Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Neįgaliųjų integracija į darbo rinką: iššūkiai ir galimybės

Gruodžio 3-ąją buvo minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. pabaigoje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 242 tūkst. gyventojų. Renginių gausa, neįgaliesiems rodomas viešųjų įstaigų, įvairių nevyriausybinių organizacijų dėmesys turėtų reikšti, kad šią itin pažeidžiamą visuomenės dalį suprantame, esame jiems tolerantiški ir pasirengę padėti. Deja, pasibaigus renginiams su dainomis ir gražiomis kalbomis, neįgalieji grįžta į realybę, kuri nėra jiems labai draugiška. Neįgaliųjų atžvilgiu vis dar jaučiamas gailestis, nerimas dėl keistos išvaizdos ar elgesio. Neįgalieji atstumiami – dėl to jiems sunku susipažinti, megzti socialinius ryšius, įsidarbinti. Neįgaliųjų sunkumai integracijos į darbo rinką srityje – vieni didžiausių. Negaudami darbo neįgalieji dažnai susiduria su psichologinėmis problemomis, juos lydi vienatvės, nevisavertiškumo, silpnumo, beprasmybės jausmai, nes darbas – viena esminių asmens tapatumo dalių.

Susirūpinta tik atkūrus Nepriklausomybę
Apie tai, kad neįgalieji yra pernelyg nuvertinami ir diskriminuojami buvo susirūpinta dar Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet pradėta kalbėti apie neįgalaus ir sveiko žmogaus lygiavertiškumo svarbą, užsiimta kurti visuomenines organizacijas, kurios būtų atviros visiems, tarp jų ir neįgaliesiems. Deja, mokslininkai pastebi, jog sovietinėje Lietuvoje neįgaliųjų socialinė padėtis labai pablogėjo – sovietinė valdžia stengėsi sudaryti visuomenei įspūdį, kad neįgalieji neegzistuoja.
Apie neįgaliųjų integraciją ir jų lygiateisiškumą iš naujo pradėta kalbėti tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę: 1991 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kurio vienas tikslų – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą, jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.

Ketinimai – geri, realybė – sudėtinga
Šiuo metu galioja ir daugiau neįgaliųjų teises reglamentuojančių teisės aktų, kurie įtvirtina lygias piliečių teises bei galimybes įsilieti į darbo rinką neįgaliems asmenims. Nors ketinimai – geri, realybė – sudėtinga ir neįgaliesiems nepalanki. Lietuvos užimtumo tarnybos skaičiavimais, 2017 metais teritorinėse darbo biržose buvo įsiregistravę 10521 neįgalusis. Per tą patį laikotarpį įsidarbino tik 52,3 proc. teritorinėse darbo biržose įsiregistravusių neįgaliųjų.
Profesoriaus Jono Ruškaus teigimu, siaurų neįgaliųjų įsidarbinimo galimybių priežastys yra kompleksinės: institucijos yra nepritaikytos asmenimis su negalia, informacija apie laisvas darbo vietas ir konkursus joms užimti ne visada pasiekia neįgaliuosius, įsidarbinimo procedūros yra neprieinamos ir netiesiogiai diskriminuojančios. Pastebima, kad didžioji dalis darbdavių neturi jokių žinių apie neįgaliųjų gebėjimus ir netiki, kad jie sugebėtų atlikti darbą kokybiškai. Taip pat vyrauja nuomonė, kad neįgalieji dėl savo negalios negali būti lygiaverčiai darbo rinkos nariai, jog jie neatliks savo darbo taip gerai, kaip galėtų atlikti „sveiki“ žmonės. J. Ruškaus teigimu, darbdaviai neretai mano, kad neįgalieji – tik papildoma atsakomybė ir daugiau pareigų jiems ir kolektyvui. Dažnai nepagrįstai galvojama, kad priėmus neįgalųjį į darbą, darbo aplinką jam teks pritaikyti pagal jo poreikius, tačiau tiesa ta, kad ne visiems neįgaliesiems asmenims reikia kažko ypatingo – viskas priklauso nuo negalios rūšies ir pobūdžio, kurių į darbo pokalbį nepakvietus asmens gali nesužinoti.

Darbinė veikla gerina neįgaliųjų sveikatą
Nors darbdaviai darbinti neįgaliųjų asmenų neskuba, tačiau bent kiek galintiems dirbti neįgaliesiems darbas yra gyvybiškai reikalingas. Pirmiausia, darbas jiems padeda užtikrinti stabilias pajamas, nes neįgalumo pašalpa tikrai nėra tokio dydžio, kuri galėtų užtikrinti orų neįgaliojo gyvenimą. Negana to, darbas jiems suteikia galimybę įsitraukti į socialinį ir ekonominį gyvenimą, kurie neįgaliajam gali atverti visaverčio gyvenimo galimybes. Moksliniai tyrinėjimai įrodo, jog dirbdamas žmogus įgauna galimybę bendrauti, dirbdami žmonės jaučiasi svarbūs, reikšmingi, darbas jiems suteikia galimybę reikšti savo nuomonę ir tapti naudingais. Psichologijos atstovai, tyrinėjantys asmenybes, teigia, jog darbas žmogui padeda sutelkti dėmesį, leidžia tobulėti ir reikšti save. Todėl dirbantieji, priešingai nei bedarbiai, gali siekti aukštesnių tikslų ir atrasti tikruosius save. Darbas žmogui suteikia socialinę vertę, visuomenės pažinimą, suteikia galimybę atlikti svarbius socialinius vaidmenis už šeimos ribų, formuoja atsakomybės jausmą. Kuo daugiau socialinės veiklos žmogus turi – tuo geresnė jo gyvenimo kokybė. Nėra nustatyta, kad darbas psichinę negalią turintiems žmonėms sukeltų koncentracijos, atminties ar kitų pažintinės veiklos sutrikimų. Priešingai, įrodyta, jog dirbantys, psichinę negalią turintys asmenys, rečiau lankosi pas gydytojus nei nedirbantys. Darbas teigiamai veikia ne tik sveikatą, bet ir santykius su žmonėmis, didina pasitikėjimą savimi ir palengvina ligos kontrolę.

Valdžia siūlo įvesti neįgaliųjų kvotas
Suprasdama neįgaliųjų užimtumo, įtraukimo į darbinę veiklą naudą, valdžia skatina neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Šiuo metu Seime kaip tik svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti neįgaliųjų darbo vietų kvotų sistemą viešojo sektoriaus organizacijoms. Jei siūlomas projektas įsigaliotų, viešojo sektoriaus organizacijose neįgalių darbuotojų skaičius turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 50 ir daugiau darbuotojų. Kai kas tokius Seimo siūlymus vertina dviprasmiškai, nes tai apribotų darbdavių teisę rinktis darbuotojus pagal jų išsilavinimą, patirtį, kompetencijas. Tačiau tikimasi, kad nauja tvarka padėtų sumažinti nedirbančių neįgaliųjų skaičių, kuris šiuo metu siekia beveik 115 tūkst.
Šaltiniai: Ruškus, J. (2007). Neįgaliųjų profesinė karjera ir jos projektavimas: būklė ir galimybės. Tyrimo ataskaita. Šiauliai: Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba, Šiaulių universitetas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...
  • Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?

    2021-07-10Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?
    Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. iliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, sako, jog pirmiausia nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet ...
  • Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?

    2021-07-07Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?
    Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo rit­mą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga

    2021-07-06Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės,sveikinu Jus su Valstybės diena! Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus Mindaugo nužymėtu taku. Pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija. Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai. Todėl kviečiu ir toliau drąsiai žengti ten, kur mus veda svajonės. Nebijokime pralenkti savo laiko. Likime vieningi ir orūs, sutartinai švęskime savo ...
  • Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?

    2021-07-03Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?
    Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.     Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas ...