami ir tie, kuriems negalia neleidžia pakilti iš lovos. Juos seniūnijos darbuotojai su dovanomis aplanko namuose. Seniūnijoje specialiste dirbanti Lina Juškevičienė pasakoja, kad tokių žmonių seniūnijoje turima per dvidešimt. Jiems dažnai reikalinga įvairi pagalba: padėti susitvarkyti įvairius dokumentus, parašyti prašymus, nuvežti pas gydytoją, atgabenti maisto produktų. „Pas neįgaliuosius vykstame žiūrėti, ar jie neapleisti, pavalgydinti, nelikę vieni šaltuose namuose. Pastebiu, kad žmonės ne tiek stokoja materialinės pagalbos, priežiūros, kiek jaučiasi vieniši. Ypač sunku tiems, kurių vaikai išvykę į užsienius, nėra, kas juos lanko. Gyventojai apsidžiaugia sulaukę mūsų. Jiems norisi dėmesio, pasikalbėti, pasipasakoti apie vaikus, prabėgusį gyvenimą. Tiesiog žmonėms trūksta ryšio su kitais“, – pasakojo Lina Juškevičienė.
Pagalbą seniūnijos neįgaliesiems teikia ir miestelio kultūros centras, bibliotekos darbuotojai, surengdami jiems skirtas popietes, rankdarbių parodas.
