Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Norėtumėte Laimės formulės?

Nors vidurdienis, Luana uždegė žvakes: vidurnaktis – jos laikas.Vilma Kilinskienė gausiai susirinkusiems marijampoliečiams atskleidė skirtingus kūrybos klodus.„Dažnai tai, kas iš pradžių atrodo kaip bausmė, galiausiai pasirodo kaip apdovanojimas. Tiesiog likimas mus taip augina: vienus išbandydamas turtais ir galia, kitus – aistromis. Žmonėmis mus daro ne sėkmės, o pralaimėjimai. Sielos žaizdos ir dvasinės traumos apsaugo nuo kvailybių ir tarsi injekcijos pamažėle mus verčia kitokiais – sąmoningesniais nei buvome vakar, bet primityvesniais nei būsime rytoj. Ir jei šiandien dar nepajėgiame išpildyti savo vaizduotės užmojų, vadinasi, dar ne laikas. Kol mintys didingesnės už esamos dienos darbus, tol ir skauda.“
Tai – mintys, pabirusios ant Anos Lu knygos „Nr. 122“, išleistos 2015 metais, viršelio… Kaip greitai bėga laikas, ar ne? Atrodo, kad visai neseniai knyga buvo pristatyta daugeliui visiškai neįsivaizduojamoje erdvėje – kosmetikos prekių parduotuvėje. Šiandien taip nebesistebėtume, nes netradicinėse erdvėse (kad ir troleibusuose) vyksta net klasikinės muzikos koncertai… Stebėjomės ne tik tada. Kai Luana Masienė – matematikė – prieš porą dešimtmečių pirmą kartą atvėrė slaptas dureles, už kurių savo gyvenimus, pasirodė, gyveno eilėraščiai ir prozos kūriniai: „Šis gyvenimas – tekantis smėlis“ (1997), „Nežinau, kas aš esu“ (2003), „Įkalinti“ (2007)… Kai 2011-aisiais pasirodė visiškai kitoks leidinys „100 štrichų Marijampolės portretui“: gidas, pasakojantis apie miesto objektus, reiškinius, renginius ir žmones. Žinoma, ir tada, kai skaičiuojant paskutinius praėjusio amžiaus metus, sumanė pakviesti marijampoliečius į naktinius poezijos skaitymus „Pilnaties šviesoje“… Galėtume čia įžiūrėti net tam tikros mistikos: sako, nė karto per tuos šešetą metų nelijo – ir apskritai daug kam tas amžių sandūros laikas pasireiškė kūrybos paradoksais.
Aktorė Gabrielė Penčylaitė.…Šį kartą kviesdama į kūrybos popietę Luana tarsi nežadėjo nieko netradicinio – nebent šeštadieninio susiėjimo pavadinimas „Vidurnaktis vidurdienį“ skambėjo neįprastai. Tiesa, šis renginys tarsi atvėrė Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažosios salės antrame aukšte erdvę, nes po bibliotekos atidarymo ryškesnio akcento lyg ir nebuvo.
Iš to, kas per tas porą valandų buvo kalbėta (po kūrybos ir minčių labirintus vedžiojo menotyrininkė Vilma Kilinskienė, gražiai įsiterpiant aktorės Gabrielės Penčylaitės skaitomiems tekstams ir Ginto Kraptavičiaus muzikai), susidėliojo Luanos (Anos Lu) minčių mozaika. Marga, logiškai sukomponuota, neretam – labai paradoksali. Gal net ir nepriimtina – bet tai irgi gerai. Nes tikrai ne kiekvienas pripažins, kad „mirtis – svarbiausias taškas žmogaus gyvenime, o pats gyvenimas – kaip prakeiksmas“. Arba kad „matematika yra pats lengviausias dalykas: čia jokių problemų, jokių konfliktų, o kūryba yra gelbėjimasis nuo gyvenimo. Nemėgstu rašyti – mėgstu mąstyti, o kai visko viduje per daug, rašymas tampa išsigelbėjimu. Tai – kaip operacija: išsioperuoji auglį ir tampa lengviau, jau gali gyventi – iki kito karto…“ Gal ir kitiems kūrėjams yra taip pat – tik jie savo kūrybos poreikį ar patį procesą apibūdina kitaip. Švelniau, kai kas lyriškai. Beje, visos knygos nedidelės apimties (čia irgi turi įtakos matematika, padedanti, pačios autorės žodžiais tariant, nepasiklysti).
…Pirmiausia buvo atversta naujausia knyga „Mirties bėgliai“ (2017), kurią filosofas Gintautas Mažeikis įvardijo kaip „skiriamą pažengusiems romanų hipertikrovėje skaitytojams, nebijantiems matematinių apvertimų iki paradoksų“… Į menotyrininkės klausimą, kiek jos yra šioje knygoje, parašytoje sunkiu jai pačiai metu, Luana atsakė, kad išgalvotų personažų jos kūryboje nėra: „Esu iš tų, kurie rašo apie save. Mano kūryba autobiografinė. Esu atvira, ir per tai manęs neatpažįsta. Melas turi logikos dėsnius, juos žinome, mes gyvename metaforų pasaulyje (jei sakote, kad netiesa, tai nesuprantate metaforų). Esu susipažinusi su daugeliu religijų, bet nesu nė vienos jų atstovė. Bet ateistai irgi nepriimtų į savo gretas. Dievo idėja įdomi kaip tikslas, pagalba, bet… Todėl ir norisi tiek daug išsiaiškinti, o knygose ėjimas į mirtį – su nukrypimais. Stebuklas yra tai, ko mes nežinome. Manau, kad atsitiktinumų nėra, viskas dėsninga kaip didelėje matematikos knygoje. Deja, ne viską perskaitome, neįžiūrime, nežinome, kad šios knygos gale gal yra paaiškinimų…“
„Nr. 122“ – knyga apie meilę… per paskutinius 500 gyvenimo metų. Luana sako taip bandanti atskleisti savo požiūrį į reinkarnaciją. „Šioje Žemėje esame ne pirmą kartą – juk įdomu, kas buvo, kuo pats buvai, kai buvome TEN? Meilė neatsiejama nuo mirties, o mūsų atmintis – tai buvę gyvenimai, sapnai. Kas sapnas, o kas tikrovė? Mano tikrovė, tikrasis intensyvus gyvenimas yra mano namuose. Čia vyksta begalė įvykių, čia aš išgyvenu įvairius gyvenimus – o kai atsiduriu už namų sienų, darosi neįdomu.“ Vis dėlto norint sudėlioti Marijampolės portretą, teko surasti 100 įdomių vietų, žmonių, o namuose būdamas to nepadarysi. Tačiau autorė sako, kad tai tikrai nereiškia, kad ji kažkaip ypatingai prisirišusi prie šio miesto ar yra didelė jo patrio­tė – galinti gyventi bet kur. O sumanymas kilo, kai kažkas pareiškė, kad čia nėra ką pamatyti… „Tada apėmė pyktis: nejau tikrai taip nieko nėra? Visa mano kūryba gimsta iš pykčio. Nutariau surasti 100 įdomių dalykų ir pakviesti į kelionę po Marijampolę, nors ir pati tada daug ko nežinojau. Paieškos truko devynis mėnesius, labai nuosekliai dirbant. Kai ką nors darau, išgirstu klausimą: o pinigai? Niekada negalvoju apie pinigus – svarbiausia idėja, ją subrandinti, įgyvendinti. Kitaip neturiu ramybės. Jei atsiranda kas nors, kas susidomi, padeda – tuo labai džiaugiuosi, bet jeigu ne – padarau pati. Štai žurnalui „Baltas kambarys“ padeda paršelis: tereikia į jį primesti pinigų…“
„Baltas kambarys“, kaip ir dar daug kitų dalykų (sako, nemėgstanti žodžio „projektas“) atnešė naujų potyrių, pažinčių – ir tolyn besidriekiančių sumanymų. O kaip gi „laimės formulė“? Taip pavadintoje knygoje, sukurtoje su Edita Lei, sakoma, kad nors „laimė“ yra daiktavardis, jos esmė slypi septyniuose veiksmažodžiuose: „Žinau. Matau. Kalbu. Myliu. Noriu. Galiu. Turiu“. Bet, sako, Laimės formulė nėra Laimės receptas.
…Tai gal svarbiausia, kad esu ir nepaliauju ieškoti?
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...