Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Grožis gelbsti pasaulį

Marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė sako, kad kūrybiškumas – jos gyvenimo būdas, o į įvairius menus žiūrinti ne tik kaip į saviraiškos, bet ir kovos su blogiu priemonę.Jauna marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė daugeliui gerai žinoma dėl savo įgyvendintų iniciatyvų, užkrečiančio kūrybiškumo, meilės savo miestui ir talentų. Apie šiuos dalykus ir kalbamės su ja, tikėdamiesi, kad savo entuziazmu įkvėps optimizmo ir kitiems, taip pat domėdamiesi, ką dar yra sumaniusi Marijampolės centre esančioje požeminėje perėjoje akį džiuginančios Veidasienės ir simpatiškiausiu visoje šalyje pripažinto namo dekoravimo idėjų autorė.

„Menas yra mano pomėgis ir darbas, o kūrybiškumas – gyvenimo būdas, – pasakoja Ieva. – Dalyvauju draugų projektuose, kasmet keliauju į įvairias šalis su kūrybinėmis mainų programomis. Mėgstu eksperimentuoti, keisti kūrybos sritis.“
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ketverius metus Ieva studijavo stiklo specialybę ir 2013 metais įgijo dailės bakalaurą. Stiklas – labai įdomi sritis, tačiau pasirodė siauroka, tad besimokydama ketvirtame kurse įstojo ir į profesinę – Kauno taikomosios dailės mokyklą pasimokyti juvelyrikos amato. Sujungusi abiejų mokyklų ir nepriklausomų menininkų, tapusių jos mokytojais, žinias sukūrė originalią dekoratyvių stiklo ir metalo papuošalų seriją „Kąst et“, su kuria laimėjo tarptautinį konkursą Prahoje, pavadintą garsiausio Čekijos stiklininko Stanislavo Libenslio vardu. Dalis kolekcijos pakliuvo į Prahos taikomųjų menų muziejaus nuolatinę kolekciją. Dėl šio laimėjimo pateko į vieną geriausių stiklo mokyklų pasaulyje „Pilchuck“ Siet­le, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kelionė, pasak Ievos, labai praplėtė jos akiratį, o į rankas pakliuvusi knyga „Kūrybiškumas“ įvardijo naujai užgimstantį suvokimą ir pasaulėjautą. Tuomet sako supratusi, kad galerinis menas yra tolimas daugeliui žmonių, tad vasarą įsitraukė į Kauno gatvės meno festivalį „Nykoka“, o po metų, 2015-aisiais, prisidėdama prie didžiausio lauko tapybos kūrinio Lietuvoje (634 kv. metrų ploto) „Urmo geležinkelio stotis“, atrado savyje ir tapytoją. Taip pasuko menų, esančių viešosiose erdvėse, kryptimi.
Marijampolėje sukurti kūriniai: Miesto veidasienė – Marijampolės portretų galerija (2016– 2018 m.), dendrologinis Gyvybės medis ant namo R. Juknevičiaus g. Nr. 16 (2017 m.). Tais pačiais metais atsirado „Žmogus Paukštis“ – menininko Andreso Busrianto iš Indonezijos kūrinio inicijavimas ir pagalba jį tapant Degučių seniūnijos bendruomenės salėje. „Z kartos akademija“ – tai salės piešiniai Lietuvos automobilininkų sąjungos patalpose. 2018 m. atsirado piešiniai „Įėjimas į vaivorykštę“ Marijampolės kolegijos ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo auditorijoje, Marijampolės ligoninės Vaikų skyriuje – piešinys „Spalvų lego“. Alvito šv. Kazimiero vaikų namų žaidimų kambario siena „Pačių sukurta pasaka“ buvo nutapyta kartu su globotiniais – tai jau šių metų projektas.
– Marijampolėje ir platesniu mastu išgarsėjai savo iniciatyvomis – netradicinėmis meno formomis, kurios puošia miestą. Tavo sumanymai itin originalūs – Veidasienė požeminėje perėjoje, daugiabučio namo, kuris buvo išrinktas simpatiškiausiu visoje šalyje, fasado dekoras – Gyvybės medis. Kaip gimė šios idėjos?
– Gatvės meno idėjos gimsta iš aplinkos stebėjimo. Dažnai užkliūva kokia probleminė vieta, kaip štai perėja Poezijos parke, naujai pastatyta ir labai greitai aprašinėta keiksmažodžiais, kitokiomis nesąmonėmis, tuomet iškyla klausimas, kaip būtų galima tą vietą pakeisti į gera.
Veidasienės idėja gimė Kaune, besišnekučiuojant su labai geru draugu, mokytoju, Kiemo galerijos įkūrėju ir geriausiu įvietinto (kai kūrinys ir vieta papildo vienas kitą) meno veikėju Vyteniu Jaku. Laužiau galvą, kaip prikviesti daugiau žmonių ir sukurti bendrą kūrinį perėjoje. Vytenis pasvarstė: „Visi turi veidus, galima būtų kurti žmonių portretus“. Ši mintis tobulai atitiko vietos specifiką ir idėją – bendromis jėgomis pakeisti negatyvia tapusią erdvę į pozityvią. Ėmėmės kurti unikalią ir visuomet atvirą portretų galeriją.
Gyvybės medžio idėja gimė, kai pradėjau pastebėti naujai renovuotų namų sienas, kurios man priminė tuščias drobes. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir Marijampolės, kaip kultūros sostinės, metai įkvėpė įprasminti mūsų senąjį paveldą – be galo prasmingą ir gilų gyvybės medžio simbolį, atsiskleidžiantį per lietuviškus karpinius.
Renovuotas namas R. Juknevičiaus g. Nr. 16 simpatiškiausiu šalyje buvo pripažintas dėl jo šoninį fasadą puošiančio Gyvybės medžio. Ieva – ne tik šio sumanymo autorė, bet kartu su pagalbininkais ir įgyvendino jį.– Ar sunku buvo realizuoti šias idėjas? Gauti leidimą ir pritarimą tokiems viešose erdvėse kuriamiems darbams?
– Naujų idėjų realizacija yra įdomus, sudėtingas ir įvairiapusis procesas. Viskas vyksta pirmą kartą, todėl ir aš pati turiu susidurti su daugybe man iki tol nežinomų dalykų ir kūrybine, ir biurokratine prasme… Kiekviena idėja lyg atskira patirtis – pamoka, pilna džiaugsmų ir nusivylimų, laimingai pasibaigusių iššūkių…
Mano idėjos valdininkų palaikymo nesusilaukė. Pirmaisiais metais Veidasienei lėšų gavome iš Lietuvos kultūros tarybos, tad ir Savivaldybė buvo priversta leisti ją kurti ir prisidėti. 2017 metais negalėjome tęsti dėl neįgyvendinto pažado finansuoti. Taip pat ir 2018 metais lėšų nesulaukėme. Idėją pradėti ir užbaigti padėjo Marijampolės kultūros centas.
Gyvybės medžio idėja labai patiko miesto architektams, tačiau nei ši, nei jokios kitos mano idėjos į Marijampolės, Lietuvos kultūros sostinės, programą nebuvo įtrauktos. Pažintis su Degučių seniūnijos darbuotojomis, jų entuziazmas įžiebė viltį ir atvėrė kelią idėjai įsibėgėti ir ją įgyvendinti per seniūnijų veiklos programą.
– Kaip jau įgyvendintas iniciatyvas vertina žmonės, ar daug sulauki gerų atsiliepimų? Esi minėjusi, kad jas realizuodama sulauki daug pagalbos. Vadinasi, žmonės neabejingi, nori įnešti savo indėlį? 
– Dabar sulaukiu daug gerų atsiliepimų ir iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, ir įvairiuose renginiuose, ir interneto erdvėje iš pažįstamų ir nepažįstamų žmonių.
Taip, susipažinau su daug geranoriškų žmonių, kurie ne tik kalba, bet ir daro. Vien portretų galerijoje yra per 1200 žmonių – idėjos bendraautorių, padėjusių mano svajonei išsipildyti! Esu ypač dėkinga Kultūros centro vadovėms: buvusiai – Iraidai Skirpstienei ir dabartinei – Rimai Striaušienei, taip pat darbuotojams už tikėjimą idėja, pagalbą ir palaikymą. Degučių seniūnei Valdai, kūrybos namų „Exter“ vadovui Martynui, be kurių nebūtų Gyvybės medžio. UAB „Kad­ma“ savininkams ir darbuotojams – entuziastingiausiems Veidasienės rėmėjams ir kūrėjams. Didelis AČIŪ kiekvienam, nepabūgusiam pasidalinti savo šypsena ar portretu su mūsų miesto gyventojais.
– Apie šias iniciatyvas jau esame nemažai rašę. Be šių įdomių raiškos būdų, galbūt užsiimi ir tradiciškesniu menu – tapyba ar dar kuo?
– Kaip tik esu paprašyta nutapyti giminaičio portretą ant drobės – niekada to nedariau, tai man bus nauja kūrybinė patirtis.
– Esi neabejinga savo miesto grožiui. Galbūt esi savo miesto ir šalies patriotė, rodanti tai konkrečiais darbais? Ar labiau pasaulio pilietė?
– Esu marijampolietė, taip sutapo, kad Gyvybės medis išaugo beveik mano kaimynystėje. Pradinėje ir vidurinėje mokykloje grojau suvalkietiškomis kanklėmis, dalyvavau Sūduvos gimnazijos organizuotose folkloro šventėse. Nuo vaikystės važinėdavome į Rumšiškių etnografinį muziejų, kuriame yra mano močiutės vaikystės sodyba – suvalkiečio troba. Senelių ir prosenelių istorijos mena partizanų judėjimo laikus, vis dar neaiškias paslaptis, bunkerius kieme ir mirtis už Lietuvos laisvę. Gal dėl to jaučiu norą stengtis dėl savo šalies, nesinori visam laikui emigruoti, o iškilus sunkumams atsiranda vidinės stip­rybės ir jėgų tą kliūtį įveikti, rasti kitą būdą pasiekti tikslą.
Patriote savęs nevadinčiau, jaučiuosi labai pasaulietiška. Tiesiog mūsų unikali etnografinė kultūra, gamtos grožis manyje sukūrė tokius pagarbos ir pasigėrėjimo jausmus, kuriais noriu pasidalinti ir perteikti kūryboje.
– Ar Marijampolė tau graži? Ką matai keistina, tobulintina?
– Labai pykau, kai kirto mano vaikystės kiemą – Pašešupio parką. Marijampolės gražiausios vietos man yra žalios, gyvos. Tai Pašešupio, Ramybės, Poezijos, Vytauto parkai, taip pat Meškučių piliakalnis, alsuojantis didinga ir nepažinta istorija. Tik prieš gerą pusmetį sužinojau, kad būtent šio piliakalnio apylinkėse padaryti ypač vertingi archeologiniai atradimai, rastos unikalios Baltijos šalyse kapavietės, gyvenvietės liekanos. Manau, tokie dalykai yra labai svarbi mūsų identiteto dalis, kuri kažkodėl yra visiškai neviešinama ir tiesiogine prasme palaidota po žemėmis. Nuo čia reikėtų ir pradėti. Naujus šaligat­vius, gatves galima nutiesti bet kur, trinkelės daugmaž vienodos visame pasaulyje. Unikali krašto, mūsų protėvių istorija, jos pažinimas, žinios apie mūsų kultūrą, gamtą, papročius, šaknis daro gražesnį ir šviesesnį kiekvieną žmogų.
– Ką manai apie meną, estetiką, grožį, jų svarbą?
– Grožis gali išgelbėti pasaulį! Į įvairius menus žiūriu kaip į kovos su blogiu priemones. Yra atlikta nemažai socialinių tyrimų, iš kurių paaiškėjo, kad probleminėse miestų, miestelių vietose sukurtas viešųjų erdvių menas, ypač su vietinių bendruomenių pagalba, tiesiogiai paveikė nusikalstamumo, smurto, depresijų sumažėjimą, pagerino vietinių gyvenimo kokybę. Meno terapija – tai puikūs būdai saviraiškai, neigiamų emocijų, išgyvenimų paleidimui… Gamtos grožis ir pajautimas, muzikos garsai gydo ne tik kūnus, bet ir sielas. Vadinasi, menai ir grožis labai į sveikatą kiekvienam!
– Kokią vietą kūryba užima tavo pačios gyvenime?
– Kiekvienas esame savo gyvenimo kūrėjas. Manau, kad kūryba (ne)pastebimai yra visuose mumyse kasdien ir visada. Tiesiog aš pasirinkau tokią specialybę ir kryptį, kurioje kūryba yra ir darbas, ir poilsis, ir neatsiejama gyvenimo būdo dalis.
– Kuo dar, be meno gyveni?
– Gamta yra atgaiva kūnui, sielai ir protui, taip pat inspiracijų šaltinis. Labai mėgstu ežerus ir miškus, tenka nuvykti į mylimojo gimtinę Ignalinoje, kur išjungiu telefoną, internetą ir gyvenu atitrūkusi nuo miestų ir reikalų šurmulio… Labai mėgstu muziką, improvizacijas ir klasikinius kūrinius. Taip pat mane domina aplinkos ir savęs pažinimas, dvasinė, ezoterinė literatūra ir informacija.
– Kokios dar įdomios idėjos sukasi tavo galvoje?
– Artimiausias planas Marijampolei – gegužės 23 dieną suorganizuoti Kiemų šventę. Ši šventė kviečia susijungti prie bendro stalo, vaišintis, švęsti mūsų bendrame kieme – J. Basanavičiaus aikštėje. Kiemų šventė jau trečius metus vyks Laisvės alėjoje Kaune, taip pat apims ir kitus šalies miestus, tikiuosi, Marijampolė bus tarp jų.
Tolimesni planai susiję su Kiemo galerija, kūrybiniais projektais „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Apjuoskime Lietuvą“, kurie šiemet turėtų įsibėgėti ir būti įgyvendinami. Karpinių ir gyvybės medžių tikiuosi taip pat atsiras, šiuo metu ieškome rėmėjų idėjų įgyvendinimui. Turiu ką veikti, bet visuomet esu atvira pasiūlymams ir kvietimams bendradarbiauti įvairiose kūrybiškose veiklose.
Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O ...