Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Grožis gelbsti pasaulį

Marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė sako, kad kūrybiškumas – jos gyvenimo būdas, o į įvairius menus žiūrinti ne tik kaip į saviraiškos, bet ir kovos su blogiu priemonę.Jauna marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė daugeliui gerai žinoma dėl savo įgyvendintų iniciatyvų, užkrečiančio kūrybiškumo, meilės savo miestui ir talentų. Apie šiuos dalykus ir kalbamės su ja, tikėdamiesi, kad savo entuziazmu įkvėps optimizmo ir kitiems, taip pat domėdamiesi, ką dar yra sumaniusi Marijampolės centre esančioje požeminėje perėjoje akį džiuginančios Veidasienės ir simpatiškiausiu visoje šalyje pripažinto namo dekoravimo idėjų autorė.

„Menas yra mano pomėgis ir darbas, o kūrybiškumas – gyvenimo būdas, – pasakoja Ieva. – Dalyvauju draugų projektuose, kasmet keliauju į įvairias šalis su kūrybinėmis mainų programomis. Mėgstu eksperimentuoti, keisti kūrybos sritis.“
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ketverius metus Ieva studijavo stiklo specialybę ir 2013 metais įgijo dailės bakalaurą. Stiklas – labai įdomi sritis, tačiau pasirodė siauroka, tad besimokydama ketvirtame kurse įstojo ir į profesinę – Kauno taikomosios dailės mokyklą pasimokyti juvelyrikos amato. Sujungusi abiejų mokyklų ir nepriklausomų menininkų, tapusių jos mokytojais, žinias sukūrė originalią dekoratyvių stiklo ir metalo papuošalų seriją „Kąst et“, su kuria laimėjo tarptautinį konkursą Prahoje, pavadintą garsiausio Čekijos stiklininko Stanislavo Libenslio vardu. Dalis kolekcijos pakliuvo į Prahos taikomųjų menų muziejaus nuolatinę kolekciją. Dėl šio laimėjimo pateko į vieną geriausių stiklo mokyklų pasaulyje „Pilchuck“ Siet­le, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kelionė, pasak Ievos, labai praplėtė jos akiratį, o į rankas pakliuvusi knyga „Kūrybiškumas“ įvardijo naujai užgimstantį suvokimą ir pasaulėjautą. Tuomet sako supratusi, kad galerinis menas yra tolimas daugeliui žmonių, tad vasarą įsitraukė į Kauno gatvės meno festivalį „Nykoka“, o po metų, 2015-aisiais, prisidėdama prie didžiausio lauko tapybos kūrinio Lietuvoje (634 kv. metrų ploto) „Urmo geležinkelio stotis“, atrado savyje ir tapytoją. Taip pasuko menų, esančių viešosiose erdvėse, kryptimi.
Marijampolėje sukurti kūriniai: Miesto veidasienė – Marijampolės portretų galerija (2016– 2018 m.), dendrologinis Gyvybės medis ant namo R. Juknevičiaus g. Nr. 16 (2017 m.). Tais pačiais metais atsirado „Žmogus Paukštis“ – menininko Andreso Busrianto iš Indonezijos kūrinio inicijavimas ir pagalba jį tapant Degučių seniūnijos bendruomenės salėje. „Z kartos akademija“ – tai salės piešiniai Lietuvos automobilininkų sąjungos patalpose. 2018 m. atsirado piešiniai „Įėjimas į vaivorykštę“ Marijampolės kolegijos ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo auditorijoje, Marijampolės ligoninės Vaikų skyriuje – piešinys „Spalvų lego“. Alvito šv. Kazimiero vaikų namų žaidimų kambario siena „Pačių sukurta pasaka“ buvo nutapyta kartu su globotiniais – tai jau šių metų projektas.
– Marijampolėje ir platesniu mastu išgarsėjai savo iniciatyvomis – netradicinėmis meno formomis, kurios puošia miestą. Tavo sumanymai itin originalūs – Veidasienė požeminėje perėjoje, daugiabučio namo, kuris buvo išrinktas simpatiškiausiu visoje šalyje, fasado dekoras – Gyvybės medis. Kaip gimė šios idėjos?
– Gatvės meno idėjos gimsta iš aplinkos stebėjimo. Dažnai užkliūva kokia probleminė vieta, kaip štai perėja Poezijos parke, naujai pastatyta ir labai greitai aprašinėta keiksmažodžiais, kitokiomis nesąmonėmis, tuomet iškyla klausimas, kaip būtų galima tą vietą pakeisti į gera.
Veidasienės idėja gimė Kaune, besišnekučiuojant su labai geru draugu, mokytoju, Kiemo galerijos įkūrėju ir geriausiu įvietinto (kai kūrinys ir vieta papildo vienas kitą) meno veikėju Vyteniu Jaku. Laužiau galvą, kaip prikviesti daugiau žmonių ir sukurti bendrą kūrinį perėjoje. Vytenis pasvarstė: „Visi turi veidus, galima būtų kurti žmonių portretus“. Ši mintis tobulai atitiko vietos specifiką ir idėją – bendromis jėgomis pakeisti negatyvia tapusią erdvę į pozityvią. Ėmėmės kurti unikalią ir visuomet atvirą portretų galeriją.
Gyvybės medžio idėja gimė, kai pradėjau pastebėti naujai renovuotų namų sienas, kurios man priminė tuščias drobes. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir Marijampolės, kaip kultūros sostinės, metai įkvėpė įprasminti mūsų senąjį paveldą – be galo prasmingą ir gilų gyvybės medžio simbolį, atsiskleidžiantį per lietuviškus karpinius.
Renovuotas namas R. Juknevičiaus g. Nr. 16 simpatiškiausiu šalyje buvo pripažintas dėl jo šoninį fasadą puošiančio Gyvybės medžio. Ieva – ne tik šio sumanymo autorė, bet kartu su pagalbininkais ir įgyvendino jį.– Ar sunku buvo realizuoti šias idėjas? Gauti leidimą ir pritarimą tokiems viešose erdvėse kuriamiems darbams?
– Naujų idėjų realizacija yra įdomus, sudėtingas ir įvairiapusis procesas. Viskas vyksta pirmą kartą, todėl ir aš pati turiu susidurti su daugybe man iki tol nežinomų dalykų ir kūrybine, ir biurokratine prasme… Kiekviena idėja lyg atskira patirtis – pamoka, pilna džiaugsmų ir nusivylimų, laimingai pasibaigusių iššūkių…
Mano idėjos valdininkų palaikymo nesusilaukė. Pirmaisiais metais Veidasienei lėšų gavome iš Lietuvos kultūros tarybos, tad ir Savivaldybė buvo priversta leisti ją kurti ir prisidėti. 2017 metais negalėjome tęsti dėl neįgyvendinto pažado finansuoti. Taip pat ir 2018 metais lėšų nesulaukėme. Idėją pradėti ir užbaigti padėjo Marijampolės kultūros centas.
Gyvybės medžio idėja labai patiko miesto architektams, tačiau nei ši, nei jokios kitos mano idėjos į Marijampolės, Lietuvos kultūros sostinės, programą nebuvo įtrauktos. Pažintis su Degučių seniūnijos darbuotojomis, jų entuziazmas įžiebė viltį ir atvėrė kelią idėjai įsibėgėti ir ją įgyvendinti per seniūnijų veiklos programą.
– Kaip jau įgyvendintas iniciatyvas vertina žmonės, ar daug sulauki gerų atsiliepimų? Esi minėjusi, kad jas realizuodama sulauki daug pagalbos. Vadinasi, žmonės neabejingi, nori įnešti savo indėlį? 
– Dabar sulaukiu daug gerų atsiliepimų ir iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, ir įvairiuose renginiuose, ir interneto erdvėje iš pažįstamų ir nepažįstamų žmonių.
Taip, susipažinau su daug geranoriškų žmonių, kurie ne tik kalba, bet ir daro. Vien portretų galerijoje yra per 1200 žmonių – idėjos bendraautorių, padėjusių mano svajonei išsipildyti! Esu ypač dėkinga Kultūros centro vadovėms: buvusiai – Iraidai Skirpstienei ir dabartinei – Rimai Striaušienei, taip pat darbuotojams už tikėjimą idėja, pagalbą ir palaikymą. Degučių seniūnei Valdai, kūrybos namų „Exter“ vadovui Martynui, be kurių nebūtų Gyvybės medžio. UAB „Kad­ma“ savininkams ir darbuotojams – entuziastingiausiems Veidasienės rėmėjams ir kūrėjams. Didelis AČIŪ kiekvienam, nepabūgusiam pasidalinti savo šypsena ar portretu su mūsų miesto gyventojais.
– Apie šias iniciatyvas jau esame nemažai rašę. Be šių įdomių raiškos būdų, galbūt užsiimi ir tradiciškesniu menu – tapyba ar dar kuo?
– Kaip tik esu paprašyta nutapyti giminaičio portretą ant drobės – niekada to nedariau, tai man bus nauja kūrybinė patirtis.
– Esi neabejinga savo miesto grožiui. Galbūt esi savo miesto ir šalies patriotė, rodanti tai konkrečiais darbais? Ar labiau pasaulio pilietė?
– Esu marijampolietė, taip sutapo, kad Gyvybės medis išaugo beveik mano kaimynystėje. Pradinėje ir vidurinėje mokykloje grojau suvalkietiškomis kanklėmis, dalyvavau Sūduvos gimnazijos organizuotose folkloro šventėse. Nuo vaikystės važinėdavome į Rumšiškių etnografinį muziejų, kuriame yra mano močiutės vaikystės sodyba – suvalkiečio troba. Senelių ir prosenelių istorijos mena partizanų judėjimo laikus, vis dar neaiškias paslaptis, bunkerius kieme ir mirtis už Lietuvos laisvę. Gal dėl to jaučiu norą stengtis dėl savo šalies, nesinori visam laikui emigruoti, o iškilus sunkumams atsiranda vidinės stip­rybės ir jėgų tą kliūtį įveikti, rasti kitą būdą pasiekti tikslą.
Patriote savęs nevadinčiau, jaučiuosi labai pasaulietiška. Tiesiog mūsų unikali etnografinė kultūra, gamtos grožis manyje sukūrė tokius pagarbos ir pasigėrėjimo jausmus, kuriais noriu pasidalinti ir perteikti kūryboje.
– Ar Marijampolė tau graži? Ką matai keistina, tobulintina?
– Labai pykau, kai kirto mano vaikystės kiemą – Pašešupio parką. Marijampolės gražiausios vietos man yra žalios, gyvos. Tai Pašešupio, Ramybės, Poezijos, Vytauto parkai, taip pat Meškučių piliakalnis, alsuojantis didinga ir nepažinta istorija. Tik prieš gerą pusmetį sužinojau, kad būtent šio piliakalnio apylinkėse padaryti ypač vertingi archeologiniai atradimai, rastos unikalios Baltijos šalyse kapavietės, gyvenvietės liekanos. Manau, tokie dalykai yra labai svarbi mūsų identiteto dalis, kuri kažkodėl yra visiškai neviešinama ir tiesiogine prasme palaidota po žemėmis. Nuo čia reikėtų ir pradėti. Naujus šaligat­vius, gatves galima nutiesti bet kur, trinkelės daugmaž vienodos visame pasaulyje. Unikali krašto, mūsų protėvių istorija, jos pažinimas, žinios apie mūsų kultūrą, gamtą, papročius, šaknis daro gražesnį ir šviesesnį kiekvieną žmogų.
– Ką manai apie meną, estetiką, grožį, jų svarbą?
– Grožis gali išgelbėti pasaulį! Į įvairius menus žiūriu kaip į kovos su blogiu priemones. Yra atlikta nemažai socialinių tyrimų, iš kurių paaiškėjo, kad probleminėse miestų, miestelių vietose sukurtas viešųjų erdvių menas, ypač su vietinių bendruomenių pagalba, tiesiogiai paveikė nusikalstamumo, smurto, depresijų sumažėjimą, pagerino vietinių gyvenimo kokybę. Meno terapija – tai puikūs būdai saviraiškai, neigiamų emocijų, išgyvenimų paleidimui… Gamtos grožis ir pajautimas, muzikos garsai gydo ne tik kūnus, bet ir sielas. Vadinasi, menai ir grožis labai į sveikatą kiekvienam!
– Kokią vietą kūryba užima tavo pačios gyvenime?
– Kiekvienas esame savo gyvenimo kūrėjas. Manau, kad kūryba (ne)pastebimai yra visuose mumyse kasdien ir visada. Tiesiog aš pasirinkau tokią specialybę ir kryptį, kurioje kūryba yra ir darbas, ir poilsis, ir neatsiejama gyvenimo būdo dalis.
– Kuo dar, be meno gyveni?
– Gamta yra atgaiva kūnui, sielai ir protui, taip pat inspiracijų šaltinis. Labai mėgstu ežerus ir miškus, tenka nuvykti į mylimojo gimtinę Ignalinoje, kur išjungiu telefoną, internetą ir gyvenu atitrūkusi nuo miestų ir reikalų šurmulio… Labai mėgstu muziką, improvizacijas ir klasikinius kūrinius. Taip pat mane domina aplinkos ir savęs pažinimas, dvasinė, ezoterinė literatūra ir informacija.
– Kokios dar įdomios idėjos sukasi tavo galvoje?
– Artimiausias planas Marijampolei – gegužės 23 dieną suorganizuoti Kiemų šventę. Ši šventė kviečia susijungti prie bendro stalo, vaišintis, švęsti mūsų bendrame kieme – J. Basanavičiaus aikštėje. Kiemų šventė jau trečius metus vyks Laisvės alėjoje Kaune, taip pat apims ir kitus šalies miestus, tikiuosi, Marijampolė bus tarp jų.
Tolimesni planai susiję su Kiemo galerija, kūrybiniais projektais „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Apjuoskime Lietuvą“, kurie šiemet turėtų įsibėgėti ir būti įgyvendinami. Karpinių ir gyvybės medžių tikiuosi taip pat atsiras, šiuo metu ieškome rėmėjų idėjų įgyvendinimui. Turiu ką veikti, bet visuomet esu atvira pasiūlymams ir kvietimams bendradarbiauti įvairiose kūrybiškose veiklose.
Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.