Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaida ir senjorai: laikas keičia tradicijas ir įpročius

Jei reikėtų apibūdinti senjorų medijų ir žiniasklaidos turinio vartojimo įpročius, ko gero, daugelis teigtumėme, jog jie žiūri vien televiziją, o skaito tik laikraščius arba žurnalus. Tai – stereotipai, kuriais remdamiesi daugelis mūsų apibūdina vyresniojo amžiaus žmonių žiniasklaidos turinio vartotojų įpročius. Tačiau ar tikrai jie pasitvirtina praktikoje? Pasiteiravus keleto Marijampolės apskrities gyventojų, ką jie skaito, ką žiūri, kaip laiką leidžia su medijomis, paaiškėjo, kad senjorai nėra vien tik spausdintinės žiniasklaidos šalininkai. Jie gana puikiai valdo elektroninius įrenginius, todėl informaciją sužino ir skaitmeninėje žiniasklaidoje: internetiniuose naujienų portaluose, socialiniuose tinklalapiuose.

 

Kazlų Rūdos sav., Būdos kaime, gyvenantis Jonas sako neturintis per daug laiko sėdėti prie televizoriaus.
„Dažniausiai matau, kad televizorius vis dar stovi savo vietoje, – juokiasi jis. – Nors jeigu rodoma mane sudominusi laida, prisėdu prie jo ilgiau. Kadangi pats dalyvauju saviveikloje, patinka muzikinės laidos, ypač „Lietuvos talentai“, „Duokim garo“. Be abejo, pažiūriu „TV3 žinias“ arba „Panoramą“ per Lietuvos televiziją. Labiausiai mėgstu istorinius filmus ar laidas apie Lietuvos ir kitų kraštų istoriją. Ir, žinoma, laidas apie keliones, nes abu su žmona daug keliaujame. O į keliones, kad ir per televiziją rodomas, vilioja noras pažinti nematytus kraštus, pažiūrėti, kaip žmonės kitur gyvena. Šiais metais planuojame gyvai pamatyti tikros Afrikos gyvenimą. Taip pat visada žavi laidos ir dokumentiniai filmai gamtos tema.“
Kai neranda įdomių temų, Jonas išjungia televizorių, nes jis jaukumo tikrai nesukuria ir dėl namų fono jo skleidžiamų garsų nėra reikalo palikti. Kai būna namuose ar vairuoja automobilį, vyras visada klauso Lietuvos radiją, taip pat skaito spaudą. Išgirstų žinių tikrumui jis neskiria daug dėmesio ir informacijos kituose šaltiniuose neieško, todėl ar skirtingai, ar taip pat ji kitur pateikiama sako nekreipia dėmesio. Nesidomi ir kitų šalių žiniasklaida.
Patikimiausiais žiniasklaidos šaltiniais Jonas laiko Lietuvos radiją ir nacionalinę televiziją. Kai prisireikia kokios nors informacijos, ją susiranda internete. Ir tai įvedus raktinį žodį pavyksta greitai. Tiesa, nei „Delfi“, nei „Alfa“ tinklapių jis neskaito, nes įsigilinti į tekstą trukdo reklaminiai intarpai. O į reklamas Jonas dėmesio nekreipia. Geriau jam paskaityti ,,gyvą“ laikraštį.
Vyras tiesiai šviesiai sako nekuriantis „pletkų“ – neskaitantis komentarų po žinutėmis ir nekomentuojantis pats. Kartais sužinotą informaciją aptaria su žmona.
Pašaipiai Jonas vertinantis ir laikraščiuose „išlendančią“ paslėptą reklamą. Pasak jo, tai pastebi skaitydamas „Lietuvos rytą“. ,,Suvalkietis“ rašo objektyviai ir informatyviai. Kartais negatyvūs faktai aprašomi su švelnia ironija, o pozityvi informacija pateikiama pakeliant žmogaus ar kolektyvo pasitikėjimą savo veikla.

Norėdama sužinoti naujienas marijampolietė Asta sako naudojanti visas informavimo priemones: internetą, radiją, televiziją, spaudą. „Diena prasideda „Žinių radiju“, visada išklausau Respublikos ir užsienio spaudos apžvalgą ir pasitikiu jos teisingumu. Po to radijas tampa tik namų fonu, su kuriuo taip susigyvenau, kad atidžiau net ir neklausau. Pagrindiniu naujienų skleidėju radijas tampa vasarą. Jo klausomės ir keliaudami automobiliu, ir poilsiaudami gamtoje.“
Ieškodama įdomių straipsnių internete Asta pirmiausia atkreipia dėmesį į autorių. „Jeigu jis žinomas žmogus ir jo informacija ne kartą pasitvirtino, reiškia, jis patikimas ir jo žodžiais galiu pasitikėti. Jeigu autorius „naujokas“, ne visada tuo, kas parašyta, tikiu. Kai tema sudomina, tada informacijos ieškau kituose šaltiniuose.“
Laidos tikrumu moteris sako įsitikina pasiklausiusi kelių šaltinių. „Iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškus TV kanalus, tačiau pastebėjau, kad juose daug melo. Pavyzdžiui, informacija apie Ukrainą – ji labai skiriasi nuo lietuviškų žinių, kuriomis labiau pasitikiu.“ Jai patinka konkrečios Lietuvos televizijos žinios, „Lietuvos ryto TV“ laidos „Reporteris“ naujienos.
Teisingą informaciją Asta sako tiesiog intuityviai suvokia, visada atkreipia dėmesį į realistinį pateikimą. Pasitiki ji ir spauda: „Pirmiausia „Suvalkiečiu“, nes jame visos vietinės naujienos – ir čia jau nesumeluosi ir neapsigausi. Mėgstu žurnalą „TV savaitė“, kuriame randu ne tik TV programą, bet ir įdomių straipsnių apie sveikatą, mitybą, gyvenimiškų istorijų.“
Nesunkiai norimą informaciją moteris suranda ir internete, tačiau ją erzina vidury straipsnio „iššokančios“ reklamos, į kurias mažai gilinasi, nes būna susidomėjusi rašiniu. „Vienintelis minusas, kad skaitant ekrane pavargsta akys, o pasididinus šriftą „pabėga“ puslapiai, todėl mane sudominusios vietos negali nurodyti kitam.“
Naršyti internete mėgstanti Asta sako, kad norėdama sužinoti kitų nuomonę paskaito ir komentarus, tačiau pati savo mintimis nesidalija. Kartais sudalyvauja internetinėse apklausose, dažniau išreiškia savo nuomonę politinėse apklausose.

 

Marijampolietė Eugenija:
– Norėdama būti įvykių sūkuryje naudojuosi visomis informacijos priemonėmis: žiūriu televiziją, naršau internete, skaitau spaudą. Kam teikiu pirmumą, priklauso nuo to, kokios informacijos tuo metu reikia ir kas yra pasiekiama. Vieno šaltinio, kuriame informacija yra teisinga, tikrai neišskirčiau, kadangi klysta visi. Todėl išgirdusi kažkokią naujieną, tikrai ne visada ja tikiu. Skirtinguose informaciniuose šaltiniuose dažnai skiriasi atskiros įvykio detalės, pateikiami skirtingi įvykio aprašymai. Jeigu tai man būna įdomu, aktualu, specialiai ieškau informacijos ir kitur, kad palyginčiau ir suprasčiau, kuri teisinga.
Informacijos gausa manęs nevargina, televizorius yra mano namų fonas, tik išgirdusi mane sudominusią naujieną labiau suklūstu ir atidžiau įsiklausau. Šiuo metu įdomiausios temos – apie mokesčių pasikeitimus ir panašios. Nesu prisirišusi prie jokios programos, turėdama laiko pasmalsauju, kas tuo metu rodoma, jei surandu mane sudominusią laidą, pažiūriu. Nemėgstu veltis į diskusijas ir aptarinėti įvykius, ypač vykstančius „gelbėtojų“ laidose, kurios neaišku kokiu tikslu rodomos.
Lygiai taip pat skaitydama informaciją internete nepuolu komentuoti, nesiveliu į beprasmę diskusiją, nes vienus komentarus lydi kiti – dažniausiai įžeidūs, pašiepiantys. Atrodo, kad komentatoriai tik ir taiko bet kokia tema atgal siųsti neapykantos dozę. Skaitydama informaciją internete pastebiu ir reklamų intarpus, bet juos tiesiog „prašoku“, nes man tai taip pat nėra įdomu ir į jų turinį nesigilinu.
Manau, kad atsakingiausiai informaciją pateikia vietiniai laikraščiai ir nacionalinė televizija. Nors iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškas žinias, kadangi šią kalbą suprantu – įdomu paklausyti, ką pašneka apie mus.

 

Marijampolietis Vytautas prisipažino, kad laikraščių beveik neskaito, nes informacijos ir taip nespėja aprėpti. Jis labiau pasikliauna internetu, radiju ir televizija.
„Žinias daugiausia sužinau klausydamas Lietuvos radijo ir „Žinių radijo“, žiūrėdamas nacionalinę televiziją. Pasitikiu LRT, per ją įžūlaus melo negirdžiu, na, nebent pašnekovas meluoja“, – linksmai kalba Vytautas. Pasižiūri jis ir „Info TV“, „Euronews“ televiziją, kur naujienos iš visos Europos pateikiamos ir rusų kalba – ji vyresnės kartos žmonėms labiau suprantama negu kitos užsienio kalbos.
Vytautas sako, kad internetu naudojasi lengvai. Ką skaityti, pasirenka ir atpažįsta tiesą ir melą. Pasak jo, kai po straipsniu nenurodytas nei autorius, nei šaltinis, nesunku suprasti, kad pateikiama informacija greičiausiai – melas. „Nors kartais klaidinančias naujienas būna sunku atskirti nuo tiesos, todėl vienu šaltiniu nepasitikiu. Melaginga informacija ypač plinta internete, kuriasi atskiri portalai. Jeigu matau, kad rašoma netiesa, kuri neįsipaišo į sveiką protą, aš tokio straipsnio tiesiog neskaitau“, – sako jis.
Tekstus internete Vytautas skaito padidintu šriftu. Siūlydamas patikusį straipsnį paskaityti draugams jis tiesiog nusiunčia nuorodą, kur jo ieškoti. Būna, kad straipsnius internete vyras pakomentuoja. „Įdomu, kai išsivysto normali diskusija, bet kartais pasipila necenzūrinė kalba visiškai ne į temą. Atrodo, kad ne žmonės, o kažkokie robotai pila padrikus įžeidžiančius žodžius, rašo su šiurkščiomis klaidomis. Girdėjau, kad iš tiesų netgi „trolių fabrikas“, rašantis neigiamus komentarus, yra. Todėl tokių net neskaitau.
Suerzina ir ne laiku išlendančios reklamos, uždengiančios visą tekstą. Tuomet skubiai ieškau mažo ženkliuko x, kad išjungčiau reklamą ir skaityčiau toliau. Dėl ilgų reklaminių intarpų tiesiogiai nežiūriu ir filmų, o kartojant įrašus juos tiesiog prasuku.“
Prie kompiuterio ilgiau Vytautas užsibūna tvarkydamas nuotraukas – fotografija jo aistra, taip pat skaitydamas elektroninius laiškus, kurių gauna nemažai. Tarp jų – ir daug internetinių parduotuvių pasiūlymų. Kartais pasidomi jais, bet kai pamato, kad siūloma prekė gerokai pigesnė už realią kainą, iškart supranta, kad tai gresia apgavyste.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...