Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Grožis gelbsti pasaulį

Marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė sako, kad kūrybiškumas – jos gyvenimo būdas, o į įvairius menus žiūrinti ne tik kaip į saviraiškos, bet ir kovos su blogiu priemonę.Jauna marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė daugeliui gerai žinoma dėl savo įgyvendintų iniciatyvų, užkrečiančio kūrybiškumo, meilės savo miestui ir talentų. Apie šiuos dalykus ir kalbamės su ja, tikėdamiesi, kad savo entuziazmu įkvėps optimizmo ir kitiems, taip pat domėdamiesi, ką dar yra sumaniusi Marijampolės centre esančioje požeminėje perėjoje akį džiuginančios Veidasienės ir simpatiškiausiu visoje šalyje pripažinto namo dekoravimo idėjų autorė.

„Menas yra mano pomėgis ir darbas, o kūrybiškumas – gyvenimo būdas, – pasakoja Ieva. – Dalyvauju draugų projektuose, kasmet keliauju į įvairias šalis su kūrybinėmis mainų programomis. Mėgstu eksperimentuoti, keisti kūrybos sritis.“
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ketverius metus Ieva studijavo stiklo specialybę ir 2013 metais įgijo dailės bakalaurą. Stiklas – labai įdomi sritis, tačiau pasirodė siauroka, tad besimokydama ketvirtame kurse įstojo ir į profesinę – Kauno taikomosios dailės mokyklą pasimokyti juvelyrikos amato. Sujungusi abiejų mokyklų ir nepriklausomų menininkų, tapusių jos mokytojais, žinias sukūrė originalią dekoratyvių stiklo ir metalo papuošalų seriją „Kąst et“, su kuria laimėjo tarptautinį konkursą Prahoje, pavadintą garsiausio Čekijos stiklininko Stanislavo Libenslio vardu. Dalis kolekcijos pakliuvo į Prahos taikomųjų menų muziejaus nuolatinę kolekciją. Dėl šio laimėjimo pateko į vieną geriausių stiklo mokyklų pasaulyje „Pilchuck“ Siet­le, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kelionė, pasak Ievos, labai praplėtė jos akiratį, o į rankas pakliuvusi knyga „Kūrybiškumas“ įvardijo naujai užgimstantį suvokimą ir pasaulėjautą. Tuomet sako supratusi, kad galerinis menas yra tolimas daugeliui žmonių, tad vasarą įsitraukė į Kauno gatvės meno festivalį „Nykoka“, o po metų, 2015-aisiais, prisidėdama prie didžiausio lauko tapybos kūrinio Lietuvoje (634 kv. metrų ploto) „Urmo geležinkelio stotis“, atrado savyje ir tapytoją. Taip pasuko menų, esančių viešosiose erdvėse, kryptimi.
Marijampolėje sukurti kūriniai: Miesto veidasienė – Marijampolės portretų galerija (2016– 2018 m.), dendrologinis Gyvybės medis ant namo R. Juknevičiaus g. Nr. 16 (2017 m.). Tais pačiais metais atsirado „Žmogus Paukštis“ – menininko Andreso Busrianto iš Indonezijos kūrinio inicijavimas ir pagalba jį tapant Degučių seniūnijos bendruomenės salėje. „Z kartos akademija“ – tai salės piešiniai Lietuvos automobilininkų sąjungos patalpose. 2018 m. atsirado piešiniai „Įėjimas į vaivorykštę“ Marijampolės kolegijos ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo auditorijoje, Marijampolės ligoninės Vaikų skyriuje – piešinys „Spalvų lego“. Alvito šv. Kazimiero vaikų namų žaidimų kambario siena „Pačių sukurta pasaka“ buvo nutapyta kartu su globotiniais – tai jau šių metų projektas.
– Marijampolėje ir platesniu mastu išgarsėjai savo iniciatyvomis – netradicinėmis meno formomis, kurios puošia miestą. Tavo sumanymai itin originalūs – Veidasienė požeminėje perėjoje, daugiabučio namo, kuris buvo išrinktas simpatiškiausiu visoje šalyje, fasado dekoras – Gyvybės medis. Kaip gimė šios idėjos?
– Gatvės meno idėjos gimsta iš aplinkos stebėjimo. Dažnai užkliūva kokia probleminė vieta, kaip štai perėja Poezijos parke, naujai pastatyta ir labai greitai aprašinėta keiksmažodžiais, kitokiomis nesąmonėmis, tuomet iškyla klausimas, kaip būtų galima tą vietą pakeisti į gera.
Veidasienės idėja gimė Kaune, besišnekučiuojant su labai geru draugu, mokytoju, Kiemo galerijos įkūrėju ir geriausiu įvietinto (kai kūrinys ir vieta papildo vienas kitą) meno veikėju Vyteniu Jaku. Laužiau galvą, kaip prikviesti daugiau žmonių ir sukurti bendrą kūrinį perėjoje. Vytenis pasvarstė: „Visi turi veidus, galima būtų kurti žmonių portretus“. Ši mintis tobulai atitiko vietos specifiką ir idėją – bendromis jėgomis pakeisti negatyvia tapusią erdvę į pozityvią. Ėmėmės kurti unikalią ir visuomet atvirą portretų galeriją.
Gyvybės medžio idėja gimė, kai pradėjau pastebėti naujai renovuotų namų sienas, kurios man priminė tuščias drobes. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir Marijampolės, kaip kultūros sostinės, metai įkvėpė įprasminti mūsų senąjį paveldą – be galo prasmingą ir gilų gyvybės medžio simbolį, atsiskleidžiantį per lietuviškus karpinius.
Renovuotas namas R. Juknevičiaus g. Nr. 16 simpatiškiausiu šalyje buvo pripažintas dėl jo šoninį fasadą puošiančio Gyvybės medžio. Ieva – ne tik šio sumanymo autorė, bet kartu su pagalbininkais ir įgyvendino jį.– Ar sunku buvo realizuoti šias idėjas? Gauti leidimą ir pritarimą tokiems viešose erdvėse kuriamiems darbams?
– Naujų idėjų realizacija yra įdomus, sudėtingas ir įvairiapusis procesas. Viskas vyksta pirmą kartą, todėl ir aš pati turiu susidurti su daugybe man iki tol nežinomų dalykų ir kūrybine, ir biurokratine prasme… Kiekviena idėja lyg atskira patirtis – pamoka, pilna džiaugsmų ir nusivylimų, laimingai pasibaigusių iššūkių…
Mano idėjos valdininkų palaikymo nesusilaukė. Pirmaisiais metais Veidasienei lėšų gavome iš Lietuvos kultūros tarybos, tad ir Savivaldybė buvo priversta leisti ją kurti ir prisidėti. 2017 metais negalėjome tęsti dėl neįgyvendinto pažado finansuoti. Taip pat ir 2018 metais lėšų nesulaukėme. Idėją pradėti ir užbaigti padėjo Marijampolės kultūros centas.
Gyvybės medžio idėja labai patiko miesto architektams, tačiau nei ši, nei jokios kitos mano idėjos į Marijampolės, Lietuvos kultūros sostinės, programą nebuvo įtrauktos. Pažintis su Degučių seniūnijos darbuotojomis, jų entuziazmas įžiebė viltį ir atvėrė kelią idėjai įsibėgėti ir ją įgyvendinti per seniūnijų veiklos programą.
– Kaip jau įgyvendintas iniciatyvas vertina žmonės, ar daug sulauki gerų atsiliepimų? Esi minėjusi, kad jas realizuodama sulauki daug pagalbos. Vadinasi, žmonės neabejingi, nori įnešti savo indėlį? 
– Dabar sulaukiu daug gerų atsiliepimų ir iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, ir įvairiuose renginiuose, ir interneto erdvėje iš pažįstamų ir nepažįstamų žmonių.
Taip, susipažinau su daug geranoriškų žmonių, kurie ne tik kalba, bet ir daro. Vien portretų galerijoje yra per 1200 žmonių – idėjos bendraautorių, padėjusių mano svajonei išsipildyti! Esu ypač dėkinga Kultūros centro vadovėms: buvusiai – Iraidai Skirpstienei ir dabartinei – Rimai Striaušienei, taip pat darbuotojams už tikėjimą idėja, pagalbą ir palaikymą. Degučių seniūnei Valdai, kūrybos namų „Exter“ vadovui Martynui, be kurių nebūtų Gyvybės medžio. UAB „Kad­ma“ savininkams ir darbuotojams – entuziastingiausiems Veidasienės rėmėjams ir kūrėjams. Didelis AČIŪ kiekvienam, nepabūgusiam pasidalinti savo šypsena ar portretu su mūsų miesto gyventojais.
– Apie šias iniciatyvas jau esame nemažai rašę. Be šių įdomių raiškos būdų, galbūt užsiimi ir tradiciškesniu menu – tapyba ar dar kuo?
– Kaip tik esu paprašyta nutapyti giminaičio portretą ant drobės – niekada to nedariau, tai man bus nauja kūrybinė patirtis.
– Esi neabejinga savo miesto grožiui. Galbūt esi savo miesto ir šalies patriotė, rodanti tai konkrečiais darbais? Ar labiau pasaulio pilietė?
– Esu marijampolietė, taip sutapo, kad Gyvybės medis išaugo beveik mano kaimynystėje. Pradinėje ir vidurinėje mokykloje grojau suvalkietiškomis kanklėmis, dalyvavau Sūduvos gimnazijos organizuotose folkloro šventėse. Nuo vaikystės važinėdavome į Rumšiškių etnografinį muziejų, kuriame yra mano močiutės vaikystės sodyba – suvalkiečio troba. Senelių ir prosenelių istorijos mena partizanų judėjimo laikus, vis dar neaiškias paslaptis, bunkerius kieme ir mirtis už Lietuvos laisvę. Gal dėl to jaučiu norą stengtis dėl savo šalies, nesinori visam laikui emigruoti, o iškilus sunkumams atsiranda vidinės stip­rybės ir jėgų tą kliūtį įveikti, rasti kitą būdą pasiekti tikslą.
Patriote savęs nevadinčiau, jaučiuosi labai pasaulietiška. Tiesiog mūsų unikali etnografinė kultūra, gamtos grožis manyje sukūrė tokius pagarbos ir pasigėrėjimo jausmus, kuriais noriu pasidalinti ir perteikti kūryboje.
– Ar Marijampolė tau graži? Ką matai keistina, tobulintina?
– Labai pykau, kai kirto mano vaikystės kiemą – Pašešupio parką. Marijampolės gražiausios vietos man yra žalios, gyvos. Tai Pašešupio, Ramybės, Poezijos, Vytauto parkai, taip pat Meškučių piliakalnis, alsuojantis didinga ir nepažinta istorija. Tik prieš gerą pusmetį sužinojau, kad būtent šio piliakalnio apylinkėse padaryti ypač vertingi archeologiniai atradimai, rastos unikalios Baltijos šalyse kapavietės, gyvenvietės liekanos. Manau, tokie dalykai yra labai svarbi mūsų identiteto dalis, kuri kažkodėl yra visiškai neviešinama ir tiesiogine prasme palaidota po žemėmis. Nuo čia reikėtų ir pradėti. Naujus šaligat­vius, gatves galima nutiesti bet kur, trinkelės daugmaž vienodos visame pasaulyje. Unikali krašto, mūsų protėvių istorija, jos pažinimas, žinios apie mūsų kultūrą, gamtą, papročius, šaknis daro gražesnį ir šviesesnį kiekvieną žmogų.
– Ką manai apie meną, estetiką, grožį, jų svarbą?
– Grožis gali išgelbėti pasaulį! Į įvairius menus žiūriu kaip į kovos su blogiu priemones. Yra atlikta nemažai socialinių tyrimų, iš kurių paaiškėjo, kad probleminėse miestų, miestelių vietose sukurtas viešųjų erdvių menas, ypač su vietinių bendruomenių pagalba, tiesiogiai paveikė nusikalstamumo, smurto, depresijų sumažėjimą, pagerino vietinių gyvenimo kokybę. Meno terapija – tai puikūs būdai saviraiškai, neigiamų emocijų, išgyvenimų paleidimui… Gamtos grožis ir pajautimas, muzikos garsai gydo ne tik kūnus, bet ir sielas. Vadinasi, menai ir grožis labai į sveikatą kiekvienam!
– Kokią vietą kūryba užima tavo pačios gyvenime?
– Kiekvienas esame savo gyvenimo kūrėjas. Manau, kad kūryba (ne)pastebimai yra visuose mumyse kasdien ir visada. Tiesiog aš pasirinkau tokią specialybę ir kryptį, kurioje kūryba yra ir darbas, ir poilsis, ir neatsiejama gyvenimo būdo dalis.
– Kuo dar, be meno gyveni?
– Gamta yra atgaiva kūnui, sielai ir protui, taip pat inspiracijų šaltinis. Labai mėgstu ežerus ir miškus, tenka nuvykti į mylimojo gimtinę Ignalinoje, kur išjungiu telefoną, internetą ir gyvenu atitrūkusi nuo miestų ir reikalų šurmulio… Labai mėgstu muziką, improvizacijas ir klasikinius kūrinius. Taip pat mane domina aplinkos ir savęs pažinimas, dvasinė, ezoterinė literatūra ir informacija.
– Kokios dar įdomios idėjos sukasi tavo galvoje?
– Artimiausias planas Marijampolei – gegužės 23 dieną suorganizuoti Kiemų šventę. Ši šventė kviečia susijungti prie bendro stalo, vaišintis, švęsti mūsų bendrame kieme – J. Basanavičiaus aikštėje. Kiemų šventė jau trečius metus vyks Laisvės alėjoje Kaune, taip pat apims ir kitus šalies miestus, tikiuosi, Marijampolė bus tarp jų.
Tolimesni planai susiję su Kiemo galerija, kūrybiniais projektais „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Apjuoskime Lietuvą“, kurie šiemet turėtų įsibėgėti ir būti įgyvendinami. Karpinių ir gyvybės medžių tikiuosi taip pat atsiras, šiuo metu ieškome rėmėjų idėjų įgyvendinimui. Turiu ką veikti, bet visuomet esu atvira pasiūlymams ir kvietimams bendradarbiauti įvairiose kūrybiškose veiklose.
Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...