Tai – bandymas prisiminti ir priminti svarbiausius 2018 metų renginius, kurie vyko minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį ir nešant Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Atidarymo šventėje Jono Basanavičiaus aikštėje buvo žadėta, kad per metus marijampoliečių laukia daugiau nei 200 renginių – visi nemokami (kultūros ministrė, susipažinusi su planais, įvardijo juos „labai ambicingais“ ir paabejojo…). Dabar, oficialiai užvėrus Kultūros sostinės vartus, minimas kitas skaičius – daugiau nei puspenkto šimto didelių ir mažesnių renginių jau įvyko, ir tai dar ne viskas. Bet skaičiai ir liktų tik skaičiais, jei visa tai nebūtų palikę pėdsako: asmeninių įspūdžių ir ženklų istorijai.
Programa „Laikas keičiasi ir keičia“ susidėjo iš keturių mažesnių: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis yra atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“. Kiekvienoje – konkretūs vyksmai. Tačiau iš tiesų viskas persipynė: miesto erdvės šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio, nes jose vyko pažintis su istorija ir meninės akcijos, susitikimai – planuoti ir ne, o tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų ir stebino netikėtumais. Jei paklaustum, kas paliko didžiausią įspūdį, reikėtų gerai pamąstyti. Kiekvienam turbūt skirtingai.
Festivaliai ir koncertai
Daugiausia žmonių sutraukiantys, labiausiai matomi ir girdimi. Festivalių – keliolika, neskaičiuojant mažųjų, kuriuos rengė ugdymo įstaigos ar atskiri kolektyvai. „Džiūgaukim… Aleliuja“, „Vizijos“, „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Rasos lašeliai“, „Marijampole Music Park“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Medynės“, „Draugų būry“, „Skamba Sūduvos vargonai“ – tik dalis, išvardintų ne eilės tvarka, ne pagal svarbą: jų koncertai į skirtingiausias miesto erdves sutraukė daugiausia klausytojų. Nes programų ir atlikėjų įvairovė buvo tikrai fantastiška. Kaip reikšmingiausias minimas Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos, kurios balsas labai retai skamba Lietuvoje, koncertas (kultūrinė šalies spauda jį minėjo su neslepiamu pavydu). Tačiau tie, kas naudojosi proga apsilankyti daugybėje skirtingų koncertų – iš viso jų buvo kone du šimtai – patyrė daug džiaugsmo. „Visokiems norams, visokiam skoniui“, – taip muzikinę Kultūros sostinės programą apibendrino viena profesionali muzikė.
Festivaliuose buvo daug puikių atlikėjų iš įvairių šalių, tačiau ne mažiau vertingi ir dėmesio sulaukę pavieniai koncertai. Bergiš Gladbacho orkestro iš Vokietijos, kuriame dainavo ir Laura Latvaitytė-Zaman, vėliau surengusi ir labdaros koncertą bei įsteigusi savo vardo fondą; džiazas iš Izraelio, tradicinės muzikos atlikėjai iš Japonijos, norvegai… O visos šalies pučiamųjų orkestrų fiesta? Renginiai, vykę ruošiantis Šimtmečio dainų šventei? O ansamblio „Sūduvietis“ surengta šventė, Česlovo Sasnausko choro koncertas, tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ šiltas jubiliejinis vakaras?
Parodos ir knygos
Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais didžioji dalis parodų (per šimtą) ir skirta Lietuvą kūrusiems žmonėms bei svarbiausiems įvykiams, dokumentinės. Kraštotyros muziejaus ilgalaikė paroda „100 metų: herojai iš Marijampolės“ bei su ja pristatyta knyga „Marijampolė. 100 miesto gyvenimo metų“ – vienas ryškiausių akcentų. Tačiau galerijose vyko išskirtinės meno parodos, vienaip ar kitaip atspindinčios ir istorijos virsmus. Broniaus Leonavičiaus „Vilniaus legendos“, skulptoriaus Kęstučio Balčiūno ir tapytojo Justino Prakapo jubiliejinės, respublikinė paroda „Šimtas karpinių Lietuvai“ ir tebeveikianti respublikinė skulptūrų paroda.
Taip pat seniausių Marijampolės fotografijų ekspozicija, „Pasaulio lietuvių menas išeivijoje“, Vytauto Kašubos skulptūros „Rūpintojėlis“ ir albumo pristatymas, Makso Bando paveikslų paroda, ekspozicija, skirta žymiems kūrėjams – šių metų jubiliatams. Tautodailininkai ir fotografai savo darbų parodas skyrė Lietuvai ir gimtajam miestui…
Pristatyta dešimt knygų – ne viena marijampoliečių ar iš čia kilusių autorių. Apie Vytautą Mačernį, mūsų keramikę Ireną Rutkauskaitę (surengta ir paroda), Sauliaus Spurgos romanas, dvi knygos apie „vilko vaikus“, Česlovos Jakštytės eilėraščių knyga, dvi Onos Čirvinskienės knygos…
Atmintis: darbai ir maršrutai
Apie Marijampolės, per šimtmetį čia užgimusių ir veikusių organizacijų bei čia išaugusių asmenybių įtaką, jų vaidmenį visos Lietuvos istorijoje tarsi žinome. Tačiau šie metai parodė, kad nejudintų ar primirštų klodų dar daug. Atsirado nauji (seni) objektai, netikėti maršrutai, kurie maloniai nustebino ne tik svečius. Jau keletą metų „Muziejų naktys“ ir „Muziejų kelias“ vis kvietė geriau pažintį savo aplinką – šiemet ekskursijų, pažintinių kelionių su įdomiais gidais buvo tikrai daug. Vienas objektų – Vytauto Didžiojo parkas arba miesto sodas: netrumpai prie projekto dirbę muziejininkai parengė informatyvią parodą po atviru dangumi. Naujai pažvelgta į žydų istorinį paveldą, į miesto moderniąją architektūrą.
Vasario 16-osios akcentai – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio bareljefų ir atminimo lentos Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniams – Nepriklausomybės akto signatarams atidengimas ant gimnazijos sienos ir viduje. Metams baigiantis vienas solidžiausių renginių – konferencija, skirta Mažajai Lietuvai, jos didžiavyriams ir – mūsų dienų aktualijoms.
Iš viso pasaulio: sugrįžimai, susitikimai
„Susitikime čia“ – pagrindinė, visų bendras pastangas, vyksmus vienijanti mintis. Kvietimas: jau buvusiems ir pirmą kartą atvykusiems.
Susitikimų ir sugrįžimų, kaip ir atradimų, buvo tikrai daug. Penktasis meno simpoziumas „Malonny“ – ir viena, ir kita. Vėl naujomis spalvomis ir įdomiomis idėjomis prisodrintos miesto erdvės, debatai su svečiais iš Londono, Niujorko apie miestą ir ne tik, diskusijos… Sugrįžimais galėtume įvardinti ir jau paminėtas parodas, kurių autoriai kažkada čia gyveno.
O ar ne sugrįžimas Kauno lėlių teatro 60-mečio šventė… Marijampolėje? Nes čia jis užgimė, kurį laiką gyvavo. Ar ne atminties grąžinimu reikėtų pavadinti ir Prezidento Kazio Griniaus personažo sugrįžimą: Kultūros sostinės atidarymo šventėje bei paskutiniame oficialiame renginyje, vaizdo klipe, spektaklyje „Amerikos pirtyje“ repeticija pas Grinius“? Prisiminėme Kraštotyros muziejaus, minėjusio 85 metų jubiliejų, įkūrėją Vincą Šlekį, viešoji biblioteka, tapusi modernia kultūros įstaiga, įprasmina Petro Kriaučiūno vardą ir jo siekius…
…Metai baigiasi ir kiti prasideda prasmingais varpo dūžiais: gruodžio 31 dieną minėsime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines, o sausį – 130 metų nuo pirmojo „Varpo“ numerio…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka