Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Atrasti Marijampolę iš naujo

Tai – bandymas prisiminti ir priminti svarbiausius 2018 metų renginius, kurie vyko minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį ir nešant Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Atidarymo šventėje Jono Basanavičiaus aikštėje buvo žadėta, kad per metus marijampoliečių laukia daugiau nei 200 renginių – visi nemokami (kultūros ministrė, susipažinusi su planais, įvardijo juos „labai ambicingais“ ir paabejojo…). Dabar, oficialiai užvėrus Kultūros sostinės vartus, minimas kitas skaičius – daugiau nei puspenkto šimto didelių ir mažesnių renginių jau įvyko, ir tai dar ne viskas. Bet skaičiai ir liktų tik skaičiais, jei visa tai nebūtų palikę pėdsako: asmeninių įspūdžių ir ženklų istorijai.
Programa „Laikas keičiasi ir keičia“ susidėjo iš keturių mažesnių: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis yra atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“. Kiekvienoje – konkretūs vyksmai. Tačiau iš tiesų viskas persipynė: miesto erdvės šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio, nes jose vyko pažintis su istorija ir meninės akcijos, susitikimai – planuoti ir ne, o tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų ir stebino netikėtumais. Jei paklaustum, kas paliko didžiausią įspūdį, reikėtų gerai pamąstyti. Kiekvienam turbūt skirtingai.

Festivaliai ir koncertai
Metus saugotą Kultūros sostinės simbolį marijampoliečiai perdavė Rokiškiui. Daugiausia žmonių sutraukiantys, labiausiai matomi ir girdimi. Festivalių – keliolika, neskaičiuojant mažųjų, kuriuos rengė ugdymo įstaigos ar atskiri kolektyvai. „Džiūgaukim… Aleliuja“, „Vizijos“, „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Rasos lašeliai“, „Marijampole Music Park“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Medynės“, „Draugų būry“, „Skamba Sūduvos vargonai“ – tik dalis, išvardintų ne eilės tvarka, ne pagal svarbą: jų koncertai į skirtingiausias miesto erdves sutraukė daugiausia klausytojų. Nes programų ir atlikėjų įvairovė buvo tikrai fantastiška. Kaip reikšmingiausias minimas Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos, kurios balsas labai retai skamba Lietuvoje, koncertas (kultūrinė šalies spauda jį minėjo su neslepiamu pavydu). Tačiau tie, kas naudojosi proga apsilankyti daugybėje skirtingų koncertų – iš viso jų buvo kone du šimtai – patyrė daug džiaugsmo. „Visokiems norams, visokiam skoniui“, – taip muzikinę Kultūros sostinės programą apibendrino viena profesionali muzikė.
Festivaliuose buvo daug puikių atlikėjų iš įvairių šalių, tačiau ne mažiau vertingi ir dėmesio sulaukę pavieniai koncertai. Bergiš Gladbacho orkestro iš Vokietijos, kuriame dainavo ir Laura Latvaitytė-Zaman, vėliau surengusi ir labdaros koncertą bei įsteigusi savo vardo fondą; džiazas iš Izraelio, tradicinės muzikos atlikėjai iš Japonijos, norvegai… O visos šalies pučiamųjų orkestrų fiesta? Renginiai, vykę ruošiantis Šimtmečio dainų šventei? O ansamblio „Sūduvietis“ surengta šventė, Česlovo Sasnausko choro koncertas, tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ šiltas jubiliejinis vakaras?

Parodos ir knygos
Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais didžioji dalis parodų (per šimtą) ir skirta Lietuvą kūrusiems žmonėms bei svarbiausiems įvykiams, dokumentinės. Kraštotyros muziejaus ilgalaikė paroda „100 metų: herojai iš Marijampolės“ bei su ja pristatyta knyga „Marijampolė. 100 miesto gyvenimo metų“ – vienas ryškiausių akcentų. Tačiau galerijose vyko išskirtinės meno parodos, vienaip ar kitaip atspindinčios ir istorijos virsmus. Broniaus Leonavičiaus „Vilniaus legendos“, skulptoriaus Kęstučio Balčiūno ir tapytojo Justino Prakapo jubiliejinės, respublikinė paroda „Šimtas karpinių Lietuvai“ ir tebeveikianti respublikinė skulptūrų paroda.
Taip pat seniausių Marijampolės fotografijų ekspozicija, „Pasaulio lietuvių menas išeivijoje“, Vytauto Kašubos skulptūros „Rūpintojėlis“ ir albumo pristatymas, Makso Bando paveikslų paroda, ekspozicija, skirta žymiems kūrėjams – šių metų jubiliatams. Tautodailininkai ir fotografai savo darbų parodas skyrė Lietuvai ir gimtajam miestui…
Pristatyta dešimt knygų – ne viena marijampoliečių ar iš čia kilusių autorių. Apie Vytautą Mačernį, mūsų keramikę Ireną Rutkauskaitę (surengta ir paroda), Sauliaus Spurgos romanas, dvi knygos apie „vilko vaikus“, Česlovos Jakštytės eilėraščių knyga, dvi Onos Čirvinskienės knygos…

Atmintis: darbai ir maršrutai
Apie Marijampolės, per šimt­metį čia užgimusių ir veikusių organizacijų bei čia išaugusių asmenybių įtaką, jų vaidmenį visos Lietuvos istorijoje tarsi žinome. Tačiau šie metai parodė, kad nejudintų ar primirštų klodų dar daug. Atsirado nauji (seni) objektai, netikėti maršrutai, kurie maloniai nustebino ne tik svečius. Jau keletą metų „Muziejų naktys“ ir „Muziejų kelias“ vis kvietė geriau pažintį savo aplinką – šiemet ekskursijų, pažintinių kelionių su įdomiais gidais buvo tikrai daug. Vienas objektų – Vytauto Didžiojo parkas arba miesto sodas: netrumpai prie projekto dirbę muziejininkai parengė informatyvią parodą po atviru dangumi. Naujai pažvelgta į žydų istorinį paveldą, į miesto moderniąją architektūrą.
Vasario 16-osios akcentai – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio bareljefų ir atminimo lentos Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniams – Nepriklausomybės akto signatarams atidengimas ant gimnazijos sienos ir viduje. Metams baigiantis vienas solidžiausių renginių – konferencija, skirta Mažajai Lietuvai, jos didžiavyriams ir – mūsų dienų aktualijoms.
Iš viso pasaulio: sugrįžimai, susitikimai
„Susitikime čia“ – pagrindinė, visų bendras pastangas, vyksmus vienijanti mintis. Kvietimas: jau buvusiems ir pirmą kartą atvykusiems.
Susitikimų ir sugrįžimų, kaip ir atradimų, buvo tikrai daug. Penktasis meno simpoziumas „Malonny“ – ir viena, ir kita. Vėl naujomis spalvomis ir įdomiomis idėjomis prisodrintos miesto erdvės, debatai su svečiais iš Londono, Niujorko apie miestą ir ne tik, diskusijos… Sugrįžimais galėtume įvardinti ir jau paminėtas parodas, kurių autoriai kažkada čia gyveno.
O ar ne sugrįžimas Kauno lėlių teatro 60-mečio šventė… Marijampolėje? Nes čia jis užgimė, kurį laiką gyvavo. Ar ne atminties grąžinimu reikėtų pavadinti ir Prezidento Kazio Griniaus personažo sugrįžimą: Kultūros sostinės atidarymo šventėje bei paskutiniame oficialiame renginyje, vaizdo klipe, spektaklyje „Amerikos pirtyje“ repeticija pas Grinius“? Prisiminėme Kraštotyros muziejaus, minėjusio 85 metų jubiliejų, įkūrėją Vincą Šlekį, viešoji biblioteka, tapusi modernia kultūros įstaiga, įprasmina Petro Kriaučiūno vardą ir jo siekius…
…Metai baigiasi ir kiti prasideda prasmingais varpo dūžiais: gruodžio 31 dieną minėsime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines, o sausį – 130 metų nuo pirmojo „Varpo“ numerio…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.