Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai: turime kur pasitempti

Žiniasklaidos informavimo priemonės dirba ir naujienų pranešimus kuria tam, kad operatyviai ir tiksliai informuotų visuomenę apie supančios tikrovės įvykius ir reiškinius. Žiniasklaidai keliami tikslai – juos analizuoti teisingai, nešališkai, vėliau tai pranešant žiniasklaidos priemonėse. Patirtis rodo, kad žiniasklaidos turinys kuriamas siekiant ne visai tokių tikslų. Informacija dažnai manipuliuojama, siekiama daryti poveikį. Nepaisant to, žiniasklaidos turinys yra aktyviai skaitomas, klausomas ir žiūrimas. Teoriškai žiniasklaidoje pateikiama informacija vartotojams turėtų būti svarbi siekiant žinoti, kokiame pasaulyje jie gyvena, kokie įvykiai juos supa ir kokiomis kryptimis jie juda. Vis dėlto statistika rodo, kad žiniasklaidos turinio vartojimas grindžiamas kitokiais argumentais, o ir būdai sužinoti naujienas ir informaciją ne visada pasirenkami teisingai.

Televizija – vis dar dažniausiai naudojamas kanalas informacijai sužinoti.Kodėl turėtumėme vartoti informacinį turinį?
Informacijos ir naujienų poveikį bei poreikį autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas plačiai nagrinėja knygoje „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“. Autoriai, bandydami atsakyti į klausimą, kodėl žmonėms reikia naujienų, cituodami T. F. Baldwin su kolegomis (1992) nurodo, kad žiniasklaidos naudojimas ir naujienų gavimas patenkina žmonių komunikacinį žinių gavimo poreikį, užpildo žinojimo spragas ir suformuoja nusistatymą į valdžios ir kitus viešuosius asmenis. Autoriai teigia, jog iš esmės naujienos žmonėms pateikia temas ar įvykius, kuriuos jie paskui aptarinėja bendraudami tarpusavyje. Kitaip tariant, žiniasklaidoje pateikiamos naujienos atlieka socialinę funkciją, suteikdamos temas bendrauti ir palengvindamos socialinę komunikaciją tarp žmonių.

Naujienas sekame tam, kad turėtumėme apie ką kalbėti
Knygos autorių analizuota 2009 m. Pew Research centre atlikta apklausa parodė, kad naujienų sekimu žiniasklaidoje užsiima 93 proc. suaugusiųjų. Pasirodo, svarbiausia priežastis, dėl kurios asmenys stebi naujienų turinį, tikrai nėra noras suprasti juos supančios visuomenės struktūrą, o socialinių ryšių palaikymo aspektas. Anksčiau minėto tyrimo duomenimis, naujienas žmonėms svarbiausia žinoti tam, kad vėliau jas galėtų aptarinėti su draugais ar šeimos nariais. Naujienų sekimo motyvas, grįstas socialine ir pilietine pareiga žinoti naujausius įvykius, rikiuojasi tik antroje eilėje. Po jo – noras naujienomis pagerinti gyvenimo kokybę.

Tikimasi, kad gyventojų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiai gerės dėl augančio mokymosi, kaip naudotis įvairiais žiniasklaidos kanalais ir suprasti informaciją.Pasikliauti ar ne?
Viena vertus, apmaudu, jog naujienas žmonės seka ne tais tikslais, kokie prigimtinai priskiriami naujienoms. Kita vertus, gal ir gerai, kad vartotojai žiniasklaidos turinį nori žinoti tik tam, kad turėtų apie ką diskutuoti su artimaisiais. Minėtos knygos autoriai pastebi, jog naujienos yra sąveikos tarp žurnalistų ir jų šaltinių produktas. Jei naujienų kūrėjai griežtai vadovaujasi žiniasklaidos etika – viskas gerai, tokiomis naujienos ne tik galima, bet ir reikia pasikliauti. Jei dirbama paisant kitokių, piktavališkų vertybinių nuostatų, naujienų vertė ne visada gali būti verta to, kad ja remiantis žiniasklaidos turinio vartotojai bandytų suprasti juos supančio pasaulio vaizdą. Pasikliaujant tokiomis žiniomis aplinką galima suvokti kitokią nei ji iš tikrųjų yra.

Kaip rasti teisingą kelią?
Taigi kaip suprasti, kad skaitoma naujiena yra patikima, vertinga ir naudinga? Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, vieno atsakymo, kaip teisingai vartoti žiniasklaidos turinį, nėra. Visgi siekiant išvengti manipuliacijos informacija atvejų, vartotojams jis pataria prieš skaitant, žiūrint ar klausant žiniasklaidos turinį pasidomėti, kaip žiniasklaida mus veikia, paieškoti tyrimų šia tema. Dar labai svarbus yra saikas. Anot specialisto, nereikėtų pulti stačia galva žiūrėti vien tik kriminalų, meilės serialų, žinių arba kitokio vieno žiniasklaidos produkto.
– Saikingas vartojimas turi švietėjišką misiją ir žmogui leidžia susivokti, palyginti, kas yra kas. Tuo tarpu pripratimas prie vieno kurio nors produkto gali daryti neigiamą poveikį mūsų smegenims, protui. Galima teigti, kad įvairovė ir saikas yra pagrindinės žiniasklaidos vartojimo taisyklės. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas valdo žiniasklaidos kanalus, kiek tas valdymas yra skaidrus.

Jei, tarkime, žiūrovas pastebi, kad žiniasklaidos korporaciją valdo kokia nors alkoholio pramonės industrija, tai jis, skaitydamas arba klausydamas to žiniasklaidos kanalo sukurtą turinį, kuriame bus kalbama temomis, susijusiomis su alkoholio sektoriumi, turėtų būti itin kritiškas ir išrankus, – paaiškina D. Radzevičius.

Pasirodo, naujienas dažniausiai skaitome ne tam, kad suprastumėme mus supantį pasaulį ir kas jame vyksta, o tam, kad turėtumėme medžiagos pokalbiams su draugais, artimaisiais.Stokojame kritinio mąstymo
Deja, D. Radzevičiaus nupasakota teorija praktikoje atsiskleidžia vangiai. 2017 metų pabaigoje Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas atskleidė, kad vartodami žiniasklaidą gyventojai nėra kritiški – faktų pateikimo skirtumai skirtinguose informacijos šaltiniuose pastebimi gana retai, o ir pastebėti skirtumai dažniausiai ignoruojami. Tyrimo duomenimis, „netikras žinias“ vartotojai informacijos turinyje aptinka retai, nesusimąstoma, jog tokią žiniasklaidos priemonę reikėtų vertinti kaip įtakos darymo priemonę. Tyrimo išvadose nurodoma, jog visa tai rodo gana žemą auditorijos kritinį mąstymą, todėl santykinai geras Lietuvos žiniasklaidos vertinimas sietinas ne su gera žiniasklaidos kokybe, o pirmiausia su silpnais vartotojų gebėjimais ją vertinti.

Statistika liūdnoka, bet prognozės džiugina
D. Radzevičius mini, jog norint teisingai suprasti žiniasklaidos turinį, pasikliauti kažkuriuo vienu žiniasklaidos kanalu nepatartina, tačiau tas pats Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad esame linkę prisirišti prie vieno kanalo, jį dažnai naudoti ir pasitikėti ten pateikiama informacija. Svarbiausiu informacijos šaltiniu Lietuvos gyventojai laiko televiziją, antrą ir trečią vietas dalijasi internetas ir radijas, o laikraščiai ir žurnalai įvertinti ketvirta vieta pagal svarbą. Nepaisant to, prognozuojama, kad ateityje daugumos žiniasklaidos priemonių naudojimo rodiklių reikšmės nuosaikiai kils dėl augančio vartotojų mokymo medijų ir informacinio raštingumo klausimais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Spalio 28 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-28
            Korona guldo Kalvarijos savivaldybės administracijąSusirgimų koronaviruso infekcija Lietuvoje sparčiai daugėja kiekvieną parą. Suspėti su skaičiais darosi sunku, nuo 400 atvejų šokome prie beveik aštuonių šimtų. Sergama COVID-19 kiekvienoje savivaldybėje.   Neliksime be gydymo: geros žinios turintiems sveikatos problemųMarijampolėje atnaujintas Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, nuo kitų metų ...
  • Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis

    2020-10-28Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
    Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios pop-muzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę ...
  • Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų

    2020-10-28
    Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį ...
  • Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus

    2020-10-28Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus
    Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų. Laiško autoriai senjorą gundė ...
  • Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“

    2020-10-26Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“
    Šeštadienį, spalio 24-ąją, Marijampolėje šurmuliavo daugiau kaip 120 neabejingų futbolui moterų, kurios rudeniškai šiltą dieną susirinko į tradicinį moterų futbolo turnyrą. 10 komandų iš visos Lietuvos buvo suskirstytos pogrupiais pagal amžių. Pirmajame (12–30 metų) žaidė Kauno „Imposteriai“, Kupiškio TVM, „Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija“, MFK SC „Tauragė“, Klaipdėdos „Karys.lt“. Antrąjį pogrupį (30 ...
  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Pristatytas katalogas „Interjero tekstilė“ (Tautodailės metai)

    2020-10-17
    (ir taip pat pavadinta paroda) Jau buvome rašę apie Tautodailės metams skirtą didelį Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus darbą – parengtą ir išleistą didelės apimties katalogą (albumą) „Interjero tekstilė“. Šeštąjį leidinį, supažindinantį su gausiais muziejuje esančios tradicinės tekstilės turtais. Dėl sudėtingos pastarojo meto situacijos visuomenei jis pristatytas dabar. Beje, ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.