Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Ištikimybė tradicinei žiniasklaidai sukuria skaitmeninę atskirtį

Marijampolės krašto gyventojų atsakymai rodo, kad senjorai informaciją ir naujienas stengiasi gauti naudodamiesi įvairiais žiniasklaidos kanalais. Tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio Petrauskio teigimu, taip elgiasi mažuma senjorų. Iš tiesų daugumos vyresniųjų žiniasklaidos vartojimo įpročiai pasižymi dažnu televizijos žiūrėjimu. Šis žiniasklaidos kanalas yra geras ir patrauklus, nes jo techninės galimybės leidžia pamatyti vaizdus iš tolimiausių pasaulio kampų. Tačiau, kas per daug – tas nesveika. Specialistas sako, kad pernelyg ilgai sėdint prie TV ekranų galima pradėti suvokti neteisingą pasaulio vaizdą, todėl žinias reikėtų sužinoti ir skaitant laikraščius, ir naudojantis naujosiomis skaitmeninėmis medijomis.

 

K. Petrauskis pastebi, kad viena iš žiniasklaidos vartojimų ydų, kurią galima priskirti senjorams, yra žiniasklaidos „romantizavimas“ – nelabai kritiškas jos vertinimas.– Kaip galėtumėte apibūdinti pagyvenusių žmonių žiniasklaidos vartojimo įpročius?
– Pradėkime nuo to, kad žinia­sklaidą mes vartojame nuo lopšio iki pat paskutinių savo gyvenimo akimirkų. Palyginkime: mokykloje mokomės dvylika metų. Universitete dar ketverius ar šešerius metus. O žiniasklaidos, medijų vartotojai esame visą gyvenimą. Vadinasi, reikia mokėti elgtis, suprasti kaip veikia žiniasklaida.
Pirmiausia būtina pabrėžti, kad Lietuvos senjorai išsiskiria tuo, kad mažai arba beveik nesinaudoja naujomis žiniasklaidos priemonėmis. Tai yra nenaršo internete, neseka socialinių medijų. Čia ryškiausiai matyti ta vadinamoji skaitmeninė atskirtis. Ji suprantama ir pateisinama: vyresnės kartos žmonės užaugo, subrendo, tapo senjorais be šių žiniasklaidos priemonių, todėl neišmoko jomis naudotis, o dabar mano, jog jau per vėlu.
Antra savybė būdinga senjorams yra žiniasklaidos „romantizavimas“, t. y. nelabai kritiškas vertinimas. Šio reiškinio priežastys yra istorinės, ateinančios nuo knygnešių laikų, sovietinės priespaudos. Susikūrus nepriklausomai ir laisvai žiniasklaidai imta labai pasitikėti parašytu ar pasakytu žodžiu. Deja, žiniasklaidos priemonių yra labai įvairių ir jas reiktų vertinti kritiškai.
Na ir trečia, vyresnių kartų Lietuvos gyventojai daugiausia žiūri televiziją, nes tai patraukliausia, labiausiai prieinama žiniasklaidos priemonė. Bet tuo pat metu mažiau yra skaitoma, naudojama kitų žiniasklaidos priemonių (jau nekalbant apie tai, kad labai mažai žmonių moka vakarų kalbų, reiškia, neskaito anglų, vokiečių, ar prancūzų žiniasklaidos). Vadinasi, nebėra su kuo palyginti, įgauti kitokių žinių. Tuo pačiu televizija daro didžiausią įtaką.
– Už ką pagirtumėte jaunus žiniasklaidos vartotojus, o už ką – pagyvenusius. Ir priešingai – kurių ir kokius įpročius būtų galima supeikti?
– Ir pagyvenusiųjų karta, ir jaunimas turi savų bėdų. Kaip minėta, pagyvenę žmonės daugiausia žiūri televiziją. Pastaroji yra puiki žinia­sklaidos priemonė. Ji suteikia mums ir informacijos, ir praplečia akiratį. Mes matome vaizdus iš viso pasaulio, televizijos pagalba galime nukeliauti ten, kur realiame gyvenime tikriausiai niekuomet nenuvyksime. Televizija suteikia mums ir daug pramogos: nuo filmų iki koncertų, varžytuvių, humoro laidų.
Tačiau nuolatinis, nekritiškas žiūrėjimas sukelia taip vadinamą „kultivacijos“ efektą – formuoja iškreiptą įsivaizdavimą, kad realus gyvenimas yra toks, kokį rodo televizija.
Pateiksiu štai tokį labai ryškų pavyzdį. Pagyvenę žmonės labai mėgsta pamokyti vaikus ar anūkus, kad pastarieji, gink Dieve, neitų vakare iš namų: „Pažiūrėkit kas darosi, kiek nusikaltimų!“ Tokį įsivaizdavimą apie didžiulį nusikalstamumą sukelia besaikis kriminalinių laidų žiūrėjimas.
Kita vertus, jaunimas labai dažnai gyvena taip vadinamame „socialinių tinklų burbule“, t. y. daugiausia informacijos gauna, ja dalinasi tik „Facebook‘e“ arba „Instagram‘e“. Deja, bet neretai tą informaciją vartoja taip pat nekritiškai. Pastaruoju metu kilo daug skandalų, paaiškėjus kaip buvo mėginama manipuliuoti, apgaudinėti rinkėjus Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje. Tai darė Rusija. Juk tereikia labai nedaug: paskelbti iškreiptą informaciją, manipuliuoti nuotraukomis ir taip sukelti neigiamas emocijas. O kai nėra paskaitoma, pamatoma kitokia informacija, kai nėra palyginama, pagalvojama, manipuliacijos tampa įsivaizduojama tiesa.
Pagyvenusių žmonių mėgstamiausias ir dažniausiai naudojamas žiniasklaidos kanalas – televizija.– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria pagyvenę žinia­sklaidos ir medijų vartotojai? Į ką jiems reikėtų atkreipti dėmesį vartojant žiniasklaidos turinį?
– Pirma, reiktų išlaikyti šaltą protą, arba, kaip sakome, „turėti savo galvą ant pečių“. Reiktų kritiškai vertinti tai, ką praneša žiniasklaida. Būtina naudoti įvairias žiniasklaidos priemones. Tada galima palyginti jų pranešimus ir, pasitelkus savo žinias, patirtį, nuspręsti ar tikrai informacija yra patikima.
Pateiksiu tokį pavyzdį. Didžiajai Britanijai rengiantis išstoti iš Europos Sąjungos iškilo šimtų tūkstančių mūsų tautiečių, ten gyvenančių, likimo klausimas. Lietuvos valdžia puolė girtis, kad laukia emigrantų, suteiks būsto lengvatas, darbo vietas, nes valdžios dėka Lietuvos ekonomika klesti. Kad išgyvename ekonominį pakilimą, tai yra faktas. Bet ar tai valdžios, ar verslo, daugiau gaminančio, daugiau eksportuojančio, daugiau sukuriančio darbo vietų ir mokančio didesnius atlyginimus, nuopelnas? Ar valdžios nuopelnas yra didėjančios pensijos, ar nuopelnas visų mokesčių mokėtojų, kurie sunešė didesnį pyragą, ir kurį valdžiai tereikia padalyti?
– Ar žiniasklaidos turinys, žiniasklaidos kanalai yra ir ar gali būti segmentuojami pagal amžių? Jei taip, kurie kanalai gali būti priskiriami senjorams ir kurie jaunimui?
– Žiniasklaidos priemonės stengiasi surasti savo skaitytoją, klausytoją, žiūrovą. Štai pažiūrėkime: žurnalai „Moteris“, „Laima“ yra skirti aktyvioms, dirbančioms, siekiančioms karjeros aukštumų ir auginančioms vaikus moterims. Leidiniai apie sportą, medžioklę ar žvejybą, automobilius orientuojasi daugiausia į vyrišką auditoriją. Na, o didžiausias savaitraštis Lietuvoje „Savaitė“ pritraukia labiau vyresnius skaitytojus, nes jame, be apžvalginių straipsnių, yra išsamios televizijų programos (jau minėjau, kas daug žiūri televiziją).
Tačiau išskirtinai senjorams žiniasklaidos priemonių Lietuvoje nėra ir greičiausiai nebus. Kodėl? Tai lemia ekonomika. Didžioji žiniasklaidos priemonių pajamų dalis yra gaunama iš reklamos. Reklamos užsakovai siekia, kad jų paslaugos, prekės būtų kuo labiau perkamos, vartojamos. Todėl jiems svarbiausia tikslinė grupė yra 18–49 metų gyventojai. Kodėl? Tai yra aktyviausia žmonių grupė: jie pradeda dirbti ir uždirbti, kuria šeimas, statosi būstus, augina vaikus, ieško geresnio poilsio po sunkaus darbo. Jiems reikia visko: rūbų, automobilio, baldų, kelionių.
Todėl siekdamos išgyventi, suteikti kuo geresnę paslaugą reklamos užsakovams, žiniasklaidos priemonės taip pat stengiasi pritraukti savo turiniu šią aktyviausią visuomenės dalį. Lietuvoje buvo mėginimų leisti žurnalus vyresniems žmonėms, bet jie užsidarė, nes, be reklamuojančių vaistus, daugiau neatsirado reklamos užsakovų.
Tradicinės žiniasklaidos priemonės yra kokybiškos ir patikimos, tačiau jų nepakanka, norint teisingai suvokti informaciją. Svarbu skaityti ir internetinius naujienų tinklalapius, užsienio žiniasklaidą. Stokodami gebėjimų naudotis naujosiomis medijomis, senjorai patiria vis didesnę skaitmeninę atskirtį.– Kokios prognozės ateičiai? Ar išliks ryškūs skirtumai tarp pagyvenusių, jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių žiniasklaidos vartojimo įpročių?
– Prisiminkime ir pasimokykime išminties iš Šventojo Rašto. Kai Mozė išvedė žydų tautą iš Egipto vergovės, jis 40 metų klaidžiojo dykumoje ir tik po to žydus atvedė į Pažadėtąją žemę, Palestiną. Tie keturi dešimtmečiai reiškia dvi naujas kartas. Kitaip sakant, į Palestiną įžengė jau vergovės, nelaisvės ir priespaudos neregėję žmonės. Laisvi, kitaip mąstantys, kitokį pasaulį regėję, kitokios patirties turintys žmonės.
Mano jau minėti žiniasklaidos vartojimo įpročiai taip pat negali staiga pasikeisti. Tačiau mes galime mokyti žmones, suteikti naujų įgūdžių. Tam reikia šviestis, pasistengti įgauti naujų žinių (nebūtina klaidžioti po dykumą).
Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo kreipiamas dėmesys į medijų vartojimo raštingumą. Bet pastaruoju metu vis labiau suprantama, kad tai, kaip reikia vartoti žiniasklaidos priemones, kad galėtumėme skirti kur yra tiesa, o kur manipuliacijos, reikia mokytis. Ir tai yra labai svarbu, nes, kaip minėjome, palyginus su mokyklos ar universiteto suolu, su žiniasklaida mes praleidžiame žymiai daugiau laiko – visą gyvenimą. Šiuo „Suvalkiečio“ straipsniu juk taip pat siekiam suteikti kitokių žinių ir įgūdžių, ugdyti kritišką požiūrį ir vertinimą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę ...
  • Spalio 17 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-16
      COVID-19 įsisuko į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose – nepaprastoji padėtis. Koronaviruso infekcija šiuo metu serga net 13 gyventojų ir 4 darbuotojai. Visi sergantys globotiniai gydomi globos namuose. Nei Marijampolės ligoninė, nei Kauno klinikos sergančiųjų nepriėmė.       Po penkių pasimatymų – 50 metų kartu Gražus ir jaukus Marijampolės poezijos ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.