Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Marijampolės regiono gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročiai lenkia šalies statistiką

Dr. V. Grigas sako, jog suvalkiečiai gana teisingai vartoja žiniasklaidos turinį. Visgi jis mano, kad praktikoje situacija yra kiek kitokia. „Daryti viską tiksliai taip, kaip reikia, tiesiog pritrūkstame laiko. Skubame ir per tą skubą pasiimame pirmą pasitaikiusią informaciją, kuria vėliau ir remiamės. Tad viena yra žinoti, kaip viską daryti, o kita – taikyti tai praktikoje“, – tikino specialistas. K. Petrauskis pastebi, kad Marijampolės krašto gyventojai aktyviai žiūri televiziją. Anot jo, daug žiūrėti televizijos nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą.Lietuvos statistika rodo, jog gyventojų įpročiams ir požiūriui į žiniasklaidos turinio vartojimą iki vadovėlinio dar toloka. Vis dėlto džiugina tai, kad prognozės – optimistinės dėl numatomo švietimo augimo medijų ir informacinio raštingumo klausimais. Norėdami išsiaiškinti, ar mūsų krašto gyventojų žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai artimi Lietuvos statistikai, ar galbūt ją lenkia teigiama prasme, išėjome į Marijampolės gatves ir klausėme gyventojų, kaip, kokiu būdu jie sužino informaciją ir kaip ją vertina.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistento, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ bendraautoriaus dr. Vinco Grigo ir Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio Petrauskio paprašėme pakomentuoti praeivių atsakymus.

 

 

Virginijus iš Varnupių kaimo.Virginijus iš Varnupių kaimo:
– Informaciją ir naujienas sužinau naudodamas įvairius žiniasklaidos kanalus. Žiūriu televiziją, klausau radiją, skaitau laikraščius, internetinius naujienų tinklalapius. Pastebiu, kad dažnai ta pati naujiena skirtinguose žiniasklaidos kanaluose yra pateikiama labai skirtingai. Kartais sunku suprasti, kur yra tiesa. Kai kyla klausimų, dvejonių apie išgirstą, pamatytą, perskaitytą informaciją, kalbuosi su šeimos nariais, nuomonės klausių kolegų. Viskuo, ką perskaitau ir išgirstu, besąlygiškai netikiu. Žiniasklaidos turinį stengiuosi vertinti kritiškai. Manau, tik taip galima pasaulį suprasti teisingai, nes norinčių, kad minios jį suprastų taip, kaip palanku kažkam, yra daugybė.

Vincas Grigas:
– Puikus sprendimas naudotis keliais skirtingais šaltiniais, abejoti pateikiamu turiniu. Virginijus supranta, kad dalis turinio yra ne faktai, o siekis kažką įpiršti siekiant naudos. Pagirtinas sprendimas pasikliauti savo artimų žmonių nuomonėmis. Tai senas geras būdas padiskutuoti apie tai, kas išgirsta, ir nelikti vienam su savo mintimis, dvejonėmis.

Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.).Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.):
– Dažniausiai žiūriu televiziją, bet skaitau ir laikraščius, kartais klausausi radijo. Stengiuosi informaciją gauti įvairiais būdais. Kartais, kad įsitikinčiau naujienos patikimumu, pakanka ir vieno šaltinio, o kartais išgirdus faktą iš karto kelia dvejonių. Tokiu atveju papildomos informacijos apie pranešimą ieškau kituose žiniasklaidos kanaluose. Nuomonėmis apie naujieną keičiamės su vyru, sūnumi. Kartais diskusija su jais padeda rasti atsakymus į klausimus, kuriuos sukelia išgirstos žinios.

Vincas Grigas:
– Televizija yra vienas iš kanalų, kuriame pateikiamą informaciją sunku objektyviai įvertinti, nes mus atakuoja ne tik pateikiama faktinė informacija, bet ir naudojamas muzikinis fonas, specialiai parinkti vaizdai, viskas vyksta greitai ir nėra galimybės sugrįžti atgal, peržiūrėti dar kartą. Tokią galimybė turime spaudoje, tad geras sprendimas – naudoti įvairius sklaidos kanalus, taip pat padiskutuoti su artimaisiais. Faktų tikrinimas kitose žiniasklaidos priemonėse ne visuomet efektyvus, nes tiesiog ir kitur gali tą pačią žinią atkartoti (naudoti tą patį informacijos šaltinį). Kartais gerai informaciją tikrinti kituose šaltiniuose.

Judita iš Marijampolės.Judita iš Marijampolės:
– Daugiausia žiūriu ir labiausiai pasitikiu televizijoje pateikiama informacija. Kartais paskaitau internetinius naujienų tinklalapius. Ne kartą teko pastebėti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai tas pačias naujienas pateikia skirtingai. Vienos pučia didesnius burbulus, kitos mažesnius, todėl stengiuosi informaciją gauti skirtingais būdais – taip suprantu, kad ne visos naujienos yra tokios geros ar tokios blogos, kaip kai kurie kanalai nori pasakyti. Apskritai, manau, kad vienu šaltiniu pasitikėti ir naujienas gauti tik iš vieno žiniasklaidos kanalo nėra gerai. Tiesa yra kažkur viduryje, kažkur aplinkui – kiekvienas pats ją turime iš mažų dalių susirinkti.

Vincas Grigas:
– Televizija yra viena nepalankiausių medijų siekiant įvertinti, ar pateikiama informacija yra teisinga, tiksli. Viskas vyksta greitai, nekartojama, naudojami papildomi dalykai, atitraukiantys ar tikslingai nukreipiantys dėmesį – muzika, vaizdo medžiaga. Be to, televizijoje (žiniose) pateikiamos medžiagos negalime atsirinkti, kaip norime, žiūrime iš eilės. Interneto portale ar skaitydami laikraštį jau turime galimybę rinktis, ką skaityti, o ką praleisti. Tad labiau patys valdome, kokią informaciją gauname. Televiziją žiūrėdami esami pasyvesni stebėtojai. Kadangi turime mažai laiko, svarbu tinkamai pasirinkti kanalus, kad nereikėtų nuolat tikrinti ar abejoti. Reikia atskirti nuomonę nuo faktų. Tai ne visuomet paprasta. Be to, ne visi faktai būna teisingi ir svarbu, kaip jie pateikiami.

Lina iš Marijampolės.Lina iš Marijampolės:
– Labiausiai mėgstami ir dažniausiai naudojami žiniasklaidos kanalai yra televizija ir internetas. Ten pateikiama informacija besąlygiškai nepasitikiu. Suvokiu, kad žiniomis galima manipuliuoti, daryti poveikį. Žinau, kad svarbu žinoti ne tik žiniasklaidos priemonių pavadinimus, bet ir jų savininkus – nuo to gali priklausyti naujienų turinys ir nuomonės formavimo kryptis. Kad išlaikyčiau atsparumą neigiamam informacijos poveikiui, apie perskaitytą, išgirstą, sužinotą naujieną visada stengiuosi padiskutuoti su šeimos nariais, draugais, kolegomis. Žinodama jų nuomonę kai kurias naujienas pradedu vertinti ir suprasti kitaip.

Vincas Grigas:
– Turime galimybę rinktis iš daugybės kanalų, tad verta paieškoti kelių, kuriais pasitikime. Per didelė našta yra nuolat galvoti ir analizuoti, kur čia melas, o kur tiesa. Tiesiog tam neturime laiko. Yra daugybė dalykų, kurių mums nereikia žinoti arba juos žinodami nieko negauname, jų nežinojimas mums nepakenks. Tad šiandien dažnai svarbiau atsirinkti, kuo domėtis ir kur domėtis, sugebėti atsispirti pagundai domėtis visa medijose pateikiama informaciją.

Kęstutis Petrauskis:
– Pagirtina, kad visi Marijampolės ir rajono gyventojai sako besistengiantys kritiškai vertinti žiniasklaidos pranešimus. Taip pat labai gerai, kad žmonės informaciją gauna iš įvairių šaltinių: televizijos, radijo, laikraščių ir interneto. Tokiu būdu, kaip pastebėjo kalbintieji, matyti, jog neretai žiniasklaidos pranešimai, valstybėje vykstančių procesų, reiškinių vertinimai skiriasi.
Gal pasireiškia sveikas suvalkietiškas būdo bruožas, bet labai gerai, jog žmonės žino, kad žiniomis galima manipuliuoti. Apie tai juk tiek daug dabar kalbama.
Panagrinėkime tokį pavyzdį. Štai premjeras Saulius Skvernelis nuvyko į Rusnę apžiūrėti statomos estakados. Lyg „tarp kitko“ Rusnės seniūnė paklausė apie prezidentavimą ir S. Skvernelis patvirtino kandidatuosiąs. Žiniasklaida apie tai pranešė. Buvo žiniasklaidos priemonių, kurios transliavo premjero žodžius, neva jis sprendžia problemas, kurios anksčiau nebuvo sprendžiamos (Rusnės estakada tai lyg patvirtina). Vis dėlto dalis žiniasklaidos pažiūrėjo kritiškiau ir atskleidė, jog tai buvo suplanuota premjero viešųjų ryšių akcija. Ir dar – už mokesčių mokėtojų pinigus. Išvada: pranešimai, kad S. Skvernelis kandidatuos ir jis daro, kai kiti nieko nedarė, suformuos vienokią nuomonę. Bet pranešimai, kad tai yra suplanuota viešųjų ryšių akcija, pasikviečiant tik „artimus“ žurnalistus, derinant klausimus su seniūne, o veiksmus – su žinoma viešųjų ryšių agentūra, suteiks daugiau ir ne vien teigiamų žinių apie kandidatą.
Apklaustieji taip pat minėjo, jog mėgsta iš žiniasklaidos sužinotas naujienas aptarti su pažįstamais, bičiuliais, kolegomis. Tai rodo, kad mes esame veikiami ne tik žiniasklaidos, bet ir aplinkinių žmonių nuomonės (kartais net sunku nustatyti, kas padaro didesnę įtaką). Šis reiškinys komunikacijos tyrinėtojų ištirtas jau daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Tai yra vadinamoji dviejų pakopų informacijos srauto teorija. Esmė ta, kad informacija patenka vadinamiesiems „nuomonių lyderiams“ (tokių turime kiekvienoje darbovietėje ar net mokyklos klasėje), o pastarieji, kaip autoritetai, veikia aplinkinius.
Pastebėjau, kad visi klausiamieji kaip informacijos šaltinį pirmiausia paminėjo televiziją. Tai rodo, kad televizija tarp žiniasklaidos priemonių vis dar tebėra svarbiausia ir įtakingiausia priemonė. Ji turi galimybę mus nukelti į tiesioginę veiksmo vietą, perduoti vaizdus iš viso pasaulio. Jie ne tik informuoja, bet ir šviečia, linksmina.
Kita vertus, daug žiūrėti televizijos taip pat nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad daug žiūrintys televiziją žmonės yra įsitikinę, jog nusikalstamumas yra gerokai didesnis nei iš tiesų realybėje. Kas padaro tokiam įvaizdžiui poveikį? Rodomos laidos ir informacija apie nusikaltimus. Taip pat tyrėjai yra nustatę, kad žiūrintys vadinamąsias gyvenimo būdo laidas susiformuoja iškreiptą požiūrį į šeimą.
Mokslininkai šį reiškinį vadina Kultivacijos teorija: kuo daugiau žiūriu ar naudoju, tuo labiau tikiu. Šis reiškinys pasireiškia ir internete, nes interneto portalai, taip pat kaip ir televizijos, sistemingai pasirenka tik tas temas, kurias žmonės „klikina“ (daugiausia peržiūrinėja – aut. pastaba). Kasdienybėje, beje, galima pastebėti tokių reiškinių stebint mūsų vaikų elgesį. Jie daug naudoja arba net „gyvena“ socialiniuose tinkluose. O apie ką diskutuoja? Apie „žvaigždes“, nes jos aptarinėjamos socialinių tinklų „postuose“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.