Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Grožis gelbsti pasaulį

Marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė sako, kad kūrybiškumas – jos gyvenimo būdas, o į įvairius menus žiūrinti ne tik kaip į saviraiškos, bet ir kovos su blogiu priemonę.Jauna marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė daugeliui gerai žinoma dėl savo įgyvendintų iniciatyvų, užkrečiančio kūrybiškumo, meilės savo miestui ir talentų. Apie šiuos dalykus ir kalbamės su ja, tikėdamiesi, kad savo entuziazmu įkvėps optimizmo ir kitiems, taip pat domėdamiesi, ką dar yra sumaniusi Marijampolės centre esančioje požeminėje perėjoje akį džiuginančios Veidasienės ir simpatiškiausiu visoje šalyje pripažinto namo dekoravimo idėjų autorė.

„Menas yra mano pomėgis ir darbas, o kūrybiškumas – gyvenimo būdas, – pasakoja Ieva. – Dalyvauju draugų projektuose, kasmet keliauju į įvairias šalis su kūrybinėmis mainų programomis. Mėgstu eksperimentuoti, keisti kūrybos sritis.“
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ketverius metus Ieva studijavo stiklo specialybę ir 2013 metais įgijo dailės bakalaurą. Stiklas – labai įdomi sritis, tačiau pasirodė siauroka, tad besimokydama ketvirtame kurse įstojo ir į profesinę – Kauno taikomosios dailės mokyklą pasimokyti juvelyrikos amato. Sujungusi abiejų mokyklų ir nepriklausomų menininkų, tapusių jos mokytojais, žinias sukūrė originalią dekoratyvių stiklo ir metalo papuošalų seriją „Kąst et“, su kuria laimėjo tarptautinį konkursą Prahoje, pavadintą garsiausio Čekijos stiklininko Stanislavo Libenslio vardu. Dalis kolekcijos pakliuvo į Prahos taikomųjų menų muziejaus nuolatinę kolekciją. Dėl šio laimėjimo pateko į vieną geriausių stiklo mokyklų pasaulyje „Pilchuck“ Siet­le, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kelionė, pasak Ievos, labai praplėtė jos akiratį, o į rankas pakliuvusi knyga „Kūrybiškumas“ įvardijo naujai užgimstantį suvokimą ir pasaulėjautą. Tuomet sako supratusi, kad galerinis menas yra tolimas daugeliui žmonių, tad vasarą įsitraukė į Kauno gatvės meno festivalį „Nykoka“, o po metų, 2015-aisiais, prisidėdama prie didžiausio lauko tapybos kūrinio Lietuvoje (634 kv. metrų ploto) „Urmo geležinkelio stotis“, atrado savyje ir tapytoją. Taip pasuko menų, esančių viešosiose erdvėse, kryptimi.
Marijampolėje sukurti kūriniai: Miesto veidasienė – Marijampolės portretų galerija (2016– 2018 m.), dendrologinis Gyvybės medis ant namo R. Juknevičiaus g. Nr. 16 (2017 m.). Tais pačiais metais atsirado „Žmogus Paukštis“ – menininko Andreso Busrianto iš Indonezijos kūrinio inicijavimas ir pagalba jį tapant Degučių seniūnijos bendruomenės salėje. „Z kartos akademija“ – tai salės piešiniai Lietuvos automobilininkų sąjungos patalpose. 2018 m. atsirado piešiniai „Įėjimas į vaivorykštę“ Marijampolės kolegijos ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo auditorijoje, Marijampolės ligoninės Vaikų skyriuje – piešinys „Spalvų lego“. Alvito šv. Kazimiero vaikų namų žaidimų kambario siena „Pačių sukurta pasaka“ buvo nutapyta kartu su globotiniais – tai jau šių metų projektas.
– Marijampolėje ir platesniu mastu išgarsėjai savo iniciatyvomis – netradicinėmis meno formomis, kurios puošia miestą. Tavo sumanymai itin originalūs – Veidasienė požeminėje perėjoje, daugiabučio namo, kuris buvo išrinktas simpatiškiausiu visoje šalyje, fasado dekoras – Gyvybės medis. Kaip gimė šios idėjos?
– Gatvės meno idėjos gimsta iš aplinkos stebėjimo. Dažnai užkliūva kokia probleminė vieta, kaip štai perėja Poezijos parke, naujai pastatyta ir labai greitai aprašinėta keiksmažodžiais, kitokiomis nesąmonėmis, tuomet iškyla klausimas, kaip būtų galima tą vietą pakeisti į gera.
Veidasienės idėja gimė Kaune, besišnekučiuojant su labai geru draugu, mokytoju, Kiemo galerijos įkūrėju ir geriausiu įvietinto (kai kūrinys ir vieta papildo vienas kitą) meno veikėju Vyteniu Jaku. Laužiau galvą, kaip prikviesti daugiau žmonių ir sukurti bendrą kūrinį perėjoje. Vytenis pasvarstė: „Visi turi veidus, galima būtų kurti žmonių portretus“. Ši mintis tobulai atitiko vietos specifiką ir idėją – bendromis jėgomis pakeisti negatyvia tapusią erdvę į pozityvią. Ėmėmės kurti unikalią ir visuomet atvirą portretų galeriją.
Gyvybės medžio idėja gimė, kai pradėjau pastebėti naujai renovuotų namų sienas, kurios man priminė tuščias drobes. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir Marijampolės, kaip kultūros sostinės, metai įkvėpė įprasminti mūsų senąjį paveldą – be galo prasmingą ir gilų gyvybės medžio simbolį, atsiskleidžiantį per lietuviškus karpinius.
Renovuotas namas R. Juknevičiaus g. Nr. 16 simpatiškiausiu šalyje buvo pripažintas dėl jo šoninį fasadą puošiančio Gyvybės medžio. Ieva – ne tik šio sumanymo autorė, bet kartu su pagalbininkais ir įgyvendino jį.– Ar sunku buvo realizuoti šias idėjas? Gauti leidimą ir pritarimą tokiems viešose erdvėse kuriamiems darbams?
– Naujų idėjų realizacija yra įdomus, sudėtingas ir įvairiapusis procesas. Viskas vyksta pirmą kartą, todėl ir aš pati turiu susidurti su daugybe man iki tol nežinomų dalykų ir kūrybine, ir biurokratine prasme… Kiekviena idėja lyg atskira patirtis – pamoka, pilna džiaugsmų ir nusivylimų, laimingai pasibaigusių iššūkių…
Mano idėjos valdininkų palaikymo nesusilaukė. Pirmaisiais metais Veidasienei lėšų gavome iš Lietuvos kultūros tarybos, tad ir Savivaldybė buvo priversta leisti ją kurti ir prisidėti. 2017 metais negalėjome tęsti dėl neįgyvendinto pažado finansuoti. Taip pat ir 2018 metais lėšų nesulaukėme. Idėją pradėti ir užbaigti padėjo Marijampolės kultūros centas.
Gyvybės medžio idėja labai patiko miesto architektams, tačiau nei ši, nei jokios kitos mano idėjos į Marijampolės, Lietuvos kultūros sostinės, programą nebuvo įtrauktos. Pažintis su Degučių seniūnijos darbuotojomis, jų entuziazmas įžiebė viltį ir atvėrė kelią idėjai įsibėgėti ir ją įgyvendinti per seniūnijų veiklos programą.
– Kaip jau įgyvendintas iniciatyvas vertina žmonės, ar daug sulauki gerų atsiliepimų? Esi minėjusi, kad jas realizuodama sulauki daug pagalbos. Vadinasi, žmonės neabejingi, nori įnešti savo indėlį? 
– Dabar sulaukiu daug gerų atsiliepimų ir iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, ir įvairiuose renginiuose, ir interneto erdvėje iš pažįstamų ir nepažįstamų žmonių.
Taip, susipažinau su daug geranoriškų žmonių, kurie ne tik kalba, bet ir daro. Vien portretų galerijoje yra per 1200 žmonių – idėjos bendraautorių, padėjusių mano svajonei išsipildyti! Esu ypač dėkinga Kultūros centro vadovėms: buvusiai – Iraidai Skirpstienei ir dabartinei – Rimai Striaušienei, taip pat darbuotojams už tikėjimą idėja, pagalbą ir palaikymą. Degučių seniūnei Valdai, kūrybos namų „Exter“ vadovui Martynui, be kurių nebūtų Gyvybės medžio. UAB „Kad­ma“ savininkams ir darbuotojams – entuziastingiausiems Veidasienės rėmėjams ir kūrėjams. Didelis AČIŪ kiekvienam, nepabūgusiam pasidalinti savo šypsena ar portretu su mūsų miesto gyventojais.
– Apie šias iniciatyvas jau esame nemažai rašę. Be šių įdomių raiškos būdų, galbūt užsiimi ir tradiciškesniu menu – tapyba ar dar kuo?
– Kaip tik esu paprašyta nutapyti giminaičio portretą ant drobės – niekada to nedariau, tai man bus nauja kūrybinė patirtis.
– Esi neabejinga savo miesto grožiui. Galbūt esi savo miesto ir šalies patriotė, rodanti tai konkrečiais darbais? Ar labiau pasaulio pilietė?
– Esu marijampolietė, taip sutapo, kad Gyvybės medis išaugo beveik mano kaimynystėje. Pradinėje ir vidurinėje mokykloje grojau suvalkietiškomis kanklėmis, dalyvavau Sūduvos gimnazijos organizuotose folkloro šventėse. Nuo vaikystės važinėdavome į Rumšiškių etnografinį muziejų, kuriame yra mano močiutės vaikystės sodyba – suvalkiečio troba. Senelių ir prosenelių istorijos mena partizanų judėjimo laikus, vis dar neaiškias paslaptis, bunkerius kieme ir mirtis už Lietuvos laisvę. Gal dėl to jaučiu norą stengtis dėl savo šalies, nesinori visam laikui emigruoti, o iškilus sunkumams atsiranda vidinės stip­rybės ir jėgų tą kliūtį įveikti, rasti kitą būdą pasiekti tikslą.
Patriote savęs nevadinčiau, jaučiuosi labai pasaulietiška. Tiesiog mūsų unikali etnografinė kultūra, gamtos grožis manyje sukūrė tokius pagarbos ir pasigėrėjimo jausmus, kuriais noriu pasidalinti ir perteikti kūryboje.
– Ar Marijampolė tau graži? Ką matai keistina, tobulintina?
– Labai pykau, kai kirto mano vaikystės kiemą – Pašešupio parką. Marijampolės gražiausios vietos man yra žalios, gyvos. Tai Pašešupio, Ramybės, Poezijos, Vytauto parkai, taip pat Meškučių piliakalnis, alsuojantis didinga ir nepažinta istorija. Tik prieš gerą pusmetį sužinojau, kad būtent šio piliakalnio apylinkėse padaryti ypač vertingi archeologiniai atradimai, rastos unikalios Baltijos šalyse kapavietės, gyvenvietės liekanos. Manau, tokie dalykai yra labai svarbi mūsų identiteto dalis, kuri kažkodėl yra visiškai neviešinama ir tiesiogine prasme palaidota po žemėmis. Nuo čia reikėtų ir pradėti. Naujus šaligat­vius, gatves galima nutiesti bet kur, trinkelės daugmaž vienodos visame pasaulyje. Unikali krašto, mūsų protėvių istorija, jos pažinimas, žinios apie mūsų kultūrą, gamtą, papročius, šaknis daro gražesnį ir šviesesnį kiekvieną žmogų.
– Ką manai apie meną, estetiką, grožį, jų svarbą?
– Grožis gali išgelbėti pasaulį! Į įvairius menus žiūriu kaip į kovos su blogiu priemones. Yra atlikta nemažai socialinių tyrimų, iš kurių paaiškėjo, kad probleminėse miestų, miestelių vietose sukurtas viešųjų erdvių menas, ypač su vietinių bendruomenių pagalba, tiesiogiai paveikė nusikalstamumo, smurto, depresijų sumažėjimą, pagerino vietinių gyvenimo kokybę. Meno terapija – tai puikūs būdai saviraiškai, neigiamų emocijų, išgyvenimų paleidimui… Gamtos grožis ir pajautimas, muzikos garsai gydo ne tik kūnus, bet ir sielas. Vadinasi, menai ir grožis labai į sveikatą kiekvienam!
– Kokią vietą kūryba užima tavo pačios gyvenime?
– Kiekvienas esame savo gyvenimo kūrėjas. Manau, kad kūryba (ne)pastebimai yra visuose mumyse kasdien ir visada. Tiesiog aš pasirinkau tokią specialybę ir kryptį, kurioje kūryba yra ir darbas, ir poilsis, ir neatsiejama gyvenimo būdo dalis.
– Kuo dar, be meno gyveni?
– Gamta yra atgaiva kūnui, sielai ir protui, taip pat inspiracijų šaltinis. Labai mėgstu ežerus ir miškus, tenka nuvykti į mylimojo gimtinę Ignalinoje, kur išjungiu telefoną, internetą ir gyvenu atitrūkusi nuo miestų ir reikalų šurmulio… Labai mėgstu muziką, improvizacijas ir klasikinius kūrinius. Taip pat mane domina aplinkos ir savęs pažinimas, dvasinė, ezoterinė literatūra ir informacija.
– Kokios dar įdomios idėjos sukasi tavo galvoje?
– Artimiausias planas Marijampolei – gegužės 23 dieną suorganizuoti Kiemų šventę. Ši šventė kviečia susijungti prie bendro stalo, vaišintis, švęsti mūsų bendrame kieme – J. Basanavičiaus aikštėje. Kiemų šventė jau trečius metus vyks Laisvės alėjoje Kaune, taip pat apims ir kitus šalies miestus, tikiuosi, Marijampolė bus tarp jų.
Tolimesni planai susiję su Kiemo galerija, kūrybiniais projektais „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Apjuoskime Lietuvą“, kurie šiemet turėtų įsibėgėti ir būti įgyvendinami. Karpinių ir gyvybės medžių tikiuosi taip pat atsiras, šiuo metu ieškome rėmėjų idėjų įgyvendinimui. Turiu ką veikti, bet visuomet esu atvira pasiūlymams ir kvietimams bendradarbiauti įvairiose kūrybiškose veiklose.
Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...