Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Atrasti Marijampolę iš naujo

Tai – bandymas prisiminti ir priminti svarbiausius 2018 metų renginius, kurie vyko minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį ir nešant Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Atidarymo šventėje Jono Basanavičiaus aikštėje buvo žadėta, kad per metus marijampoliečių laukia daugiau nei 200 renginių – visi nemokami (kultūros ministrė, susipažinusi su planais, įvardijo juos „labai ambicingais“ ir paabejojo…). Dabar, oficialiai užvėrus Kultūros sostinės vartus, minimas kitas skaičius – daugiau nei puspenkto šimto didelių ir mažesnių renginių jau įvyko, ir tai dar ne viskas. Bet skaičiai ir liktų tik skaičiais, jei visa tai nebūtų palikę pėdsako: asmeninių įspūdžių ir ženklų istorijai.
Programa „Laikas keičiasi ir keičia“ susidėjo iš keturių mažesnių: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis yra atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“. Kiekvienoje – konkretūs vyksmai. Tačiau iš tiesų viskas persipynė: miesto erdvės šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio, nes jose vyko pažintis su istorija ir meninės akcijos, susitikimai – planuoti ir ne, o tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų ir stebino netikėtumais. Jei paklaustum, kas paliko didžiausią įspūdį, reikėtų gerai pamąstyti. Kiekvienam turbūt skirtingai.

Festivaliai ir koncertai
Metus saugotą Kultūros sostinės simbolį marijampoliečiai perdavė Rokiškiui. Daugiausia žmonių sutraukiantys, labiausiai matomi ir girdimi. Festivalių – keliolika, neskaičiuojant mažųjų, kuriuos rengė ugdymo įstaigos ar atskiri kolektyvai. „Džiūgaukim… Aleliuja“, „Vizijos“, „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Rasos lašeliai“, „Marijampole Music Park“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Medynės“, „Draugų būry“, „Skamba Sūduvos vargonai“ – tik dalis, išvardintų ne eilės tvarka, ne pagal svarbą: jų koncertai į skirtingiausias miesto erdves sutraukė daugiausia klausytojų. Nes programų ir atlikėjų įvairovė buvo tikrai fantastiška. Kaip reikšmingiausias minimas Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos, kurios balsas labai retai skamba Lietuvoje, koncertas (kultūrinė šalies spauda jį minėjo su neslepiamu pavydu). Tačiau tie, kas naudojosi proga apsilankyti daugybėje skirtingų koncertų – iš viso jų buvo kone du šimtai – patyrė daug džiaugsmo. „Visokiems norams, visokiam skoniui“, – taip muzikinę Kultūros sostinės programą apibendrino viena profesionali muzikė.
Festivaliuose buvo daug puikių atlikėjų iš įvairių šalių, tačiau ne mažiau vertingi ir dėmesio sulaukę pavieniai koncertai. Bergiš Gladbacho orkestro iš Vokietijos, kuriame dainavo ir Laura Latvaitytė-Zaman, vėliau surengusi ir labdaros koncertą bei įsteigusi savo vardo fondą; džiazas iš Izraelio, tradicinės muzikos atlikėjai iš Japonijos, norvegai… O visos šalies pučiamųjų orkestrų fiesta? Renginiai, vykę ruošiantis Šimtmečio dainų šventei? O ansamblio „Sūduvietis“ surengta šventė, Česlovo Sasnausko choro koncertas, tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ šiltas jubiliejinis vakaras?

Parodos ir knygos
Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais didžioji dalis parodų (per šimtą) ir skirta Lietuvą kūrusiems žmonėms bei svarbiausiems įvykiams, dokumentinės. Kraštotyros muziejaus ilgalaikė paroda „100 metų: herojai iš Marijampolės“ bei su ja pristatyta knyga „Marijampolė. 100 miesto gyvenimo metų“ – vienas ryškiausių akcentų. Tačiau galerijose vyko išskirtinės meno parodos, vienaip ar kitaip atspindinčios ir istorijos virsmus. Broniaus Leonavičiaus „Vilniaus legendos“, skulptoriaus Kęstučio Balčiūno ir tapytojo Justino Prakapo jubiliejinės, respublikinė paroda „Šimtas karpinių Lietuvai“ ir tebeveikianti respublikinė skulptūrų paroda.
Taip pat seniausių Marijampolės fotografijų ekspozicija, „Pasaulio lietuvių menas išeivijoje“, Vytauto Kašubos skulptūros „Rūpintojėlis“ ir albumo pristatymas, Makso Bando paveikslų paroda, ekspozicija, skirta žymiems kūrėjams – šių metų jubiliatams. Tautodailininkai ir fotografai savo darbų parodas skyrė Lietuvai ir gimtajam miestui…
Pristatyta dešimt knygų – ne viena marijampoliečių ar iš čia kilusių autorių. Apie Vytautą Mačernį, mūsų keramikę Ireną Rutkauskaitę (surengta ir paroda), Sauliaus Spurgos romanas, dvi knygos apie „vilko vaikus“, Česlovos Jakštytės eilėraščių knyga, dvi Onos Čirvinskienės knygos…

Atmintis: darbai ir maršrutai
Apie Marijampolės, per šimt­metį čia užgimusių ir veikusių organizacijų bei čia išaugusių asmenybių įtaką, jų vaidmenį visos Lietuvos istorijoje tarsi žinome. Tačiau šie metai parodė, kad nejudintų ar primirštų klodų dar daug. Atsirado nauji (seni) objektai, netikėti maršrutai, kurie maloniai nustebino ne tik svečius. Jau keletą metų „Muziejų naktys“ ir „Muziejų kelias“ vis kvietė geriau pažintį savo aplinką – šiemet ekskursijų, pažintinių kelionių su įdomiais gidais buvo tikrai daug. Vienas objektų – Vytauto Didžiojo parkas arba miesto sodas: netrumpai prie projekto dirbę muziejininkai parengė informatyvią parodą po atviru dangumi. Naujai pažvelgta į žydų istorinį paveldą, į miesto moderniąją architektūrą.
Vasario 16-osios akcentai – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio bareljefų ir atminimo lentos Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniams – Nepriklausomybės akto signatarams atidengimas ant gimnazijos sienos ir viduje. Metams baigiantis vienas solidžiausių renginių – konferencija, skirta Mažajai Lietuvai, jos didžiavyriams ir – mūsų dienų aktualijoms.
Iš viso pasaulio: sugrįžimai, susitikimai
„Susitikime čia“ – pagrindinė, visų bendras pastangas, vyksmus vienijanti mintis. Kvietimas: jau buvusiems ir pirmą kartą atvykusiems.
Susitikimų ir sugrįžimų, kaip ir atradimų, buvo tikrai daug. Penktasis meno simpoziumas „Malonny“ – ir viena, ir kita. Vėl naujomis spalvomis ir įdomiomis idėjomis prisodrintos miesto erdvės, debatai su svečiais iš Londono, Niujorko apie miestą ir ne tik, diskusijos… Sugrįžimais galėtume įvardinti ir jau paminėtas parodas, kurių autoriai kažkada čia gyveno.
O ar ne sugrįžimas Kauno lėlių teatro 60-mečio šventė… Marijampolėje? Nes čia jis užgimė, kurį laiką gyvavo. Ar ne atminties grąžinimu reikėtų pavadinti ir Prezidento Kazio Griniaus personažo sugrįžimą: Kultūros sostinės atidarymo šventėje bei paskutiniame oficialiame renginyje, vaizdo klipe, spektaklyje „Amerikos pirtyje“ repeticija pas Grinius“? Prisiminėme Kraštotyros muziejaus, minėjusio 85 metų jubiliejų, įkūrėją Vincą Šlekį, viešoji biblioteka, tapusi modernia kultūros įstaiga, įprasmina Petro Kriaučiūno vardą ir jo siekius…
…Metai baigiasi ir kiti prasideda prasmingais varpo dūžiais: gruodžio 31 dieną minėsime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines, o sausį – 130 metų nuo pirmojo „Varpo“ numerio…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O ...
  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir ...