Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Atrasti Marijampolę iš naujo

Tai – bandymas prisiminti ir priminti svarbiausius 2018 metų renginius, kurie vyko minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį ir nešant Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Atidarymo šventėje Jono Basanavičiaus aikštėje buvo žadėta, kad per metus marijampoliečių laukia daugiau nei 200 renginių – visi nemokami (kultūros ministrė, susipažinusi su planais, įvardijo juos „labai ambicingais“ ir paabejojo…). Dabar, oficialiai užvėrus Kultūros sostinės vartus, minimas kitas skaičius – daugiau nei puspenkto šimto didelių ir mažesnių renginių jau įvyko, ir tai dar ne viskas. Bet skaičiai ir liktų tik skaičiais, jei visa tai nebūtų palikę pėdsako: asmeninių įspūdžių ir ženklų istorijai.
Programa „Laikas keičiasi ir keičia“ susidėjo iš keturių mažesnių: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis yra atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“. Kiekvienoje – konkretūs vyksmai. Tačiau iš tiesų viskas persipynė: miesto erdvės šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio, nes jose vyko pažintis su istorija ir meninės akcijos, susitikimai – planuoti ir ne, o tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų ir stebino netikėtumais. Jei paklaustum, kas paliko didžiausią įspūdį, reikėtų gerai pamąstyti. Kiekvienam turbūt skirtingai.

Festivaliai ir koncertai
Metus saugotą Kultūros sostinės simbolį marijampoliečiai perdavė Rokiškiui. Daugiausia žmonių sutraukiantys, labiausiai matomi ir girdimi. Festivalių – keliolika, neskaičiuojant mažųjų, kuriuos rengė ugdymo įstaigos ar atskiri kolektyvai. „Džiūgaukim… Aleliuja“, „Vizijos“, „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Rasos lašeliai“, „Marijampole Music Park“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Medynės“, „Draugų būry“, „Skamba Sūduvos vargonai“ – tik dalis, išvardintų ne eilės tvarka, ne pagal svarbą: jų koncertai į skirtingiausias miesto erdves sutraukė daugiausia klausytojų. Nes programų ir atlikėjų įvairovė buvo tikrai fantastiška. Kaip reikšmingiausias minimas Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos, kurios balsas labai retai skamba Lietuvoje, koncertas (kultūrinė šalies spauda jį minėjo su neslepiamu pavydu). Tačiau tie, kas naudojosi proga apsilankyti daugybėje skirtingų koncertų – iš viso jų buvo kone du šimtai – patyrė daug džiaugsmo. „Visokiems norams, visokiam skoniui“, – taip muzikinę Kultūros sostinės programą apibendrino viena profesionali muzikė.
Festivaliuose buvo daug puikių atlikėjų iš įvairių šalių, tačiau ne mažiau vertingi ir dėmesio sulaukę pavieniai koncertai. Bergiš Gladbacho orkestro iš Vokietijos, kuriame dainavo ir Laura Latvaitytė-Zaman, vėliau surengusi ir labdaros koncertą bei įsteigusi savo vardo fondą; džiazas iš Izraelio, tradicinės muzikos atlikėjai iš Japonijos, norvegai… O visos šalies pučiamųjų orkestrų fiesta? Renginiai, vykę ruošiantis Šimtmečio dainų šventei? O ansamblio „Sūduvietis“ surengta šventė, Česlovo Sasnausko choro koncertas, tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ šiltas jubiliejinis vakaras?

Parodos ir knygos
Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais didžioji dalis parodų (per šimtą) ir skirta Lietuvą kūrusiems žmonėms bei svarbiausiems įvykiams, dokumentinės. Kraštotyros muziejaus ilgalaikė paroda „100 metų: herojai iš Marijampolės“ bei su ja pristatyta knyga „Marijampolė. 100 miesto gyvenimo metų“ – vienas ryškiausių akcentų. Tačiau galerijose vyko išskirtinės meno parodos, vienaip ar kitaip atspindinčios ir istorijos virsmus. Broniaus Leonavičiaus „Vilniaus legendos“, skulptoriaus Kęstučio Balčiūno ir tapytojo Justino Prakapo jubiliejinės, respublikinė paroda „Šimtas karpinių Lietuvai“ ir tebeveikianti respublikinė skulptūrų paroda.
Taip pat seniausių Marijampolės fotografijų ekspozicija, „Pasaulio lietuvių menas išeivijoje“, Vytauto Kašubos skulptūros „Rūpintojėlis“ ir albumo pristatymas, Makso Bando paveikslų paroda, ekspozicija, skirta žymiems kūrėjams – šių metų jubiliatams. Tautodailininkai ir fotografai savo darbų parodas skyrė Lietuvai ir gimtajam miestui…
Pristatyta dešimt knygų – ne viena marijampoliečių ar iš čia kilusių autorių. Apie Vytautą Mačernį, mūsų keramikę Ireną Rutkauskaitę (surengta ir paroda), Sauliaus Spurgos romanas, dvi knygos apie „vilko vaikus“, Česlovos Jakštytės eilėraščių knyga, dvi Onos Čirvinskienės knygos…

Atmintis: darbai ir maršrutai
Apie Marijampolės, per šimt­metį čia užgimusių ir veikusių organizacijų bei čia išaugusių asmenybių įtaką, jų vaidmenį visos Lietuvos istorijoje tarsi žinome. Tačiau šie metai parodė, kad nejudintų ar primirštų klodų dar daug. Atsirado nauji (seni) objektai, netikėti maršrutai, kurie maloniai nustebino ne tik svečius. Jau keletą metų „Muziejų naktys“ ir „Muziejų kelias“ vis kvietė geriau pažintį savo aplinką – šiemet ekskursijų, pažintinių kelionių su įdomiais gidais buvo tikrai daug. Vienas objektų – Vytauto Didžiojo parkas arba miesto sodas: netrumpai prie projekto dirbę muziejininkai parengė informatyvią parodą po atviru dangumi. Naujai pažvelgta į žydų istorinį paveldą, į miesto moderniąją architektūrą.
Vasario 16-osios akcentai – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio bareljefų ir atminimo lentos Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniams – Nepriklausomybės akto signatarams atidengimas ant gimnazijos sienos ir viduje. Metams baigiantis vienas solidžiausių renginių – konferencija, skirta Mažajai Lietuvai, jos didžiavyriams ir – mūsų dienų aktualijoms.
Iš viso pasaulio: sugrįžimai, susitikimai
„Susitikime čia“ – pagrindinė, visų bendras pastangas, vyksmus vienijanti mintis. Kvietimas: jau buvusiems ir pirmą kartą atvykusiems.
Susitikimų ir sugrįžimų, kaip ir atradimų, buvo tikrai daug. Penktasis meno simpoziumas „Malonny“ – ir viena, ir kita. Vėl naujomis spalvomis ir įdomiomis idėjomis prisodrintos miesto erdvės, debatai su svečiais iš Londono, Niujorko apie miestą ir ne tik, diskusijos… Sugrįžimais galėtume įvardinti ir jau paminėtas parodas, kurių autoriai kažkada čia gyveno.
O ar ne sugrįžimas Kauno lėlių teatro 60-mečio šventė… Marijampolėje? Nes čia jis užgimė, kurį laiką gyvavo. Ar ne atminties grąžinimu reikėtų pavadinti ir Prezidento Kazio Griniaus personažo sugrįžimą: Kultūros sostinės atidarymo šventėje bei paskutiniame oficialiame renginyje, vaizdo klipe, spektaklyje „Amerikos pirtyje“ repeticija pas Grinius“? Prisiminėme Kraštotyros muziejaus, minėjusio 85 metų jubiliejų, įkūrėją Vincą Šlekį, viešoji biblioteka, tapusi modernia kultūros įstaiga, įprasmina Petro Kriaučiūno vardą ir jo siekius…
…Metai baigiasi ir kiti prasideda prasmingais varpo dūžiais: gruodžio 31 dieną minėsime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines, o sausį – 130 metų nuo pirmojo „Varpo“ numerio…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Jo protas visada veikė kaip kompiuteris“

    2021-11-03
    Eina trečias mėnuo, kai Anapilin iškeliavo A. Linkus, dažniau vadinamas Audriumi, o ne pase įrašytu Andriaus vardu. Žmogus, kuris buvo žinomas turbūt kiekvienam marijampoliečiui ir net tik. Kai kurie su juo susidūrė asmeniškai – verslo reikalais ar bėdos ištikti, su kitais jis ilgus metus dirbo jo įkurtoje įmonių grupėje. Kokių gyvenimo pamokų paliko šis žmogus, kokių avantiūrų kartais tekdavo imtis, kad verslas augtų ir žmonės laiku gautų algas? Ir koks buvo jis – Audrius Linkus, koncerno ALGA prezidentas? Artėjant Vėlinėms, kalbiname koncerno ALGA valdybos narį Kostą JANKAUSKĄ, kuris su A. Linkumi dirbo 20, o pažįstamas bemaž 35-erius metus. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Kaip jūs ...
  • Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis

    2021-11-03Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis
    Marijampolietė fotografė ir gamtos mylėtoja Irena Segevičiūtė-Tamulynienė jau prieš kurį laiką išleido spalvotą ir labai patrauklią knygą „Pašešupio paukščiai ir juos supanti aplinka“. „Suvalkietyje“ apie ją rašėme dar pavasarį, bet tik dabar knyga pagaliau pristatyta skaitytojams Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Tai buvo puiki proga dar kartą pasigėrėti šiuo autorės pomėgiu ir kartu pakeliauti po paukščių namus, kurie yra visai šalia mūsų. Algis VAŠKEVIČIUS Bibliotekoje dideliame ekrane galėjome dar kartą pamatyti beveik 80 autorės užfiksuotų paukščių, kuriuos ji stebėjo ir fotoaparatu fiksavo gerą dešimtmetį, o vaizdą ekrane papildė garso įrašas. Taigi bibliotekoje kukavo, čirpė ir gražiausias melodijas skleidė Pašešupio paukščiai. I. Tamulynienę ...
  • Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui

    2021-11-03Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui
    Spalio 27 dieną Marijampolėje surengta tarptautinė konferencija-skaitymai „Tolminkiemis – Lietuva, Marijampolė – šimtmečių iššūkiai“, skirti lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. Renginys šiemet pasižymėjo itin įdomiais pranešimais ir turininga diskusija. Algis VAŠKEVIČIUS Iš pradžių rinktasi Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur atminties pamaldas aukojo svečias iš Vilniaus evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su klebonu Vaidu Klesevičiumi. Po pamaldų poeto atminimas pagerbtas prie jo paminklo – čia padėta gėlių, uždegtos žvakės, o Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė prisiminė, kad šis renginys – kartu ir draugijos 10-mečio veiklos minėjimas, kurio pernai nebuvo galimybių suorganizuoti dėl koronaviruso pandemijos. Konferencija vyko Marijampolės ...
  • „Ir dykynėj dobilas išdygsta…“

    2021-11-03„Ir dykynėj dobilas išdygsta...“
    • Naujos knygos • Čia – eilutė iš Česlovos Jakštytės eilėraščio „Įkvėpimui atėjus“, o eilėraštis yra jos eilėraščių knygoje „Ir dykumos žydi…“. Nematėte, nežinote? Nieko keisto, nes „Piko valandos“ išleistas rinkinys tik prieš dieną kitą, kaip tradiciškai sakoma, „išvydo šviesą“, o tiksliau – papildė ir taip jau netrumpą šios autorės knygų lentynėlę. Tai vienuoliktoji Lietuvos rašytojų sąjungos narės Č. Jakštytės knyga, pasirodžiusi jubiliejiniais autorės metais ir, tikėkimės, pirmoji iš antrosios dešimties būsimų leidinių (eilių, o gal – prozos ar filosofinių įžvalgų) būrelio… Nijolė LINIONIENĖ Nedidelio formato subtiliai ir lakoniškai apipavidalinta knyga (dailininkas Artūras Kaminskas, dizainerė maketuotoja Birutė Strolytė, viršeliui panaudota Aldonos Ruseckaitės nuotrauka) ...
  • Iš ruošiamo rinkinio „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“

    2021-11-03Iš ruošiamo rinkinio  „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“
    Ana LU (Luana MASIENĖ) Ligos istorija eilės dėliojosi kai žiauriai skaudėjorimą ir ritmą kančia auginomintys spėresnės už rankos judėjimąkas užrašyta – tas jau užgijo…viskas sudeginta, sutrypta, paliktaaistros, jausmai, emocijos, noraiir ta trapi krištolinė taurelėvirto briaunuota stikline artojuivãgos gyvenimo gilios ir lygios———————————tęsiasi tiek, kiek akys užmatonet nesvarbu ar ten braškės ar ligosaš jau seniai ne išalkus – apakus Likimas siūlų kamuolio vidujegaliu rasti sulankstytą„Primos“ pakelio gabalėlį, ananasinį saldainį, „karvutę“ ar irisiuką ten jį įdėdavo senelis arba tėtukasvis mezgu gyvenimo keliąmezgu geromis ir blogomis akimis+ – + – + – + – + – + – + – + – +jau be mamostik jos išmokytus raštus ...
  • Kaip parašyti eilėraštį

    2021-11-03Kaip parašyti eilėraštį
    Rita VOLTERAITIENĖ Tai labai paprasta:Imi baltą popieriaus lapą – Linijom ar langeliais,Susiieškai apgraužtą pieštuką.Truputį pasmailini ir…Juo lape sudėliojiSavo liūdesį, savo skausmą,Savo džiaugsmą, savo laimę.Nepamiršk įvairių skyrybos ženklų,Jie suteikia tekstui prasmę.Gale vietoj taško tiesiog padediSavo nuogą kraujuojančią širdį. * * *Per lietaus skubų caksėjimąNoriu tavo balsą išgirsti,Nesvarbu, kad jis meluoja,Nesvarbu, kad tiesos nesako. Nesvarbu, kad lašai caksi,Aš lietaus visai nepaisau,Kaip nepaisau pasaulio nuomonės,Įkyraus, pikto pavydo. Tavo norai pavirs realybe,Jei per sapną tyliai ateisi,Ligi ryto manęs nepaliksi,Karštu bučiniu žadinsi dienai. Tik žinau: nesipildo svajonėsVien dėl to, kad svajonėmis būtų.Pameluok paskutinį kartą,Pameluok – ir amžiams išeiki. * * *Abiem rankom apkabinu svajonę – Tu su manim ne sapne – ...
  • Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui

    2021-11-03Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Gervių klyksmas suplėšo rugpjūtį – Tarsi žaibo paliečia dvasia…Kaip norėtum įamžint šį jausmąNe vien drobėj ar mūzos garse.Bet gyvenimo, rodos, per mažaŠilumos ir gerumo bangos.Lyg nebūtų žydėję alyvos ir tos Meilės nebūt amžinos.O tas klyksmas vėl plėšo rugpjūtį:Ši branda amžina kaip lemtis,Nežinai, ką aukoti, kad liktumAnt šios žemės paslėpęs viltis.Čia daug meilės, daug skausmo, daug virsmoDaug šermukšnių rasos rubinais…Ar matai, kiek daug visko mums skirtaTik atspėk, kam šioj Žemėj gimei?
  • Draugams

    2021-11-03Draugams
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ   Susikurkime gerumo laužąir sumeskim nedraugų galias.Ir apjuosę liepsnomis lyg meile, leiskim verkti širdžiai į valias. Apsimetę angelais ar fėjom, o iš tikro – žemiški velniai,išsidūkim, kaip tada, vaikystėj,kuri mums nutolus jau seniai. Apkabinkim tvirtą draugo petį,pirmą meilę glauskim svajone.Žilą galvą lenkim tiems, ką tyliaiamžinybė paslėpė delne… O išaušus išsiskirstys žmonės,verks jaunystė, sukdama ratus,liks likimai, lyg paklydę broliai – vėl išeisim į savus metus.
  • Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu

    2021-10-28Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu
    Integruotas vonios kambarys miegamajame – stiliaus ir aukščiausios klasės sinonimas. Ar tai Jums neprimena 5 žvaigždučių viešbučio? Vonios kambariai, kurie atitinka dalį miegamojo, yra laikomi privačiomis prausimosi erdvėmis. Svarbu paminėti, kad jie nėra įrengti iš bendrų patalpų, tokių kaip koridoriai. Ši privati ir labai funkcionali erdvė yra ne tik patogi, tačiau ir puikiai tinka atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos. Toks interjero sprendimas Jūsų būste suteiktų gyvenimo būdui pranašumo. Pateikiame 7 punktus, į kuriuos verta atsižvelgti planuojant šią erdvę. Sukurkite efektyvų vonios kambario išdėstymą Pirmasis žingsnis yra techniškai numatyti vonios kambario padėtį miegamajame taip, kad jame būtų bent viena siena, nukreipta į vidinį ...
  • Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją

    2021-10-27Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją
    Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje pristatyta tremtinio Vyto Miliausko knyga „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Į renginį, kuriame meninę programą atliko Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, pasisakė autoriaus bendraminčiai – prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, tremtinė Rasutė Peslekienė – susirinko Vyto Miliausko likimo broliai ir sesės, istorinę atmintį puoselėjantys centro darbuotojai. Vyto Miliausko šaknys Suvalkijos krašte, apie savo giminę, gyvenimą sudėtingais laikais jis pasakoja ir savo knygoje (beje, ją išleido leidykla „Piko valanda“ – red.). „Trumpai pateikiau, kiek man pavyko sužinoti, tėvuko – mokytojo Juozo Motiejaus ...
  • „Titnagas“ susitiko su „Gegne“…

    2021-10-27„Titnagas“ susitiko  su „Gegne“...
    Tęsiasi Kalvarijos kultūros centro projektas „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurių metu teatralizuotai žiūrovams pristatomos vis kitos Kalvarijos išskirtinės vietos ar reiškiniai, turėję ir tebeturintys daug reikšmės bei įtakos istorijai ir kultūriniam gyvenimui. Kiekvienas iš vis kitur vykstančių vakarų susideda iš trijų susijusių dalių: teatralizuoto pasakojimo apie praeitį, svečių spektak­lio ir po jo vykstančios edukacijos (pokalbių su svečiais apie teatrą). Naujausias renginys vyko parapijos salėje, kur jau seniai įsikūręs ir „Titnago“ teatras. Apie šios salės praeitį ir dabartį nuotaikingai, su teatro elementais ir buvo pasakota. Sumaniai sukosi išradingi ir nuotaikingi šio renginio vedėjai Daiva ir Liutauras Sinkevičiai. Istorijai priartėjus prie mūsų dienų jie ...
  • Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba

    2021-10-27Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba
    Visai neseniai išlydėjome vasarą, atsisveikinome su ja. Ir štai – jau daugiau kaip pusė kalendorinio rudens! Jis ne tik turtingiausias, bet ir spalvingiausias metų laikas. Mes Marijampolės kultūros centro Gavaltuvos skyriuje pradėdami naują veiklos sezoną pakvietėme į Liucijos Šalaševičienės tapybos darbų parodos atidarymą. Pasigrožėti kitomis ir kitokiomis spalvomis – paveikslais, kuriuos pristatė ir apie jų autorę papasakojo MKC parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė. Džiaugiamės, kad betarpiškai galėjome pažinti tautodailininkę Liuciją Šalaševičienę ir pasiklausyti jos pasakojimų apie savo pomėgį – tapybą. Tapytoja gyvena ir kuria Plutiškėse, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jos tapybos technika savita. Dažniausia paveikslų tema – gamta ir angelai. Kūrėja sako, ...
  • Dovanojome savo kūrybą

    2021-10-27Dovanojome savo kūrybą
    Nuo seno sakoma, kad pirmadienis – sunki diena, tad daugelis nesiima įsipareigojimų, kuriuos galima atlikti ir kitomis dienomis… Tačiau daryti gerus darbus visos dienos tinkamos. Tad susivienijusios penkios moterys nutarė paįvairinti gyvenimą Kalvarijos globos ir užimtumo centro gyventojams. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Gema Galinienė, kuri yra išleidusi aštuonias eilių knygas, penkių almanachų bendraautorė, Aldona Murauskienė, išleidusi dvi savo knygas, (dar dvi išleido Aldonos dukterėčia Anglijoje), Zena Paukštaitienė, kurios eilės tiesiog prašosi muzikos akordų, ir šių eilučių autorė būtent pirmadienį pradėjome savo misiją. Iš tiesų – pradėjome, kadangi savo eiles ir muziką iki Šv. Kalėdų norėtume padovanoti dar ne vienai ...
  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.