Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaida ir senjorai: laikas keičia tradicijas ir įpročius

Jei reikėtų apibūdinti senjorų medijų ir žiniasklaidos turinio vartojimo įpročius, ko gero, daugelis teigtumėme, jog jie žiūri vien televiziją, o skaito tik laikraščius arba žurnalus. Tai – stereotipai, kuriais remdamiesi daugelis mūsų apibūdina vyresniojo amžiaus žmonių žiniasklaidos turinio vartotojų įpročius. Tačiau ar tikrai jie pasitvirtina praktikoje? Pasiteiravus keleto Marijampolės apskrities gyventojų, ką jie skaito, ką žiūri, kaip laiką leidžia su medijomis, paaiškėjo, kad senjorai nėra vien tik spausdintinės žiniasklaidos šalininkai. Jie gana puikiai valdo elektroninius įrenginius, todėl informaciją sužino ir skaitmeninėje žiniasklaidoje: internetiniuose naujienų portaluose, socialiniuose tinklalapiuose.

 

Kazlų Rūdos sav., Būdos kaime, gyvenantis Jonas sako neturintis per daug laiko sėdėti prie televizoriaus.
„Dažniausiai matau, kad televizorius vis dar stovi savo vietoje, – juokiasi jis. – Nors jeigu rodoma mane sudominusi laida, prisėdu prie jo ilgiau. Kadangi pats dalyvauju saviveikloje, patinka muzikinės laidos, ypač „Lietuvos talentai“, „Duokim garo“. Be abejo, pažiūriu „TV3 žinias“ arba „Panoramą“ per Lietuvos televiziją. Labiausiai mėgstu istorinius filmus ar laidas apie Lietuvos ir kitų kraštų istoriją. Ir, žinoma, laidas apie keliones, nes abu su žmona daug keliaujame. O į keliones, kad ir per televiziją rodomas, vilioja noras pažinti nematytus kraštus, pažiūrėti, kaip žmonės kitur gyvena. Šiais metais planuojame gyvai pamatyti tikros Afrikos gyvenimą. Taip pat visada žavi laidos ir dokumentiniai filmai gamtos tema.“
Kai neranda įdomių temų, Jonas išjungia televizorių, nes jis jaukumo tikrai nesukuria ir dėl namų fono jo skleidžiamų garsų nėra reikalo palikti. Kai būna namuose ar vairuoja automobilį, vyras visada klauso Lietuvos radiją, taip pat skaito spaudą. Išgirstų žinių tikrumui jis neskiria daug dėmesio ir informacijos kituose šaltiniuose neieško, todėl ar skirtingai, ar taip pat ji kitur pateikiama sako nekreipia dėmesio. Nesidomi ir kitų šalių žiniasklaida.
Patikimiausiais žiniasklaidos šaltiniais Jonas laiko Lietuvos radiją ir nacionalinę televiziją. Kai prisireikia kokios nors informacijos, ją susiranda internete. Ir tai įvedus raktinį žodį pavyksta greitai. Tiesa, nei „Delfi“, nei „Alfa“ tinklapių jis neskaito, nes įsigilinti į tekstą trukdo reklaminiai intarpai. O į reklamas Jonas dėmesio nekreipia. Geriau jam paskaityti ,,gyvą“ laikraštį.
Vyras tiesiai šviesiai sako nekuriantis „pletkų“ – neskaitantis komentarų po žinutėmis ir nekomentuojantis pats. Kartais sužinotą informaciją aptaria su žmona.
Pašaipiai Jonas vertinantis ir laikraščiuose „išlendančią“ paslėptą reklamą. Pasak jo, tai pastebi skaitydamas „Lietuvos rytą“. ,,Suvalkietis“ rašo objektyviai ir informatyviai. Kartais negatyvūs faktai aprašomi su švelnia ironija, o pozityvi informacija pateikiama pakeliant žmogaus ar kolektyvo pasitikėjimą savo veikla.

Norėdama sužinoti naujienas marijampolietė Asta sako naudojanti visas informavimo priemones: internetą, radiją, televiziją, spaudą. „Diena prasideda „Žinių radiju“, visada išklausau Respublikos ir užsienio spaudos apžvalgą ir pasitikiu jos teisingumu. Po to radijas tampa tik namų fonu, su kuriuo taip susigyvenau, kad atidžiau net ir neklausau. Pagrindiniu naujienų skleidėju radijas tampa vasarą. Jo klausomės ir keliaudami automobiliu, ir poilsiaudami gamtoje.“
Ieškodama įdomių straipsnių internete Asta pirmiausia atkreipia dėmesį į autorių. „Jeigu jis žinomas žmogus ir jo informacija ne kartą pasitvirtino, reiškia, jis patikimas ir jo žodžiais galiu pasitikėti. Jeigu autorius „naujokas“, ne visada tuo, kas parašyta, tikiu. Kai tema sudomina, tada informacijos ieškau kituose šaltiniuose.“
Laidos tikrumu moteris sako įsitikina pasiklausiusi kelių šaltinių. „Iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškus TV kanalus, tačiau pastebėjau, kad juose daug melo. Pavyzdžiui, informacija apie Ukrainą – ji labai skiriasi nuo lietuviškų žinių, kuriomis labiau pasitikiu.“ Jai patinka konkrečios Lietuvos televizijos žinios, „Lietuvos ryto TV“ laidos „Reporteris“ naujienos.
Teisingą informaciją Asta sako tiesiog intuityviai suvokia, visada atkreipia dėmesį į realistinį pateikimą. Pasitiki ji ir spauda: „Pirmiausia „Suvalkiečiu“, nes jame visos vietinės naujienos – ir čia jau nesumeluosi ir neapsigausi. Mėgstu žurnalą „TV savaitė“, kuriame randu ne tik TV programą, bet ir įdomių straipsnių apie sveikatą, mitybą, gyvenimiškų istorijų.“
Nesunkiai norimą informaciją moteris suranda ir internete, tačiau ją erzina vidury straipsnio „iššokančios“ reklamos, į kurias mažai gilinasi, nes būna susidomėjusi rašiniu. „Vienintelis minusas, kad skaitant ekrane pavargsta akys, o pasididinus šriftą „pabėga“ puslapiai, todėl mane sudominusios vietos negali nurodyti kitam.“
Naršyti internete mėgstanti Asta sako, kad norėdama sužinoti kitų nuomonę paskaito ir komentarus, tačiau pati savo mintimis nesidalija. Kartais sudalyvauja internetinėse apklausose, dažniau išreiškia savo nuomonę politinėse apklausose.

 

Marijampolietė Eugenija:
– Norėdama būti įvykių sūkuryje naudojuosi visomis informacijos priemonėmis: žiūriu televiziją, naršau internete, skaitau spaudą. Kam teikiu pirmumą, priklauso nuo to, kokios informacijos tuo metu reikia ir kas yra pasiekiama. Vieno šaltinio, kuriame informacija yra teisinga, tikrai neišskirčiau, kadangi klysta visi. Todėl išgirdusi kažkokią naujieną, tikrai ne visada ja tikiu. Skirtinguose informaciniuose šaltiniuose dažnai skiriasi atskiros įvykio detalės, pateikiami skirtingi įvykio aprašymai. Jeigu tai man būna įdomu, aktualu, specialiai ieškau informacijos ir kitur, kad palyginčiau ir suprasčiau, kuri teisinga.
Informacijos gausa manęs nevargina, televizorius yra mano namų fonas, tik išgirdusi mane sudominusią naujieną labiau suklūstu ir atidžiau įsiklausau. Šiuo metu įdomiausios temos – apie mokesčių pasikeitimus ir panašios. Nesu prisirišusi prie jokios programos, turėdama laiko pasmalsauju, kas tuo metu rodoma, jei surandu mane sudominusią laidą, pažiūriu. Nemėgstu veltis į diskusijas ir aptarinėti įvykius, ypač vykstančius „gelbėtojų“ laidose, kurios neaišku kokiu tikslu rodomos.
Lygiai taip pat skaitydama informaciją internete nepuolu komentuoti, nesiveliu į beprasmę diskusiją, nes vienus komentarus lydi kiti – dažniausiai įžeidūs, pašiepiantys. Atrodo, kad komentatoriai tik ir taiko bet kokia tema atgal siųsti neapykantos dozę. Skaitydama informaciją internete pastebiu ir reklamų intarpus, bet juos tiesiog „prašoku“, nes man tai taip pat nėra įdomu ir į jų turinį nesigilinu.
Manau, kad atsakingiausiai informaciją pateikia vietiniai laikraščiai ir nacionalinė televizija. Nors iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškas žinias, kadangi šią kalbą suprantu – įdomu paklausyti, ką pašneka apie mus.

 

Marijampolietis Vytautas prisipažino, kad laikraščių beveik neskaito, nes informacijos ir taip nespėja aprėpti. Jis labiau pasikliauna internetu, radiju ir televizija.
„Žinias daugiausia sužinau klausydamas Lietuvos radijo ir „Žinių radijo“, žiūrėdamas nacionalinę televiziją. Pasitikiu LRT, per ją įžūlaus melo negirdžiu, na, nebent pašnekovas meluoja“, – linksmai kalba Vytautas. Pasižiūri jis ir „Info TV“, „Euronews“ televiziją, kur naujienos iš visos Europos pateikiamos ir rusų kalba – ji vyresnės kartos žmonėms labiau suprantama negu kitos užsienio kalbos.
Vytautas sako, kad internetu naudojasi lengvai. Ką skaityti, pasirenka ir atpažįsta tiesą ir melą. Pasak jo, kai po straipsniu nenurodytas nei autorius, nei šaltinis, nesunku suprasti, kad pateikiama informacija greičiausiai – melas. „Nors kartais klaidinančias naujienas būna sunku atskirti nuo tiesos, todėl vienu šaltiniu nepasitikiu. Melaginga informacija ypač plinta internete, kuriasi atskiri portalai. Jeigu matau, kad rašoma netiesa, kuri neįsipaišo į sveiką protą, aš tokio straipsnio tiesiog neskaitau“, – sako jis.
Tekstus internete Vytautas skaito padidintu šriftu. Siūlydamas patikusį straipsnį paskaityti draugams jis tiesiog nusiunčia nuorodą, kur jo ieškoti. Būna, kad straipsnius internete vyras pakomentuoja. „Įdomu, kai išsivysto normali diskusija, bet kartais pasipila necenzūrinė kalba visiškai ne į temą. Atrodo, kad ne žmonės, o kažkokie robotai pila padrikus įžeidžiančius žodžius, rašo su šiurkščiomis klaidomis. Girdėjau, kad iš tiesų netgi „trolių fabrikas“, rašantis neigiamus komentarus, yra. Todėl tokių net neskaitau.
Suerzina ir ne laiku išlendančios reklamos, uždengiančios visą tekstą. Tuomet skubiai ieškau mažo ženkliuko x, kad išjungčiau reklamą ir skaityčiau toliau. Dėl ilgų reklaminių intarpų tiesiogiai nežiūriu ir filmų, o kartojant įrašus juos tiesiog prasuku.“
Prie kompiuterio ilgiau Vytautas užsibūna tvarkydamas nuotraukas – fotografija jo aistra, taip pat skaitydamas elektroninius laiškus, kurių gauna nemažai. Tarp jų – ir daug internetinių parduotuvių pasiūlymų. Kartais pasidomi jais, bet kai pamato, kad siūloma prekė gerokai pigesnė už realią kainą, iškart supranta, kad tai gresia apgavyste.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...
  • Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas

    2021-03-24Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas
    Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas 2021 m. kovo 12 d. Bostone (JAV) mirė Stasys Goštautas, lietuvių dailėtyrininkas, literatūrologas, ispanų literatūros ir meno specialistas, Makauskų dvaro (Kalvarijos sav.) paveldėtojas, gimęs 1939 m. sausio 3 d. Kaune. Stasys Goštautas buvo vienturtis Liucijos ir Vaclovo Goštautų sūnus. Motina, kilusi nuo Liubavo, Makauskų dvaro savininko Stanislovo Skotnickio dukra, tėvas, žemaitis, po vedybų tapo ne tik Makauskų dvaro šeimininku, diegusiu naujus ūkininkavimo metodus, bet ir aukštu valdininku: buvo Vilkaviškio, Marijampolės apskrities viršininku. 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia V. Goštautą suėmė ir uždarė į Marijampolės kalėjimą, o 1941–1944 m., vokiečiams atėjus, vėl sugrįžo ir į ...
  • Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

    2021-03-24Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio
    Rita LIŽAITYTĖ Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703. Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Viskas vienoje vietoje Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, ...
  • Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės

    2021-03-24Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės
    Kas yra mobingas? Kodėl vienuose kolektyvuose mobingas įmanomas, o kituose sunkiai įsivaizduojamas? Kaip sustabdyti mobingą? Ar įmanoma mobingui užkirsti kelią dar neprasidėjus? Šiuos klausimus „Suvalkietis“ uždavė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei Jurgitai LEVUŠKINIENEI. – Mobingas – kai darbuotojas patiria aukštą stresą dėl kitų darbuotojų arba paties darbdavio, vadovo ilgai trunkančio spaudimo, terorizavimo, bandymo atsikratyti arba pašalinti iš kolektyvo. Mobingo vykdytojus vadinčiau puolėjais, o aukomis tuos, į kuriuos nukreipti veiksmai. Aukomis dažniausiai būna dėl asmeninių priežasčių neįtinkantys ir priklausantys silpniausiai grupei (pagal lytį – moterys, demografinę vietą – iš kaimo, pagal emocinę būseną – ramūs, nuoširdūs, ir kt.). Viskas priklauso ...
  • Toksiškas elgesys kenkia sveikatai

    2021-03-24Toksiškas elgesys kenkia sveikatai
    Sausio mėnesį Seimo nariai pasiūlė Darbo kodeksą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą. Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją. Engimas gali vykti ne tik darbe Mobingas arba grupinis engimas fiksuojamas tada, kai vyksta ilgą laiką. Mokslinėje bendruomenėje sutarta laikytis nuostatos, kad negatyvus, dar vadinamas toksišku, elgesys turi būti dažnas, pasikartojantis ir trukti ne trumpiau nei pusę metų. Yra keli mobingo lygmenys. Organizacinis – būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ...
  • Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu su ekspertu)

    2021-03-24Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu  su ekspertu)
    Apie tai, kaip formuoti kolektyvą, kas atsakingas už mikroklimatą jame, papasakojo Paulina VIKTAŽENTYTĖ, dirbanti informacinių technologijų įmonėje. Ji dalijasi savo patirtimi, kadangi jai, kaip žmogiškųjų išteklių specialistei, teko dirbti ir korporacijoje, ir besiformuojančiame startuolyje. Paulina Viktažentytė yra baigusi Vilniaus universiteto psichologijos bakalauro kursą ir Žmogiškųjų išteklių valdymo magistratūros studijas. – Kas tai yra vadovavimo psichologija? – Mano nuomone, tai menas mokėti prieiti prie skirtingų tipų žmonių ir mokėti juos suburti dirbti efektyviai komandoje. Būtent vadovų dėka komandos gali tinkamai funkcionuoti, ilgai išsilaikyti neiširusios, dirbi efektyviai ir pasiekti gerų darbo rezultatų. – Ką lemia mikroklimatas kolektyve? – Mikroklimatas yra be galo svarbus kolektyvui. Kai tiek valandų ...
  • Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus

    2021-03-24Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus
    Kai daug metų dirbama toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, atrodo, kad viskas veikia tarsi savaime, gali susidaryti įspūdis, kad ir vadovas nedaug lemia, tiesiog visi darbuotojai daro tai, ką privalo, ką išmano. Visgi pasikeitus vadovui atsiranda galimybė pamatyti, kiek įtakos mikroklimatui, darbuotojų savijautai jo vadovavimas turėjo. Koks turėtų būti vadovas ir kolektyvo lyderis? Vadovavimas – tai darbų paskirstymas, delegavimas, valdymas. Gero vadovo savybės: darbuotojų vertinimas (vadovas turėtų nuolat parodyti, kad vertina darbuotojų pastangas, domėtis, kas jiems svarbu, kurti malonią aplinką darbui, sudaryti patogias sąlygas darbe, užtikrinti, kad kiekvienas suprastų savo funkcijas, reguliariai rengti asmeninius pokalbius, gerbti darbuotojus tokius, kokie jie yra), gebėjimas ...
  • Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai

    2021-03-22Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai
    Kalendoriniu pavasariu jau galime džiaugtis beveik visą mėnesį, bet kelininkai žiemos sezono dar nebaigė. Pasak Marijampolės gatves prižiūrinčios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovės Jurgitos Akelytės-Svipienės, kovo mėnesį dėl slidumo teko berti Marijampolės gatves jau aštuonis kartus. Ir dar negali manyti, kad tai pabaiga – pranašaujama sniego, plikledžio. Tad šį sezoną jau prasidėję miesto pavasarinio valymo darbai vyksta kartu su žiemos gatvių priežiūra. Loreta TUMELIENĖ Valoma beveik šimtas gatvių Per šį žiemos sezoną UAB „Marijampolės švara“, prižiūrėdama gatves ir šaligatvius, Marijampolėje išbarstė 900 tonų druskos, 300 tonų smėlio. Bendrijoms, darželiams, mokykloms išdalinta 7 tonos druskos ir 5 tonos smėlio ...
  • Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi

    2021-03-20Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi
    Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos. Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai ...
  • Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės

    2021-03-20Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės
    Šiltesnis ir gražesnis namas, išaugusi nekilnojamojo turto vertė ir gerokai sumažėjusios sąskaitos už šildymą – tokiais renovacijos privalumais jau beveik metus džiaugiasi Marijampolėje, Draugystės g. 25A esančio daugiabučio gyventojai. Renovacijos metu buvo apšiltintos namo išorinės sienos, pamatai ir stogas. Pakeisti visi vandentiekio, nuotekų tinklai, iš esmės atnaujinta šildymo sistema, pakeisti šilumos punkto įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai. Įrengta šilumos apskaitos daliklinė sistema, kuri leidžia visiems sutaupyti. „Daugiabučio renovacijos darbai vyko sklandžiai ir panaudojant kokybiškas medžiagas, todėl numatytos renovacijos priemonės buvo įdiegtos mažiau nei per metus. Gyventojai patenkinti kokybišku rangovų darbu ir renovacijos privalumas“, – sako daugiabučio atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius. Motyvuoja ...
  • „Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?

    2021-03-19„Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?
    Technologinė pažanga sparčiai keičia darbo rinką, todėl naujos žinios ir įgūdžiai tampa itin paklausiais. Be to, ilgėjant vidutiniam gyvenimo amžiui bei gyventojams vis ilgiau išliekant darbo rinkoje, mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe. Tačiau 2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje atvirumas mokymuisi su amžiumi mažėja. Apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą vos 22 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus mokėsi. „Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija pastaruoju ...
  • Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje

    2021-03-19Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje
    Skandalas purto Kazlų Rūdos savivaldybę: pasklido vaizdo įrašas apie tai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogė smurtauja prieš mažametę darželinukę. Tokių vaizdų pamatyti nenorėtų ne tik nė vienas tėvas ar motina, bet ir bet kuris padorus žmogus. Loreta AKELIENĖ Smurtavo Kazlų Rūdos pradinės mokyklos auklėtoja R. K. Kovo 8 d. šios mokyklos auklėtinių tėvų skundas pasiekė Savivaldybės administraciją, policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Prie skundo buvo pridėtas ir vaizdo įrašas. „Suvalkietis“ nusiuntė klausimus apie situaciją Kazlų Rūdos savivaldybės merui. Mantas Varaška atrašė, kad prieš savaitę buvo gauti keli tėvų pranešimai, jog mokykloje vaikai nesijaučia saugūs, bet konkrečių veiksmų ir pedagogų pavardžių nebuvo. Meras pasiskundė, ...
  • Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos Trispalvės istoriją

    2021-03-17Vinco pasikalbėjimai su Jonu  apie lietuviškos Trispalvės istoriją
    – Godotinas broli Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai per 100 metų reikštą pagarbą? Gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų? Juk LDK vėliavą bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos Respublikos vėliava. – Na, manau, gerbiamas Vincai, kad ši vėliava galėtų plazdėti ir plazda prie lietuvių gražiųjų sodybų. Bet kai tvirtinome, dauguma priekaištavo, kad labai jau ji panaši į sovietų Rusijos vėliavą.– Gal tiksliau, sovietų vėliava – į mūsų, gediminaičių, vėliavą. Tai kaipgi ją, mūsų Trispalvę, kūrėte? – Lietuvių konferencija 1918 m. sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, kurioje buvome aš, archeologas Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius ...
  • Jau atsivėrė ekspozicijos

    2021-03-17
    Nuo kovo 16 dienos gerokai pasikeitė karantino ribojimai kai kuriose srityse – kultūroje taip pat. Nors dar ne visos durys jau atvertos, dar tebediskutuojama dėl gyvų renginių salėse, tačiau išsiilgusieji tikrų parodų jau gali jas aplankyti. Žinoma, tebesilaikant karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, neiti jaučiant kvėpavimo takų ligų simptomus (nepykite, jei būsite neįleisti); reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, vienu metu gali eiti 2 žmonės (šeima)… Karantinas neatšauktas, tačiau pasidžiaukime, kad galime paįvairinti savo gyvenimą bent tuo, kas leidžiama.Marijampolės kultūros centras skelbia, kad jau nuo vakar galima aplankyti šios kultūros įstaigos parodų erdves. Primename, kad tikrai verta pamatyti respublikinę ...
  • Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

    2021-03-17Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).
    – Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione. – Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar ...