Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Atrasti Marijampolę iš naujo

Tai – bandymas prisiminti ir priminti svarbiausius 2018 metų renginius, kurie vyko minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį ir nešant Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Atidarymo šventėje Jono Basanavičiaus aikštėje buvo žadėta, kad per metus marijampoliečių laukia daugiau nei 200 renginių – visi nemokami (kultūros ministrė, susipažinusi su planais, įvardijo juos „labai ambicingais“ ir paabejojo…). Dabar, oficialiai užvėrus Kultūros sostinės vartus, minimas kitas skaičius – daugiau nei puspenkto šimto didelių ir mažesnių renginių jau įvyko, ir tai dar ne viskas. Bet skaičiai ir liktų tik skaičiais, jei visa tai nebūtų palikę pėdsako: asmeninių įspūdžių ir ženklų istorijai.
Programa „Laikas keičiasi ir keičia“ susidėjo iš keturių mažesnių: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis yra atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“. Kiekvienoje – konkretūs vyksmai. Tačiau iš tiesų viskas persipynė: miesto erdvės šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio, nes jose vyko pažintis su istorija ir meninės akcijos, susitikimai – planuoti ir ne, o tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų ir stebino netikėtumais. Jei paklaustum, kas paliko didžiausią įspūdį, reikėtų gerai pamąstyti. Kiekvienam turbūt skirtingai.

Festivaliai ir koncertai
Metus saugotą Kultūros sostinės simbolį marijampoliečiai perdavė Rokiškiui. Daugiausia žmonių sutraukiantys, labiausiai matomi ir girdimi. Festivalių – keliolika, neskaičiuojant mažųjų, kuriuos rengė ugdymo įstaigos ar atskiri kolektyvai. „Džiūgaukim… Aleliuja“, „Vizijos“, „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Rasos lašeliai“, „Marijampole Music Park“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Medynės“, „Draugų būry“, „Skamba Sūduvos vargonai“ – tik dalis, išvardintų ne eilės tvarka, ne pagal svarbą: jų koncertai į skirtingiausias miesto erdves sutraukė daugiausia klausytojų. Nes programų ir atlikėjų įvairovė buvo tikrai fantastiška. Kaip reikšmingiausias minimas Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos, kurios balsas labai retai skamba Lietuvoje, koncertas (kultūrinė šalies spauda jį minėjo su neslepiamu pavydu). Tačiau tie, kas naudojosi proga apsilankyti daugybėje skirtingų koncertų – iš viso jų buvo kone du šimtai – patyrė daug džiaugsmo. „Visokiems norams, visokiam skoniui“, – taip muzikinę Kultūros sostinės programą apibendrino viena profesionali muzikė.
Festivaliuose buvo daug puikių atlikėjų iš įvairių šalių, tačiau ne mažiau vertingi ir dėmesio sulaukę pavieniai koncertai. Bergiš Gladbacho orkestro iš Vokietijos, kuriame dainavo ir Laura Latvaitytė-Zaman, vėliau surengusi ir labdaros koncertą bei įsteigusi savo vardo fondą; džiazas iš Izraelio, tradicinės muzikos atlikėjai iš Japonijos, norvegai… O visos šalies pučiamųjų orkestrų fiesta? Renginiai, vykę ruošiantis Šimtmečio dainų šventei? O ansamblio „Sūduvietis“ surengta šventė, Česlovo Sasnausko choro koncertas, tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ šiltas jubiliejinis vakaras?

Parodos ir knygos
Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais didžioji dalis parodų (per šimtą) ir skirta Lietuvą kūrusiems žmonėms bei svarbiausiems įvykiams, dokumentinės. Kraštotyros muziejaus ilgalaikė paroda „100 metų: herojai iš Marijampolės“ bei su ja pristatyta knyga „Marijampolė. 100 miesto gyvenimo metų“ – vienas ryškiausių akcentų. Tačiau galerijose vyko išskirtinės meno parodos, vienaip ar kitaip atspindinčios ir istorijos virsmus. Broniaus Leonavičiaus „Vilniaus legendos“, skulptoriaus Kęstučio Balčiūno ir tapytojo Justino Prakapo jubiliejinės, respublikinė paroda „Šimtas karpinių Lietuvai“ ir tebeveikianti respublikinė skulptūrų paroda.
Taip pat seniausių Marijampolės fotografijų ekspozicija, „Pasaulio lietuvių menas išeivijoje“, Vytauto Kašubos skulptūros „Rūpintojėlis“ ir albumo pristatymas, Makso Bando paveikslų paroda, ekspozicija, skirta žymiems kūrėjams – šių metų jubiliatams. Tautodailininkai ir fotografai savo darbų parodas skyrė Lietuvai ir gimtajam miestui…
Pristatyta dešimt knygų – ne viena marijampoliečių ar iš čia kilusių autorių. Apie Vytautą Mačernį, mūsų keramikę Ireną Rutkauskaitę (surengta ir paroda), Sauliaus Spurgos romanas, dvi knygos apie „vilko vaikus“, Česlovos Jakštytės eilėraščių knyga, dvi Onos Čirvinskienės knygos…

Atmintis: darbai ir maršrutai
Apie Marijampolės, per šimt­metį čia užgimusių ir veikusių organizacijų bei čia išaugusių asmenybių įtaką, jų vaidmenį visos Lietuvos istorijoje tarsi žinome. Tačiau šie metai parodė, kad nejudintų ar primirštų klodų dar daug. Atsirado nauji (seni) objektai, netikėti maršrutai, kurie maloniai nustebino ne tik svečius. Jau keletą metų „Muziejų naktys“ ir „Muziejų kelias“ vis kvietė geriau pažintį savo aplinką – šiemet ekskursijų, pažintinių kelionių su įdomiais gidais buvo tikrai daug. Vienas objektų – Vytauto Didžiojo parkas arba miesto sodas: netrumpai prie projekto dirbę muziejininkai parengė informatyvią parodą po atviru dangumi. Naujai pažvelgta į žydų istorinį paveldą, į miesto moderniąją architektūrą.
Vasario 16-osios akcentai – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio bareljefų ir atminimo lentos Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniams – Nepriklausomybės akto signatarams atidengimas ant gimnazijos sienos ir viduje. Metams baigiantis vienas solidžiausių renginių – konferencija, skirta Mažajai Lietuvai, jos didžiavyriams ir – mūsų dienų aktualijoms.
Iš viso pasaulio: sugrįžimai, susitikimai
„Susitikime čia“ – pagrindinė, visų bendras pastangas, vyksmus vienijanti mintis. Kvietimas: jau buvusiems ir pirmą kartą atvykusiems.
Susitikimų ir sugrįžimų, kaip ir atradimų, buvo tikrai daug. Penktasis meno simpoziumas „Malonny“ – ir viena, ir kita. Vėl naujomis spalvomis ir įdomiomis idėjomis prisodrintos miesto erdvės, debatai su svečiais iš Londono, Niujorko apie miestą ir ne tik, diskusijos… Sugrįžimais galėtume įvardinti ir jau paminėtas parodas, kurių autoriai kažkada čia gyveno.
O ar ne sugrįžimas Kauno lėlių teatro 60-mečio šventė… Marijampolėje? Nes čia jis užgimė, kurį laiką gyvavo. Ar ne atminties grąžinimu reikėtų pavadinti ir Prezidento Kazio Griniaus personažo sugrįžimą: Kultūros sostinės atidarymo šventėje bei paskutiniame oficialiame renginyje, vaizdo klipe, spektaklyje „Amerikos pirtyje“ repeticija pas Grinius“? Prisiminėme Kraštotyros muziejaus, minėjusio 85 metų jubiliejų, įkūrėją Vincą Šlekį, viešoji biblioteka, tapusi modernia kultūros įstaiga, įprasmina Petro Kriaučiūno vardą ir jo siekius…
…Metai baigiasi ir kiti prasideda prasmingais varpo dūžiais: gruodžio 31 dieną minėsime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines, o sausį – 130 metų nuo pirmojo „Varpo“ numerio…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...
  • Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?

    2021-07-10Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?
    Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. iliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, sako, jog pirmiausia nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet ...
  • Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?

    2021-07-07Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?
    Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo rit­mą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga

    2021-07-06Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės,sveikinu Jus su Valstybės diena! Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus Mindaugo nužymėtu taku. Pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija. Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai. Todėl kviečiu ir toliau drąsiai žengti ten, kur mus veda svajonės. Nebijokime pralenkti savo laiko. Likime vieningi ir orūs, sutartinai švęskime savo ...
  • Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?

    2021-07-03Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?
    Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.     Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas ...
  • „Be savanorių būtume prapuolę“

    2021-07-01„Be savanorių būtume prapuolę“
    „Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo ...
  • Kaip išsirinkti dviratį?

    2021-06-30Kaip išsirinkti dviratį?
    Dviratis yra beveik būtinos vasaros atributas. Juo ypač mėgsta mėgautis vaikai ir jaunimas, tačiau šiandien dviratis populiarėja ir vyresniųjų tarpe.

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.