Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės regiono gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročiai lenkia šalies statistiką

Dr. V. Grigas sako, jog suvalkiečiai gana teisingai vartoja žiniasklaidos turinį. Visgi jis mano, kad praktikoje situacija yra kiek kitokia. „Daryti viską tiksliai taip, kaip reikia, tiesiog pritrūkstame laiko. Skubame ir per tą skubą pasiimame pirmą pasitaikiusią informaciją, kuria vėliau ir remiamės. Tad viena yra žinoti, kaip viską daryti, o kita – taikyti tai praktikoje“, – tikino specialistas. K. Petrauskis pastebi, kad Marijampolės krašto gyventojai aktyviai žiūri televiziją. Anot jo, daug žiūrėti televizijos nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą.Lietuvos statistika rodo, jog gyventojų įpročiams ir požiūriui į žiniasklaidos turinio vartojimą iki vadovėlinio dar toloka. Vis dėlto džiugina tai, kad prognozės – optimistinės dėl numatomo švietimo augimo medijų ir informacinio raštingumo klausimais. Norėdami išsiaiškinti, ar mūsų krašto gyventojų žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai artimi Lietuvos statistikai, ar galbūt ją lenkia teigiama prasme, išėjome į Marijampolės gatves ir klausėme gyventojų, kaip, kokiu būdu jie sužino informaciją ir kaip ją vertina.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistento, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ bendraautoriaus dr. Vinco Grigo ir Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio Petrauskio paprašėme pakomentuoti praeivių atsakymus.

 

 

Virginijus iš Varnupių kaimo.Virginijus iš Varnupių kaimo:
– Informaciją ir naujienas sužinau naudodamas įvairius žiniasklaidos kanalus. Žiūriu televiziją, klausau radiją, skaitau laikraščius, internetinius naujienų tinklalapius. Pastebiu, kad dažnai ta pati naujiena skirtinguose žiniasklaidos kanaluose yra pateikiama labai skirtingai. Kartais sunku suprasti, kur yra tiesa. Kai kyla klausimų, dvejonių apie išgirstą, pamatytą, perskaitytą informaciją, kalbuosi su šeimos nariais, nuomonės klausių kolegų. Viskuo, ką perskaitau ir išgirstu, besąlygiškai netikiu. Žiniasklaidos turinį stengiuosi vertinti kritiškai. Manau, tik taip galima pasaulį suprasti teisingai, nes norinčių, kad minios jį suprastų taip, kaip palanku kažkam, yra daugybė.

Vincas Grigas:
– Puikus sprendimas naudotis keliais skirtingais šaltiniais, abejoti pateikiamu turiniu. Virginijus supranta, kad dalis turinio yra ne faktai, o siekis kažką įpiršti siekiant naudos. Pagirtinas sprendimas pasikliauti savo artimų žmonių nuomonėmis. Tai senas geras būdas padiskutuoti apie tai, kas išgirsta, ir nelikti vienam su savo mintimis, dvejonėmis.

Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.).Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.):
– Dažniausiai žiūriu televiziją, bet skaitau ir laikraščius, kartais klausausi radijo. Stengiuosi informaciją gauti įvairiais būdais. Kartais, kad įsitikinčiau naujienos patikimumu, pakanka ir vieno šaltinio, o kartais išgirdus faktą iš karto kelia dvejonių. Tokiu atveju papildomos informacijos apie pranešimą ieškau kituose žiniasklaidos kanaluose. Nuomonėmis apie naujieną keičiamės su vyru, sūnumi. Kartais diskusija su jais padeda rasti atsakymus į klausimus, kuriuos sukelia išgirstos žinios.

Vincas Grigas:
– Televizija yra vienas iš kanalų, kuriame pateikiamą informaciją sunku objektyviai įvertinti, nes mus atakuoja ne tik pateikiama faktinė informacija, bet ir naudojamas muzikinis fonas, specialiai parinkti vaizdai, viskas vyksta greitai ir nėra galimybės sugrįžti atgal, peržiūrėti dar kartą. Tokią galimybė turime spaudoje, tad geras sprendimas – naudoti įvairius sklaidos kanalus, taip pat padiskutuoti su artimaisiais. Faktų tikrinimas kitose žiniasklaidos priemonėse ne visuomet efektyvus, nes tiesiog ir kitur gali tą pačią žinią atkartoti (naudoti tą patį informacijos šaltinį). Kartais gerai informaciją tikrinti kituose šaltiniuose.

Judita iš Marijampolės.Judita iš Marijampolės:
– Daugiausia žiūriu ir labiausiai pasitikiu televizijoje pateikiama informacija. Kartais paskaitau internetinius naujienų tinklalapius. Ne kartą teko pastebėti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai tas pačias naujienas pateikia skirtingai. Vienos pučia didesnius burbulus, kitos mažesnius, todėl stengiuosi informaciją gauti skirtingais būdais – taip suprantu, kad ne visos naujienos yra tokios geros ar tokios blogos, kaip kai kurie kanalai nori pasakyti. Apskritai, manau, kad vienu šaltiniu pasitikėti ir naujienas gauti tik iš vieno žiniasklaidos kanalo nėra gerai. Tiesa yra kažkur viduryje, kažkur aplinkui – kiekvienas pats ją turime iš mažų dalių susirinkti.

Vincas Grigas:
– Televizija yra viena nepalankiausių medijų siekiant įvertinti, ar pateikiama informacija yra teisinga, tiksli. Viskas vyksta greitai, nekartojama, naudojami papildomi dalykai, atitraukiantys ar tikslingai nukreipiantys dėmesį – muzika, vaizdo medžiaga. Be to, televizijoje (žiniose) pateikiamos medžiagos negalime atsirinkti, kaip norime, žiūrime iš eilės. Interneto portale ar skaitydami laikraštį jau turime galimybę rinktis, ką skaityti, o ką praleisti. Tad labiau patys valdome, kokią informaciją gauname. Televiziją žiūrėdami esami pasyvesni stebėtojai. Kadangi turime mažai laiko, svarbu tinkamai pasirinkti kanalus, kad nereikėtų nuolat tikrinti ar abejoti. Reikia atskirti nuomonę nuo faktų. Tai ne visuomet paprasta. Be to, ne visi faktai būna teisingi ir svarbu, kaip jie pateikiami.

Lina iš Marijampolės.Lina iš Marijampolės:
– Labiausiai mėgstami ir dažniausiai naudojami žiniasklaidos kanalai yra televizija ir internetas. Ten pateikiama informacija besąlygiškai nepasitikiu. Suvokiu, kad žiniomis galima manipuliuoti, daryti poveikį. Žinau, kad svarbu žinoti ne tik žiniasklaidos priemonių pavadinimus, bet ir jų savininkus – nuo to gali priklausyti naujienų turinys ir nuomonės formavimo kryptis. Kad išlaikyčiau atsparumą neigiamam informacijos poveikiui, apie perskaitytą, išgirstą, sužinotą naujieną visada stengiuosi padiskutuoti su šeimos nariais, draugais, kolegomis. Žinodama jų nuomonę kai kurias naujienas pradedu vertinti ir suprasti kitaip.

Vincas Grigas:
– Turime galimybę rinktis iš daugybės kanalų, tad verta paieškoti kelių, kuriais pasitikime. Per didelė našta yra nuolat galvoti ir analizuoti, kur čia melas, o kur tiesa. Tiesiog tam neturime laiko. Yra daugybė dalykų, kurių mums nereikia žinoti arba juos žinodami nieko negauname, jų nežinojimas mums nepakenks. Tad šiandien dažnai svarbiau atsirinkti, kuo domėtis ir kur domėtis, sugebėti atsispirti pagundai domėtis visa medijose pateikiama informaciją.

Kęstutis Petrauskis:
– Pagirtina, kad visi Marijampolės ir rajono gyventojai sako besistengiantys kritiškai vertinti žiniasklaidos pranešimus. Taip pat labai gerai, kad žmonės informaciją gauna iš įvairių šaltinių: televizijos, radijo, laikraščių ir interneto. Tokiu būdu, kaip pastebėjo kalbintieji, matyti, jog neretai žiniasklaidos pranešimai, valstybėje vykstančių procesų, reiškinių vertinimai skiriasi.
Gal pasireiškia sveikas suvalkietiškas būdo bruožas, bet labai gerai, jog žmonės žino, kad žiniomis galima manipuliuoti. Apie tai juk tiek daug dabar kalbama.
Panagrinėkime tokį pavyzdį. Štai premjeras Saulius Skvernelis nuvyko į Rusnę apžiūrėti statomos estakados. Lyg „tarp kitko“ Rusnės seniūnė paklausė apie prezidentavimą ir S. Skvernelis patvirtino kandidatuosiąs. Žiniasklaida apie tai pranešė. Buvo žiniasklaidos priemonių, kurios transliavo premjero žodžius, neva jis sprendžia problemas, kurios anksčiau nebuvo sprendžiamos (Rusnės estakada tai lyg patvirtina). Vis dėlto dalis žiniasklaidos pažiūrėjo kritiškiau ir atskleidė, jog tai buvo suplanuota premjero viešųjų ryšių akcija. Ir dar – už mokesčių mokėtojų pinigus. Išvada: pranešimai, kad S. Skvernelis kandidatuos ir jis daro, kai kiti nieko nedarė, suformuos vienokią nuomonę. Bet pranešimai, kad tai yra suplanuota viešųjų ryšių akcija, pasikviečiant tik „artimus“ žurnalistus, derinant klausimus su seniūne, o veiksmus – su žinoma viešųjų ryšių agentūra, suteiks daugiau ir ne vien teigiamų žinių apie kandidatą.
Apklaustieji taip pat minėjo, jog mėgsta iš žiniasklaidos sužinotas naujienas aptarti su pažįstamais, bičiuliais, kolegomis. Tai rodo, kad mes esame veikiami ne tik žiniasklaidos, bet ir aplinkinių žmonių nuomonės (kartais net sunku nustatyti, kas padaro didesnę įtaką). Šis reiškinys komunikacijos tyrinėtojų ištirtas jau daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Tai yra vadinamoji dviejų pakopų informacijos srauto teorija. Esmė ta, kad informacija patenka vadinamiesiems „nuomonių lyderiams“ (tokių turime kiekvienoje darbovietėje ar net mokyklos klasėje), o pastarieji, kaip autoritetai, veikia aplinkinius.
Pastebėjau, kad visi klausiamieji kaip informacijos šaltinį pirmiausia paminėjo televiziją. Tai rodo, kad televizija tarp žiniasklaidos priemonių vis dar tebėra svarbiausia ir įtakingiausia priemonė. Ji turi galimybę mus nukelti į tiesioginę veiksmo vietą, perduoti vaizdus iš viso pasaulio. Jie ne tik informuoja, bet ir šviečia, linksmina.
Kita vertus, daug žiūrėti televizijos taip pat nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad daug žiūrintys televiziją žmonės yra įsitikinę, jog nusikalstamumas yra gerokai didesnis nei iš tiesų realybėje. Kas padaro tokiam įvaizdžiui poveikį? Rodomos laidos ir informacija apie nusikaltimus. Taip pat tyrėjai yra nustatę, kad žiūrintys vadinamąsias gyvenimo būdo laidas susiformuoja iškreiptą požiūrį į šeimą.
Mokslininkai šį reiškinį vadina Kultivacijos teorija: kuo daugiau žiūriu ar naudoju, tuo labiau tikiu. Šis reiškinys pasireiškia ir internete, nes interneto portalai, taip pat kaip ir televizijos, sistemingai pasirenka tik tas temas, kurias žmonės „klikina“ (daugiausia peržiūrinėja – aut. pastaba). Kasdienybėje, beje, galima pastebėti tokių reiškinių stebint mūsų vaikų elgesį. Jie daug naudoja arba net „gyvena“ socialiniuose tinkluose. O apie ką diskutuoja? Apie „žvaigždes“, nes jos aptarinėjamos socialinių tinklų „postuose“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...