Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės regiono gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročiai lenkia šalies statistiką

Dr. V. Grigas sako, jog suvalkiečiai gana teisingai vartoja žiniasklaidos turinį. Visgi jis mano, kad praktikoje situacija yra kiek kitokia. „Daryti viską tiksliai taip, kaip reikia, tiesiog pritrūkstame laiko. Skubame ir per tą skubą pasiimame pirmą pasitaikiusią informaciją, kuria vėliau ir remiamės. Tad viena yra žinoti, kaip viską daryti, o kita – taikyti tai praktikoje“, – tikino specialistas. K. Petrauskis pastebi, kad Marijampolės krašto gyventojai aktyviai žiūri televiziją. Anot jo, daug žiūrėti televizijos nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą.Lietuvos statistika rodo, jog gyventojų įpročiams ir požiūriui į žiniasklaidos turinio vartojimą iki vadovėlinio dar toloka. Vis dėlto džiugina tai, kad prognozės – optimistinės dėl numatomo švietimo augimo medijų ir informacinio raštingumo klausimais. Norėdami išsiaiškinti, ar mūsų krašto gyventojų žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai artimi Lietuvos statistikai, ar galbūt ją lenkia teigiama prasme, išėjome į Marijampolės gatves ir klausėme gyventojų, kaip, kokiu būdu jie sužino informaciją ir kaip ją vertina.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistento, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ bendraautoriaus dr. Vinco Grigo ir Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio Petrauskio paprašėme pakomentuoti praeivių atsakymus.

 

 

Virginijus iš Varnupių kaimo.Virginijus iš Varnupių kaimo:
– Informaciją ir naujienas sužinau naudodamas įvairius žiniasklaidos kanalus. Žiūriu televiziją, klausau radiją, skaitau laikraščius, internetinius naujienų tinklalapius. Pastebiu, kad dažnai ta pati naujiena skirtinguose žiniasklaidos kanaluose yra pateikiama labai skirtingai. Kartais sunku suprasti, kur yra tiesa. Kai kyla klausimų, dvejonių apie išgirstą, pamatytą, perskaitytą informaciją, kalbuosi su šeimos nariais, nuomonės klausių kolegų. Viskuo, ką perskaitau ir išgirstu, besąlygiškai netikiu. Žiniasklaidos turinį stengiuosi vertinti kritiškai. Manau, tik taip galima pasaulį suprasti teisingai, nes norinčių, kad minios jį suprastų taip, kaip palanku kažkam, yra daugybė.

Vincas Grigas:
– Puikus sprendimas naudotis keliais skirtingais šaltiniais, abejoti pateikiamu turiniu. Virginijus supranta, kad dalis turinio yra ne faktai, o siekis kažką įpiršti siekiant naudos. Pagirtinas sprendimas pasikliauti savo artimų žmonių nuomonėmis. Tai senas geras būdas padiskutuoti apie tai, kas išgirsta, ir nelikti vienam su savo mintimis, dvejonėmis.

Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.).Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.):
– Dažniausiai žiūriu televiziją, bet skaitau ir laikraščius, kartais klausausi radijo. Stengiuosi informaciją gauti įvairiais būdais. Kartais, kad įsitikinčiau naujienos patikimumu, pakanka ir vieno šaltinio, o kartais išgirdus faktą iš karto kelia dvejonių. Tokiu atveju papildomos informacijos apie pranešimą ieškau kituose žiniasklaidos kanaluose. Nuomonėmis apie naujieną keičiamės su vyru, sūnumi. Kartais diskusija su jais padeda rasti atsakymus į klausimus, kuriuos sukelia išgirstos žinios.

Vincas Grigas:
– Televizija yra vienas iš kanalų, kuriame pateikiamą informaciją sunku objektyviai įvertinti, nes mus atakuoja ne tik pateikiama faktinė informacija, bet ir naudojamas muzikinis fonas, specialiai parinkti vaizdai, viskas vyksta greitai ir nėra galimybės sugrįžti atgal, peržiūrėti dar kartą. Tokią galimybė turime spaudoje, tad geras sprendimas – naudoti įvairius sklaidos kanalus, taip pat padiskutuoti su artimaisiais. Faktų tikrinimas kitose žiniasklaidos priemonėse ne visuomet efektyvus, nes tiesiog ir kitur gali tą pačią žinią atkartoti (naudoti tą patį informacijos šaltinį). Kartais gerai informaciją tikrinti kituose šaltiniuose.

Judita iš Marijampolės.Judita iš Marijampolės:
– Daugiausia žiūriu ir labiausiai pasitikiu televizijoje pateikiama informacija. Kartais paskaitau internetinius naujienų tinklalapius. Ne kartą teko pastebėti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai tas pačias naujienas pateikia skirtingai. Vienos pučia didesnius burbulus, kitos mažesnius, todėl stengiuosi informaciją gauti skirtingais būdais – taip suprantu, kad ne visos naujienos yra tokios geros ar tokios blogos, kaip kai kurie kanalai nori pasakyti. Apskritai, manau, kad vienu šaltiniu pasitikėti ir naujienas gauti tik iš vieno žiniasklaidos kanalo nėra gerai. Tiesa yra kažkur viduryje, kažkur aplinkui – kiekvienas pats ją turime iš mažų dalių susirinkti.

Vincas Grigas:
– Televizija yra viena nepalankiausių medijų siekiant įvertinti, ar pateikiama informacija yra teisinga, tiksli. Viskas vyksta greitai, nekartojama, naudojami papildomi dalykai, atitraukiantys ar tikslingai nukreipiantys dėmesį – muzika, vaizdo medžiaga. Be to, televizijoje (žiniose) pateikiamos medžiagos negalime atsirinkti, kaip norime, žiūrime iš eilės. Interneto portale ar skaitydami laikraštį jau turime galimybę rinktis, ką skaityti, o ką praleisti. Tad labiau patys valdome, kokią informaciją gauname. Televiziją žiūrėdami esami pasyvesni stebėtojai. Kadangi turime mažai laiko, svarbu tinkamai pasirinkti kanalus, kad nereikėtų nuolat tikrinti ar abejoti. Reikia atskirti nuomonę nuo faktų. Tai ne visuomet paprasta. Be to, ne visi faktai būna teisingi ir svarbu, kaip jie pateikiami.

Lina iš Marijampolės.Lina iš Marijampolės:
– Labiausiai mėgstami ir dažniausiai naudojami žiniasklaidos kanalai yra televizija ir internetas. Ten pateikiama informacija besąlygiškai nepasitikiu. Suvokiu, kad žiniomis galima manipuliuoti, daryti poveikį. Žinau, kad svarbu žinoti ne tik žiniasklaidos priemonių pavadinimus, bet ir jų savininkus – nuo to gali priklausyti naujienų turinys ir nuomonės formavimo kryptis. Kad išlaikyčiau atsparumą neigiamam informacijos poveikiui, apie perskaitytą, išgirstą, sužinotą naujieną visada stengiuosi padiskutuoti su šeimos nariais, draugais, kolegomis. Žinodama jų nuomonę kai kurias naujienas pradedu vertinti ir suprasti kitaip.

Vincas Grigas:
– Turime galimybę rinktis iš daugybės kanalų, tad verta paieškoti kelių, kuriais pasitikime. Per didelė našta yra nuolat galvoti ir analizuoti, kur čia melas, o kur tiesa. Tiesiog tam neturime laiko. Yra daugybė dalykų, kurių mums nereikia žinoti arba juos žinodami nieko negauname, jų nežinojimas mums nepakenks. Tad šiandien dažnai svarbiau atsirinkti, kuo domėtis ir kur domėtis, sugebėti atsispirti pagundai domėtis visa medijose pateikiama informaciją.

Kęstutis Petrauskis:
– Pagirtina, kad visi Marijampolės ir rajono gyventojai sako besistengiantys kritiškai vertinti žiniasklaidos pranešimus. Taip pat labai gerai, kad žmonės informaciją gauna iš įvairių šaltinių: televizijos, radijo, laikraščių ir interneto. Tokiu būdu, kaip pastebėjo kalbintieji, matyti, jog neretai žiniasklaidos pranešimai, valstybėje vykstančių procesų, reiškinių vertinimai skiriasi.
Gal pasireiškia sveikas suvalkietiškas būdo bruožas, bet labai gerai, jog žmonės žino, kad žiniomis galima manipuliuoti. Apie tai juk tiek daug dabar kalbama.
Panagrinėkime tokį pavyzdį. Štai premjeras Saulius Skvernelis nuvyko į Rusnę apžiūrėti statomos estakados. Lyg „tarp kitko“ Rusnės seniūnė paklausė apie prezidentavimą ir S. Skvernelis patvirtino kandidatuosiąs. Žiniasklaida apie tai pranešė. Buvo žiniasklaidos priemonių, kurios transliavo premjero žodžius, neva jis sprendžia problemas, kurios anksčiau nebuvo sprendžiamos (Rusnės estakada tai lyg patvirtina). Vis dėlto dalis žiniasklaidos pažiūrėjo kritiškiau ir atskleidė, jog tai buvo suplanuota premjero viešųjų ryšių akcija. Ir dar – už mokesčių mokėtojų pinigus. Išvada: pranešimai, kad S. Skvernelis kandidatuos ir jis daro, kai kiti nieko nedarė, suformuos vienokią nuomonę. Bet pranešimai, kad tai yra suplanuota viešųjų ryšių akcija, pasikviečiant tik „artimus“ žurnalistus, derinant klausimus su seniūne, o veiksmus – su žinoma viešųjų ryšių agentūra, suteiks daugiau ir ne vien teigiamų žinių apie kandidatą.
Apklaustieji taip pat minėjo, jog mėgsta iš žiniasklaidos sužinotas naujienas aptarti su pažįstamais, bičiuliais, kolegomis. Tai rodo, kad mes esame veikiami ne tik žiniasklaidos, bet ir aplinkinių žmonių nuomonės (kartais net sunku nustatyti, kas padaro didesnę įtaką). Šis reiškinys komunikacijos tyrinėtojų ištirtas jau daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Tai yra vadinamoji dviejų pakopų informacijos srauto teorija. Esmė ta, kad informacija patenka vadinamiesiems „nuomonių lyderiams“ (tokių turime kiekvienoje darbovietėje ar net mokyklos klasėje), o pastarieji, kaip autoritetai, veikia aplinkinius.
Pastebėjau, kad visi klausiamieji kaip informacijos šaltinį pirmiausia paminėjo televiziją. Tai rodo, kad televizija tarp žiniasklaidos priemonių vis dar tebėra svarbiausia ir įtakingiausia priemonė. Ji turi galimybę mus nukelti į tiesioginę veiksmo vietą, perduoti vaizdus iš viso pasaulio. Jie ne tik informuoja, bet ir šviečia, linksmina.
Kita vertus, daug žiūrėti televizijos taip pat nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad daug žiūrintys televiziją žmonės yra įsitikinę, jog nusikalstamumas yra gerokai didesnis nei iš tiesų realybėje. Kas padaro tokiam įvaizdžiui poveikį? Rodomos laidos ir informacija apie nusikaltimus. Taip pat tyrėjai yra nustatę, kad žiūrintys vadinamąsias gyvenimo būdo laidas susiformuoja iškreiptą požiūrį į šeimą.
Mokslininkai šį reiškinį vadina Kultivacijos teorija: kuo daugiau žiūriu ar naudoju, tuo labiau tikiu. Šis reiškinys pasireiškia ir internete, nes interneto portalai, taip pat kaip ir televizijos, sistemingai pasirenka tik tas temas, kurias žmonės „klikina“ (daugiausia peržiūrinėja – aut. pastaba). Kasdienybėje, beje, galima pastebėti tokių reiškinių stebint mūsų vaikų elgesį. Jie daug naudoja arba net „gyvena“ socialiniuose tinkluose. O apie ką diskutuoja? Apie „žvaigždes“, nes jos aptarinėjamos socialinių tinklų „postuose“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...