Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui

Pirmąjį vasario šeštadienį Dusetose, ant Sartų ežero, vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2019“, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Lenktynes ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos mugę organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe.

Didįjį lenktynių prizą trečią kartą iš eilės pelnė uteniškis Egidijus Gudonis.

 

Rengiamos jau antrą šimtmetį

Šventėje dalyvavo organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-os, pasak organizatorių, oficialios jau 111-os.

Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero buvo rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija.

Šiemet ši žiemos šventė sutapo su Dusetų, paskelbtų mažąja Lietuvos kultūros sostine, 500 metų sukaktimi. Šiuo įspūdingu žirginio sporto renginiu dusetiškiai pradėjo švęsti Rytų Aukštaitijos miestelio jubiliejinę sukaktį.

Šiemet, pasak organizatorių, septyniuose važiavimuose varžėsi 49 ristūnai, kuriuos vadeliojo 35 Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Pasigėrėję žirgų bėgimais, atvykusieji galėjo apsilankyti mugėje, kuri viliojo įvairiais kvapais, patiekalais, o pasisotinus buvo galima įsigyti įvairių lauktuvių.

Mugės šurmulį papildė liaudiškos kapelos, folkloro ansamblių muzikantai, susirinkę iš visų šalies kampelių, o šventės atidarymo pradžią paskelbė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Vaido Andriuškevičiaus.

 

Laikas skelbti nacionalinėmis

Lenktynės sulaukė gausaus žirgų sporto mėgėjų būrio.„Sartai 2019“ šventės atidaryme bei prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje sportininkus ir žiūrovus, renginio organizatorius, linkėdami vieniems greitų sekundžių, kitiems – įspūdingo reginio, sveikino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, šventės organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, lenktynes dešimtus metus paeiliui rengiančios „Promo events“ direktorius Darius Jonušis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kiti.

Žemės ūkio ministras D. Surplys sakė, kad šios žirgų lenktynės svarbios glaudesniam ryšiui tarp miesto ir kaimo palaikyti, taip pat tai svarbi šeimos šventė, į kurią žmonės susirenka pasidžiaugti vieni kitais, pabendrauti.

„Tai – ir vartotojų šventė, kur susitinka ne tik pirkėjai, bet ir įvairių rūšių amatininkai, prekybininkai. Juk svarbu ne tik gaminti, bet ir parduoti, o tai stiprina ryšį tarp miesto ir kaimo“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Viceministrė A. Miškinienė teigė, kad šiose lenktynėse dalyvauja ne pirmą kartą, nes Utenos krašte gyvena jos vyro giminės. Ši šventė jai žinoma ir pažįstama.

„Visada atvažiuodavom su šeima, susitikdavom su giminėmis, todėl šios tradicijos išliko iki šiol. Manau, kad šias lenktynes jau laikas paskelbti nacionalinėmis – įteisinti nacionalinio renginio statusą“, – kalbėjo viceministrė, pažadėjusi tartis su Kultūros ministerija ir sumanymą pristatyti jau kitąmet.

 

Didysis žiemos prizas – lenktynių vinis

Po apdovanojimų Egidijus Gudonis su žmona Reda džiaugėsi savo numylėtiniu Gardens Fairytale. Sartų lenktynes vainikuoja bėgimas, kuriame eikliųjų ristūnų vadeliotojai varžosi dėl garbingiausio apdovanojimo – Didžiojo žiemos prizo. Jį taip pat tradiciškai steigia lenktynių organizatorė Žemės ūkio ministerija.

Varžytuvės dėl šio prizo pagrįstai laikomos visų lenktynių centrine ašimi, o jų laimėtojas – varžybų karaliumi.

Juo trečią kartą iš eilės tapo uteniškis Egidijus Gudonis, su bėriu GardensFairytale pirmas kirtęs finišo liniją.

Pirmame lenktynių bėgime varžėsi suaugę D reitingo žirgai, o jų tramdytojai susigrūmė dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo. 1 609 metrų tarptautinio važiavimo finišą pirma (per 2 min. 08,017 sek.) kirto prancūzų veislės bėra kumelė Upolis, vadeliojama Vaidos Barčės.

Atkakli kova virė ir dėl Zarasų rajono savivaldybės prizo, kurio vertė – 3,5 tūkst. eurų. Toje pačioje distancijoje varžėsi suaugę B reitingo žirgai. Čia sėkmė lydėjo uteniškį Žydrūną Vasilionką, kurio vadeliojamas EruptionCass nuotolį įveikė per 2 min. 03,219 sek.

2015 m. gimę žirgai buvo išrikiuoti prie starto linijos trečiame bėgime dėl AB „Linas Agro Group“ 3 tūkst. eurų vertės prizo, kurio geidė 8 vadeliotojai. Ir čia sėkmė lydėjo Ž. Vasilionką, kuris su FavoritCass per 2 min. 05,725 sek. pirmas kirto finišo liniją.

Ketvirto bėgimo, kurio dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės „Rokiškio sūrio“ prizo, finišą pirmoji kirto Gedvilė Vinslauskaitė su Pivonija, distanciją baigusi per 2 min. 07,665 sek.

 

Žirgai, kuriems priklauso ateitis

Zarasų rajono savivaldybės prizą Žydrūnui Vasilionkai įteikė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.Ateities bėgime, nes jame dalyvauja jauniausi – 2016 metais gimę žirgai, pirmą vietą ir „Dusetų krašto“ prizą iškovojo Eimantas Klebauskas su Magistru, trasoje sugaišę 2 min. 12,516 sek.

Šešto važiavimo 2 400 metrų distancijoje dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės AB „Auga group“ prizo. Pirmas finišo liniją kirto Jevgenijus Ivanovas iš Estijos su žirgu Asko Q (3 min. 16,684 sek.).

Šių lenktynių entuziasto ir ilgamečio rėmėjo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko prizu, kurį įsteigė LSDP, buvo pagerbtas jauniausias vadeliotojas, šiemet 16-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis VigailasPerednikas.

Seimo nario Algimanto Dumbravos prizu apdovanota jauniausia vadeliotoja 23-ejų ukmergiškė Ema Mosolkovaitė.

UAB „Stoker“ prizais apdovanotos geriausių rezultatų pasiekusios visų trijų Baltijos šalių vadeliotojos moterys, o „Volfas Engelman“ specialusis prizas už ristūnų žirgų sporto puoselėjimą ir džentelmeniškumą sporte įteiktas 68-erių ukmergiškiui Edvardui Vinskui – vyriausiam lenktynėse dalyvavusiam sportininkui.

 

Tradicinė paroda

Po lenktynių meno mylėtojai ir parodos dalyviai rinkosi Kultūros centro Dusetų dailės galerijoje į tradicinės tarptautinės parodos „Žirgas fotografijoje“ atidarymą. Galerijos vadovas Alvydas Stauskas pristatė ne tik dalyvius, bet ir svečius bei rajono vadovus, kurie negailėjo pagyrų šio renginio organizatoriams.

Stausko teigimu, į parodą pretendavo per 800 nuotraukų, tačiau tarptautinė komisija atrinko 55 autorių simbolinį fotografijų skaičių – 101.

18 geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti parodos diplomais ir prizais. Pagrindinis prizas, kurį įsteigė Utenos gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“ (prezidentas Rimantas Udras), atiteko žinomam šalies fotomenininkui, kilusiam iš Dusetų krašto, Klaudijui Driskiui.

Autorius Vytautas RIDIKAS, autoriaus nuotraukos

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...