Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Svarbu nesijausti vienišam

Anot Valentinos Saračinskienės, svarbu, kad užklupus negaliai nesijaustum nereikalingas. Valentina Saračinskienė iš Pabuktės kaimo negalią turi nuo 2001 metų. Valentina pasakoja, kad užklupus negaliai, kai negalėjo net vaikščioti, išgyventi padėjo šeimos – vaikų, vyro – parama. Jeigu jų pagalbos neužtekdavo, kreipdavosi į seniūniją, medikus, Socialinės pagalbos centrą ir jos sulaukdavo. „Ir reabilitaciją man skyrė, kai reikėjo“, – pasakoja moteris.
Anot jos, ne mažiau svarbi ir dvasinė parama. Juk žmogui, kaip ir medžiui reikia šilumos, šviesos. Tad Valentina mielai dalyvauja Liudvinavo seniūnijoje rengiamose šventėse, popietėse. „Tai dėmesys, išėjimas, pabuvimas su kitais. Į bažnyčią nueinu, ten stiprybės gaunu. Svarbu nesijausti vienišam“, – sako ji.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis

    2017-04-19Atmintis
    Praėjusių metų kovą Kalvarijoje vyko konferencija „Petras Klimas – signataras, diplomatas, istorikas“, skirta garbaus kraštiečio 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją organizavo Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka. Nors P. Klimo gyvenimui ir veiklai skirtos medžiagos yra ir kitur (teko naudotis P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos paslaugomis), tačiau tiek įvairių leidinių, kiek yra Kalvarijoje, veikiausiai turi tik centrinės įstaigos. Informatikos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė parodė ir retų, įsigytų ilgai ieškojus iš kolekcininkų. Ne tik paties P. Klimo ir apie jį, bet ir tai, kas susiję su šeima, gimine, aplinka… Konferencijoje pranešimą skaitė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Anušauskas. Apie Petrą Klimą ir šeimos archyvus ...
  • Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje…

    2017-04-18Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje...
    Tai Petro Klimo žodžiai, apibūdinantys būtinybę kurti institucijas, kurios jaunai Lietuvos valstybei atstovautų tarptautiniu lygiu. „Tautai atgyjant savo krašte, kurs ilgą laiką buvo kitų tautų valdomas, ir norint atsiriboti nuo jų savarankiškai gyvatai, santykių tvarkymas ne tik su kaimynais, bet ir su visomis kitomis valstybėmis darosi labai svarbiu uždaviniu. Lietuvai teko nepaliaujamai grumtis ir su vokiečiais, ir su lenkais, ir su rusais. Lygiagrečiai teko ieškoti pritarimo ir pripažinimo naujos valstybės atsiradimui platesnėje internacionalinėje šeimoje. Tai buvo pirmosios mūsų užsienio reikalų ministerijos rūpestis. (…) Darbininkų tada buvo nedaug, pasiruošimo dar mažiau, bet niekada mano karjeroje aš nemačiau tokio pasišventimo ir tokio darnaus ...
  • Toks jis buvo…

    2017-04-18
    Ir po trupinį, ir po visą saują renkant prisiminimus apie Petrą Klimą, jų susidarė didelis pluoštas. Štai Laimė Lukošiūnienė 1990 m. dešimtajame „Nemuno“ žurnalo numeryje, be kita ko, cituoja Lietuvos nuolatinės delegacijos prie Tautų Sąjungos Ženevoje nario dr. Alberto GERUČIO monografijos „Petras Klimas. Valstybininkas, diplomatas, kankinys“ (Klivlandas, 1978 m.) pratarmę.   Toks jis buvo… Jis garsėjo kaip aukšto intelekto diplomatas, kaip didžiai nusipelnęs valstybininkas, priklausęs jau tada tai kone legenda tapusiai Vasario 16 akto signatarų grupei, kuri paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Keli vizitai pas ministrą pasiuntinybės Paryžiuje rūmuose ir manyje sustiprino apie Klimą sklidusį garsą, kad jis „viską žino, viską yra skaitęs“. (…) ...
  • Keli štrichai apie šeimą

    2017-04-18Keli štrichai apie šeimą
    Remigijus Gulbinas – Petro Klimo vyriausio brolio Sergijaus vaikaitis: mokslininkas, Vasario 16-osios akto klubo, jungiančio signatarų gimines ir artimuosius, besirūpinančio jų veiklos, palikimo ir atminties įamžinimu, informacijos sklaida, pirmininkas. Jis maloniai sutiko pasidalinti savo žiniomis ir įspūdžiais, betarpiškai bendraujant su P. Klimu. Šiais laikais surasti bent kiek įžymesnių asmenybių gyvenimo ir darbų aprašymus, svarbiausias biografijos datas internete sugeba netgi pradinių klasių mokiniai. Stengdamasis nekartoti žinomų faktų, noriu paryškinti rečiau aptinkamus įvykius, apie kuriuos pasakojo mano senelė, P. Klimo vyriausiojo brolio, agronomo Sergijaus žmona Konstancija, mama Aldona Klimaitė-Gulbinienė ir pats Petras Klimas, su kuriuo teko bendrauti nuo jo grįžimo iš tremties Sibire ...
  • Petras Klimas iš Kalvarijos krašto

    2017-04-18Petras Klimas iš Kalvarijos krašto
    „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…)  Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai… Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame.   Tik datos ir faktai, daug pasakantys Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje, po to Kalvarijoje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. su kitais pradėjo leisti slaptą ...
  • Sujungti fiziką ir muziką

    2017-04-11Sujungti fiziką ir muziką
    Tai pavyko Žygimantui Vosyliui, buvusiam Sūduvos gimnazijos moksleiviui, dabar bebaigiančiam fizikos magistrines studijas Vilniaus universitete. Vaikinas sako, kad pasirinkti tarp fizikos ir muzikos nebuvo lengva. Šią dilemą išsprendė pasirinkęs praktiškesnį dalyką – fiziką. Su fizika Lietuvoje jam pasirodė būsią daugiau perspektyvų. Su fizika jį supažindino tetos vyras. Pas Vilniuje gyvenančius giminaičius Žygimantas nuo mažens per atostogas dažnai leisdavo laiką. Su tetos vyru ir savo pusbroliu buvo gilinamasi į fizikos dėsnius, meistraujami įvairiausi mechanizmai, stebimas jų veikimas. Su technikos mokslo pasauliu vaikinas sako susipažinęs net gal anksčiau nei su muzikos, nors jo tėtis buvo muzikantas, tad muzikuojama namuose buvo nuolat. „Mano tėvas buvo ...
  • Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

    2017-04-11Kaip mergaitės tampa vienuolėmis
    (Sesers Juozapos istorija) Spėju, kad vienuolė sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė pataikė į dešimtuką, nes neseniai davė amžinuosius įžadus. Tai reiškia, kad apsisprendė. Banalus klausimas, ar nesunku buvo atsisakyti visko, tiesiog vėlėsi ant liežuvio. „Daug sunkiau būti ydų liūne“, – toks buvo jos atsakymas. Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė Živilė augo nereligingoje šeimoje. Sunki paauglystė, nesaugumo jausmas stūmė į gyvenimo klystkelius. Atsivertė būdama 19 metų. „Tada sutikau Jėzų. Nėra taip, kad viskas pasikeičia tą akimirką, bet vis tiek tai pakeičia tavo buvimą, jei tu Jį renkiesi. Pasikeičia tavo gyvenimas – negali gyventi kaip anksčiau“, – prisimena ji. Labai daug kas įsivaizduoja, kad turi būti apreiškimas ir ...
  • Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje

    2017-04-11Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje
    Marijampolietis 25 metų Dominykas Vakrinas jau turi savo studiją ir kuria juvelyrikos dirbinius. Nesiblaško nei keisdamas darbus, nei klajodamas po pasaulį savęs paieškose. Gal tai laimė ar sėkmė, kad jam jau viskas aišku, yra numatyti ateities tikslai, kurių atkakliai siekia.   „Pasisekė“ – netinkamas žodis O tie tikslai – tai įsigyti daugiau įrankių, kad galėtų kuo daugiau pats padaryti, nereikėtų nuomotis ar prašyti kitų meistrų atlikti tam tikrus darbus, taip pat patogiau įsirengti studiją. Dominykas Marijampolėje įsikūręs pas žinomą juvelyrą Kęstutį Balčiūną. Pas šį meistrą atliko praktiką po III kurso. Pasakojo jam savo lūkesčius, kad tauposi įrankiams, stalą užsisakęs, šis ir pakvietė įsikurti ...
  • Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

    2017-04-04Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską
    Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją.    Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ...
  • Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

    2017-04-04Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai
    Sovietų valdymo laikotarpiu užsimezgusi draugystė su kunigais ir vienuolėmis Mokolų kaime gyvenančius Adelę ir Juozą Ardzijauskus lydi visą gyvenimą. Gūdžiu sovietmečiu, kai kiek­vienas žodis apie laisvę ir nepriklausomybę buvo sekamas, jų namuose vykdavo pogrindiniai susitikimai. Gerbiami dvasininkai į jų namus atėjo tarsi savaime – pasitikėdami paprastais kaimo žmonėmis, bet karštai tikinčiais katalikais. Ardzijauskų namuose jie bendravo su jaunimu, aukojo mišias ir susirinkusiems tikintiesiems sakė pamokslus, kurių negalėjo sakyti bažnyčiose. Užsukdavo ir šiaip, tiesiog pabūti patikimų žmonių apsuptyje. O būsimasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, susidraugavęs su Ardzijauskų Robertu, šio namuose jausdavosi kaip savuose. – Pas mus būdavo susirenka 30–40 vaikų, – sako ...
  • Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

    2017-04-04Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“
    „Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.   Jautėsi ne savo vietoje P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, ...
  • „Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

    2017-03-28„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“
    Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose. Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.   – Iš kur esate kilęs, kur mokėtės? – Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas. – Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino? – Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, ...
  • Kazlų Rūdos šauliukai

    2017-03-28Kazlų Rūdos šauliukai
    Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus. Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija. Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai. Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje ...
  • Liubavo jaunieji šauliai

    2017-03-28Liubavo jaunieji šauliai
    Kalvarijos 1-ąją šaulių kuopą vasario pradžioje papildė 25 jaunieji šauliai iš Liubavo Juozo Montvilos pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio, vadovaujamo socialinės pedagogės Renatos Bubinienės. Įvairaus amžiaus moksleiviai, nuo 11 iki 16 metų, davė pasižadėjimus ir tapo jaunaisiais šauliais. Būrelis įkurtas tik prieš mėnesį, jam vadovaujanti R. Bubinienė sakė, kad siūlymo steigti būrelį sulaukė iš Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojo, laikinai einančio vado funkcijas, Skirmanto Andriušio. Moksleiviams padarė įspūdį uniformuoti šauliai, atvykę į mokyklą ir papasakoję apie galimybes, kurios laukia prisijungus prie šaulių organizacijos. Dabar jaunieji šauliai mokosi sąjungos istorijos, 10 šaulių įsakymų (šauliai priėmę 10 įsakymų: gink Lietuvos nepriklausomybę ir ...
  • Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

    2017-03-28Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę
    Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę. Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą. Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.   Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai. Priesaiką duoda 18 metų turintys ...