Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaida ir senjorai: laikas keičia tradicijas ir įpročius

Jei reikėtų apibūdinti senjorų medijų ir žiniasklaidos turinio vartojimo įpročius, ko gero, daugelis teigtumėme, jog jie žiūri vien televiziją, o skaito tik laikraščius arba žurnalus. Tai – stereotipai, kuriais remdamiesi daugelis mūsų apibūdina vyresniojo amžiaus žmonių žiniasklaidos turinio vartotojų įpročius. Tačiau ar tikrai jie pasitvirtina praktikoje? Pasiteiravus keleto Marijampolės apskrities gyventojų, ką jie skaito, ką žiūri, kaip laiką leidžia su medijomis, paaiškėjo, kad senjorai nėra vien tik spausdintinės žiniasklaidos šalininkai. Jie gana puikiai valdo elektroninius įrenginius, todėl informaciją sužino ir skaitmeninėje žiniasklaidoje: internetiniuose naujienų portaluose, socialiniuose tinklalapiuose.

 

Kazlų Rūdos sav., Būdos kaime, gyvenantis Jonas sako neturintis per daug laiko sėdėti prie televizoriaus.
„Dažniausiai matau, kad televizorius vis dar stovi savo vietoje, – juokiasi jis. – Nors jeigu rodoma mane sudominusi laida, prisėdu prie jo ilgiau. Kadangi pats dalyvauju saviveikloje, patinka muzikinės laidos, ypač „Lietuvos talentai“, „Duokim garo“. Be abejo, pažiūriu „TV3 žinias“ arba „Panoramą“ per Lietuvos televiziją. Labiausiai mėgstu istorinius filmus ar laidas apie Lietuvos ir kitų kraštų istoriją. Ir, žinoma, laidas apie keliones, nes abu su žmona daug keliaujame. O į keliones, kad ir per televiziją rodomas, vilioja noras pažinti nematytus kraštus, pažiūrėti, kaip žmonės kitur gyvena. Šiais metais planuojame gyvai pamatyti tikros Afrikos gyvenimą. Taip pat visada žavi laidos ir dokumentiniai filmai gamtos tema.“
Kai neranda įdomių temų, Jonas išjungia televizorių, nes jis jaukumo tikrai nesukuria ir dėl namų fono jo skleidžiamų garsų nėra reikalo palikti. Kai būna namuose ar vairuoja automobilį, vyras visada klauso Lietuvos radiją, taip pat skaito spaudą. Išgirstų žinių tikrumui jis neskiria daug dėmesio ir informacijos kituose šaltiniuose neieško, todėl ar skirtingai, ar taip pat ji kitur pateikiama sako nekreipia dėmesio. Nesidomi ir kitų šalių žiniasklaida.
Patikimiausiais žiniasklaidos šaltiniais Jonas laiko Lietuvos radiją ir nacionalinę televiziją. Kai prisireikia kokios nors informacijos, ją susiranda internete. Ir tai įvedus raktinį žodį pavyksta greitai. Tiesa, nei „Delfi“, nei „Alfa“ tinklapių jis neskaito, nes įsigilinti į tekstą trukdo reklaminiai intarpai. O į reklamas Jonas dėmesio nekreipia. Geriau jam paskaityti ,,gyvą“ laikraštį.
Vyras tiesiai šviesiai sako nekuriantis „pletkų“ – neskaitantis komentarų po žinutėmis ir nekomentuojantis pats. Kartais sužinotą informaciją aptaria su žmona.
Pašaipiai Jonas vertinantis ir laikraščiuose „išlendančią“ paslėptą reklamą. Pasak jo, tai pastebi skaitydamas „Lietuvos rytą“. ,,Suvalkietis“ rašo objektyviai ir informatyviai. Kartais negatyvūs faktai aprašomi su švelnia ironija, o pozityvi informacija pateikiama pakeliant žmogaus ar kolektyvo pasitikėjimą savo veikla.

Norėdama sužinoti naujienas marijampolietė Asta sako naudojanti visas informavimo priemones: internetą, radiją, televiziją, spaudą. „Diena prasideda „Žinių radiju“, visada išklausau Respublikos ir užsienio spaudos apžvalgą ir pasitikiu jos teisingumu. Po to radijas tampa tik namų fonu, su kuriuo taip susigyvenau, kad atidžiau net ir neklausau. Pagrindiniu naujienų skleidėju radijas tampa vasarą. Jo klausomės ir keliaudami automobiliu, ir poilsiaudami gamtoje.“
Ieškodama įdomių straipsnių internete Asta pirmiausia atkreipia dėmesį į autorių. „Jeigu jis žinomas žmogus ir jo informacija ne kartą pasitvirtino, reiškia, jis patikimas ir jo žodžiais galiu pasitikėti. Jeigu autorius „naujokas“, ne visada tuo, kas parašyta, tikiu. Kai tema sudomina, tada informacijos ieškau kituose šaltiniuose.“
Laidos tikrumu moteris sako įsitikina pasiklausiusi kelių šaltinių. „Iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškus TV kanalus, tačiau pastebėjau, kad juose daug melo. Pavyzdžiui, informacija apie Ukrainą – ji labai skiriasi nuo lietuviškų žinių, kuriomis labiau pasitikiu.“ Jai patinka konkrečios Lietuvos televizijos žinios, „Lietuvos ryto TV“ laidos „Reporteris“ naujienos.
Teisingą informaciją Asta sako tiesiog intuityviai suvokia, visada atkreipia dėmesį į realistinį pateikimą. Pasitiki ji ir spauda: „Pirmiausia „Suvalkiečiu“, nes jame visos vietinės naujienos – ir čia jau nesumeluosi ir neapsigausi. Mėgstu žurnalą „TV savaitė“, kuriame randu ne tik TV programą, bet ir įdomių straipsnių apie sveikatą, mitybą, gyvenimiškų istorijų.“
Nesunkiai norimą informaciją moteris suranda ir internete, tačiau ją erzina vidury straipsnio „iššokančios“ reklamos, į kurias mažai gilinasi, nes būna susidomėjusi rašiniu. „Vienintelis minusas, kad skaitant ekrane pavargsta akys, o pasididinus šriftą „pabėga“ puslapiai, todėl mane sudominusios vietos negali nurodyti kitam.“
Naršyti internete mėgstanti Asta sako, kad norėdama sužinoti kitų nuomonę paskaito ir komentarus, tačiau pati savo mintimis nesidalija. Kartais sudalyvauja internetinėse apklausose, dažniau išreiškia savo nuomonę politinėse apklausose.

 

Marijampolietė Eugenija:
– Norėdama būti įvykių sūkuryje naudojuosi visomis informacijos priemonėmis: žiūriu televiziją, naršau internete, skaitau spaudą. Kam teikiu pirmumą, priklauso nuo to, kokios informacijos tuo metu reikia ir kas yra pasiekiama. Vieno šaltinio, kuriame informacija yra teisinga, tikrai neišskirčiau, kadangi klysta visi. Todėl išgirdusi kažkokią naujieną, tikrai ne visada ja tikiu. Skirtinguose informaciniuose šaltiniuose dažnai skiriasi atskiros įvykio detalės, pateikiami skirtingi įvykio aprašymai. Jeigu tai man būna įdomu, aktualu, specialiai ieškau informacijos ir kitur, kad palyginčiau ir suprasčiau, kuri teisinga.
Informacijos gausa manęs nevargina, televizorius yra mano namų fonas, tik išgirdusi mane sudominusią naujieną labiau suklūstu ir atidžiau įsiklausau. Šiuo metu įdomiausios temos – apie mokesčių pasikeitimus ir panašios. Nesu prisirišusi prie jokios programos, turėdama laiko pasmalsauju, kas tuo metu rodoma, jei surandu mane sudominusią laidą, pažiūriu. Nemėgstu veltis į diskusijas ir aptarinėti įvykius, ypač vykstančius „gelbėtojų“ laidose, kurios neaišku kokiu tikslu rodomos.
Lygiai taip pat skaitydama informaciją internete nepuolu komentuoti, nesiveliu į beprasmę diskusiją, nes vienus komentarus lydi kiti – dažniausiai įžeidūs, pašiepiantys. Atrodo, kad komentatoriai tik ir taiko bet kokia tema atgal siųsti neapykantos dozę. Skaitydama informaciją internete pastebiu ir reklamų intarpus, bet juos tiesiog „prašoku“, nes man tai taip pat nėra įdomu ir į jų turinį nesigilinu.
Manau, kad atsakingiausiai informaciją pateikia vietiniai laikraščiai ir nacionalinė televizija. Nors iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškas žinias, kadangi šią kalbą suprantu – įdomu paklausyti, ką pašneka apie mus.

 

Marijampolietis Vytautas prisipažino, kad laikraščių beveik neskaito, nes informacijos ir taip nespėja aprėpti. Jis labiau pasikliauna internetu, radiju ir televizija.
„Žinias daugiausia sužinau klausydamas Lietuvos radijo ir „Žinių radijo“, žiūrėdamas nacionalinę televiziją. Pasitikiu LRT, per ją įžūlaus melo negirdžiu, na, nebent pašnekovas meluoja“, – linksmai kalba Vytautas. Pasižiūri jis ir „Info TV“, „Euronews“ televiziją, kur naujienos iš visos Europos pateikiamos ir rusų kalba – ji vyresnės kartos žmonėms labiau suprantama negu kitos užsienio kalbos.
Vytautas sako, kad internetu naudojasi lengvai. Ką skaityti, pasirenka ir atpažįsta tiesą ir melą. Pasak jo, kai po straipsniu nenurodytas nei autorius, nei šaltinis, nesunku suprasti, kad pateikiama informacija greičiausiai – melas. „Nors kartais klaidinančias naujienas būna sunku atskirti nuo tiesos, todėl vienu šaltiniu nepasitikiu. Melaginga informacija ypač plinta internete, kuriasi atskiri portalai. Jeigu matau, kad rašoma netiesa, kuri neįsipaišo į sveiką protą, aš tokio straipsnio tiesiog neskaitau“, – sako jis.
Tekstus internete Vytautas skaito padidintu šriftu. Siūlydamas patikusį straipsnį paskaityti draugams jis tiesiog nusiunčia nuorodą, kur jo ieškoti. Būna, kad straipsnius internete vyras pakomentuoja. „Įdomu, kai išsivysto normali diskusija, bet kartais pasipila necenzūrinė kalba visiškai ne į temą. Atrodo, kad ne žmonės, o kažkokie robotai pila padrikus įžeidžiančius žodžius, rašo su šiurkščiomis klaidomis. Girdėjau, kad iš tiesų netgi „trolių fabrikas“, rašantis neigiamus komentarus, yra. Todėl tokių net neskaitau.
Suerzina ir ne laiku išlendančios reklamos, uždengiančios visą tekstą. Tuomet skubiai ieškau mažo ženkliuko x, kad išjungčiau reklamą ir skaityčiau toliau. Dėl ilgų reklaminių intarpų tiesiogiai nežiūriu ir filmų, o kartojant įrašus juos tiesiog prasuku.“
Prie kompiuterio ilgiau Vytautas užsibūna tvarkydamas nuotraukas – fotografija jo aistra, taip pat skaitydamas elektroninius laiškus, kurių gauna nemažai. Tarp jų – ir daug internetinių parduotuvių pasiūlymų. Kartais pasidomi jais, bet kai pamato, kad siūloma prekė gerokai pigesnė už realią kainą, iškart supranta, kad tai gresia apgavyste.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...