Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas mokyklose

„(…) aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Ši metafora iliustruoja tai, ką siekiama apibrėžti aprašant medijų ir informacinio raštingumo koncepciją, – neturime galimybių apčiuopti realybės tiesiogiai, todėl esame priversti naudotis begale informacijos išteklių, kurių autoriais nesame, todėl turime įgyti specifinių informacijos ieškos gebėjimų, išmanyti šiuolaikines medijas (…).“ Ši citata iš knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ nusako tuos tikslus ir prielaidas, kodėl būtinas medijų ir informacinis raštingumas. Jis prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius.

 

Praraja tarp mokytojo ir mokinio
 Fotografų kūryba lygiai taip pat turi būti apsaugota nuo plagijavimo, netinkamo naudojimo, jai privalu taikyti autorių teisių apsaugą.Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras. Vis dėlto svarbus ne tik gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, bet ir kritinis požiūris į jas, nuolatinis vertinimas ir interpretavimas, kas slypi už vienos ar kitos žinutės.
Tarp mokytojo ir mokinio šiandien egzistuoja tam tikra praraja, nes mokinio technologinis išprusimas lenkia mokytojo, vis dėlto mokiniui stinga patirties nepaklysti informacijos sraute, sugebėjimo kartais išvengti tų pavojų, kurie jo ten tyko.
Ši praraja trukdo švietimo sistemoje, ugdymo procese daug plačiau naudoti informacines technologijas. Mokytojai, ypač vyresni, sunkiai priima technologines naujoves, pvz., kompiuteriniai žaidimai kaip mokymo priemonė jiems neatrodo priimtini, nes mokytojai tiesiog nesupranta jų. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad specialistai šiandien ir tėvams jau pataria neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

Keičiasi mokytojo vaidmuo
Dėl informacinių komunikacinių technologijų keičiasi mokytojo vaidmuo ir pats ugdymo turinys. Mokiniai turi išmanyti, kas yra žinių šaltinis, kodėl būtina turėti kelis šaltinius, kodėl būtina išgirsti kuo daugiau nuomonių. Jie turi suprasti, kad jei kažkas parašyta internete, dar nereiškia, kad tai tiesa. Ten įkelti informaciją gali bet kas, todėl svarbu būti kritiškiems ir ieškokite kelių šaltinių.
Ekspertų nuomone, medijų ir informacinis raštingumas turėtų būti ugdomas sistemiškai, o ne apsiribojant tam tikrais gebėjimais ar projektine veikla. Labai svarbu derinti medijų ir informacinį raštingumą su dalykų ugdymo programomis, parengti kompetentingus šios srities mokytojus. Būtina atkreipti ir tėvų, kitų suaugusiųjų dėmesį į jų vaikams kylančius informacijos vartojimo iššūkius ir paskatinti kalbėtis su vaikais apie jų veiklą virtualioje erdvėje.
Specialistai teigia, kad sunkumų kyla tuomet, kai technologijomis vaikai naudojasi neribotai, kai išmanusis telefonas, kompiuteris, televizorius naudojami vaikui užimti, kad šis netrukdytų tėvams. Blogai, kai medijos keičia tarpusavio bendravimą su tėvais, draugais.
Medijos teikia neribotų galimybių vaikams ir suaugusiesiems mokytis, pramogauti, dirbti ir kurti. Šiandien kiekvienas gali kurti ir pasiekti medijų turinį, tačiau neugdant kritinio mąstymo, tai gali turėti neigiamų padarinių. Viena vertus, medijos, internetas ir kiti informacijos teikėjai – bibliotekos, archyvai, muziejai yra demokratijos laidas, užtikrinantis piliečių teisę į žinias, saviraišką ir žodžio laisvę. Kita vertus, masinės komunikacijos priemonės gali lengvai manipuliuoti žmonių sąmone, primesti tam tikrus įsitikinimus ir formuoti vertybines nuostatas.
Moksleiviai informacijos ieško internete, tad jų žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Įsiminti nereikia, nes informacija laikoma naudojamoje medijoje – kompiuteryje, išmaniajame įrenginyje ir pan. Skirtingos kokybės, vertės ir patikimumo informaciją linkstama suvokti kaip lygiavertę. O mokytojai vis dar siekia, kad mokinys gebėtų tvarkingai planuoti, mokytis laipsniškai, nuosekliai, linijiškai ir giliai. Bet dabartinės priemonės lemia visai kitokias prieigas prie mokymosi mokytis.
Medijų tinklai, viena vertus, viską žino, nieko nereikia saugoti savo galvoje. Kita vertus, tai amžius, kai informacija gali būti labai lengvai panaikinama. Žinios perduodamos labai greitai, o kokios jos – dažnai įvertinama jau praėjus kuriam laikui.
Darbo su medijomis, ypač informacijos atrankos ir ekspertavimo, įgūdžiai tampa labai svarbūs visuose švietimo lygmenyse.

Kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu
Apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymą kalbėjomės su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos informatikos mokytoja Daiva Liaukuviene.
„Informatikos dalyko programoje medijų raštingumo yra labai menkai. Manau, kad apie tai, kaip vertinti ir priimti informaciją iš spaudos, žiniasklaidos, interneto, kaip atskirti, kur reklama ir pan., daugiau turėtų būti mokoma per pilietinio ugdymo, istorijos, etikos pamokas“, – sako mokytoja.
Į mokyklas medijų raštingumas pamažu ateina ir per projektus. Pernai gimnazijoje veikė kūrybinės dirbtuvės, mokiniai kūrė filmus su režisieriais, dalyvavo ir dailės mokytojos.
„Informatikos mokytojai kelia klausimą dėl informatikos programos atnaujinimo, nes informatika jau nebėra tik kompiuterio valdymas arba tik rimtas programavimas. Dabar daugelis kuria ir medijas, kad ir žaidimus, nes lengvai prieinamos įvairios priemonės ir įrankiai, o senu požiūriu žaidimus galėjo kurti tik rimtas programuotojas. Mano nuomone, mokyklose išlikęs netinkamas požiūris iš principo – kad žaidimai tik pramogai, o ne mokymuisi. Aišku, neturime tiek paruoštos mokymo bazės šioje srityje, ir patys mokytojai tam neparuošti. O jų amžiaus vidurkis – irgi ne pagalbininkas. Džiugina vis dėlto, kad atsiranda projektų, ateina medijų industrija į pagalbą mokiniams ir mokytojams, – sakė D. Liaukuvienė. – Informatikos programoje aiškiname apie autorių teises užtikrinančius dokumentus, jas saugančias organizacijas, mokome, ką galima kelti į socialinius tink-lus, ko negalima. Daug šitai temai skiriama laiko žemesnėse klasėse. O vyresnėse klasėse tik apžvelgti tegalime. Nevogti kito kūrinių turi būti bendra žmogaus kultūra. Informacija – tai komunikavimas. Turime visi mokytis komunikuoti kultūringai.“
Per informatikos pamokas kalbama apie tai, kad būtina nurodyti šaltinius, iš kur paimta informacija. Pasak mokytojos, šitos kultūros pas mus labai trūksta, visi dalijasi viskuo feisbuke ir jutube, o nurodyti šaltinį arba autorių turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kaip pasisveikinti sutikus žmogų.
Dabar medijų raštingumo temos integruojamos į įvairius mokomuosius dalykus. „Šiuo klausimu esu viltinga, manau, kad viskas tik gerės. Tikiu, kad kai bus atnaujinamas informatikos mokymo turinys, medijos nebus pamirštos. Manau, ateityje ir telefonai taps mokymo dalimi. Tik su jais, per juos galime įtraukti medijų mokymą į mokyklas. Ir kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu – mokomaisiais.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

    2021-03-11Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą. Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą. Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, ...
  • Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri

    2021-03-11Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri
    2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271. Loreta AKELIENĖ Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtukas – jau išrinktas!

    2021-03-10
    Nuo vasario vidurio iki kovo 1-osios „Suvalkiečio“ skaitytojai, „Suvalkiečio“ redakcijos paskyros „Facebook“ sekėjai ir kiti mūsų krašto gyventojai, pakviesti Seimo Sūduvos bičiulių grupės narių Kęstučio Mažeikos (pirm.), Dainiaus Gaižausko (pirm. pav.), Vaidos Giraitytės, Sauliaus Skvernelio ir Giedriaus Surplio, taip pat ir Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“, dalyvavo mūsų šaliai svarbiausių istorinių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akcijoje, t. y. iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimuose. Į kvietimą siūlyti, kurie Suvalkijos praeities ar dabarties lyderiai, šviesuoliai, kraštą garsinę ir tebegarsinantys asmenys patenka į simbolinį iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką, atsiliepė 190 mūsų krašto gyventojų. Siūlydami, jų nuomone, tinkamiausius pretendentus į iškiliausių visų laikų ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.