Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas mokyklose

„(…) aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Ši metafora iliustruoja tai, ką siekiama apibrėžti aprašant medijų ir informacinio raštingumo koncepciją, – neturime galimybių apčiuopti realybės tiesiogiai, todėl esame priversti naudotis begale informacijos išteklių, kurių autoriais nesame, todėl turime įgyti specifinių informacijos ieškos gebėjimų, išmanyti šiuolaikines medijas (…).“ Ši citata iš knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ nusako tuos tikslus ir prielaidas, kodėl būtinas medijų ir informacinis raštingumas. Jis prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius.

 

Praraja tarp mokytojo ir mokinio
 Fotografų kūryba lygiai taip pat turi būti apsaugota nuo plagijavimo, netinkamo naudojimo, jai privalu taikyti autorių teisių apsaugą.Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras. Vis dėlto svarbus ne tik gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, bet ir kritinis požiūris į jas, nuolatinis vertinimas ir interpretavimas, kas slypi už vienos ar kitos žinutės.
Tarp mokytojo ir mokinio šiandien egzistuoja tam tikra praraja, nes mokinio technologinis išprusimas lenkia mokytojo, vis dėlto mokiniui stinga patirties nepaklysti informacijos sraute, sugebėjimo kartais išvengti tų pavojų, kurie jo ten tyko.
Ši praraja trukdo švietimo sistemoje, ugdymo procese daug plačiau naudoti informacines technologijas. Mokytojai, ypač vyresni, sunkiai priima technologines naujoves, pvz., kompiuteriniai žaidimai kaip mokymo priemonė jiems neatrodo priimtini, nes mokytojai tiesiog nesupranta jų. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad specialistai šiandien ir tėvams jau pataria neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

Keičiasi mokytojo vaidmuo
Dėl informacinių komunikacinių technologijų keičiasi mokytojo vaidmuo ir pats ugdymo turinys. Mokiniai turi išmanyti, kas yra žinių šaltinis, kodėl būtina turėti kelis šaltinius, kodėl būtina išgirsti kuo daugiau nuomonių. Jie turi suprasti, kad jei kažkas parašyta internete, dar nereiškia, kad tai tiesa. Ten įkelti informaciją gali bet kas, todėl svarbu būti kritiškiems ir ieškokite kelių šaltinių.
Ekspertų nuomone, medijų ir informacinis raštingumas turėtų būti ugdomas sistemiškai, o ne apsiribojant tam tikrais gebėjimais ar projektine veikla. Labai svarbu derinti medijų ir informacinį raštingumą su dalykų ugdymo programomis, parengti kompetentingus šios srities mokytojus. Būtina atkreipti ir tėvų, kitų suaugusiųjų dėmesį į jų vaikams kylančius informacijos vartojimo iššūkius ir paskatinti kalbėtis su vaikais apie jų veiklą virtualioje erdvėje.
Specialistai teigia, kad sunkumų kyla tuomet, kai technologijomis vaikai naudojasi neribotai, kai išmanusis telefonas, kompiuteris, televizorius naudojami vaikui užimti, kad šis netrukdytų tėvams. Blogai, kai medijos keičia tarpusavio bendravimą su tėvais, draugais.
Medijos teikia neribotų galimybių vaikams ir suaugusiesiems mokytis, pramogauti, dirbti ir kurti. Šiandien kiekvienas gali kurti ir pasiekti medijų turinį, tačiau neugdant kritinio mąstymo, tai gali turėti neigiamų padarinių. Viena vertus, medijos, internetas ir kiti informacijos teikėjai – bibliotekos, archyvai, muziejai yra demokratijos laidas, užtikrinantis piliečių teisę į žinias, saviraišką ir žodžio laisvę. Kita vertus, masinės komunikacijos priemonės gali lengvai manipuliuoti žmonių sąmone, primesti tam tikrus įsitikinimus ir formuoti vertybines nuostatas.
Moksleiviai informacijos ieško internete, tad jų žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Įsiminti nereikia, nes informacija laikoma naudojamoje medijoje – kompiuteryje, išmaniajame įrenginyje ir pan. Skirtingos kokybės, vertės ir patikimumo informaciją linkstama suvokti kaip lygiavertę. O mokytojai vis dar siekia, kad mokinys gebėtų tvarkingai planuoti, mokytis laipsniškai, nuosekliai, linijiškai ir giliai. Bet dabartinės priemonės lemia visai kitokias prieigas prie mokymosi mokytis.
Medijų tinklai, viena vertus, viską žino, nieko nereikia saugoti savo galvoje. Kita vertus, tai amžius, kai informacija gali būti labai lengvai panaikinama. Žinios perduodamos labai greitai, o kokios jos – dažnai įvertinama jau praėjus kuriam laikui.
Darbo su medijomis, ypač informacijos atrankos ir ekspertavimo, įgūdžiai tampa labai svarbūs visuose švietimo lygmenyse.

Kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu
Apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymą kalbėjomės su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos informatikos mokytoja Daiva Liaukuviene.
„Informatikos dalyko programoje medijų raštingumo yra labai menkai. Manau, kad apie tai, kaip vertinti ir priimti informaciją iš spaudos, žiniasklaidos, interneto, kaip atskirti, kur reklama ir pan., daugiau turėtų būti mokoma per pilietinio ugdymo, istorijos, etikos pamokas“, – sako mokytoja.
Į mokyklas medijų raštingumas pamažu ateina ir per projektus. Pernai gimnazijoje veikė kūrybinės dirbtuvės, mokiniai kūrė filmus su režisieriais, dalyvavo ir dailės mokytojos.
„Informatikos mokytojai kelia klausimą dėl informatikos programos atnaujinimo, nes informatika jau nebėra tik kompiuterio valdymas arba tik rimtas programavimas. Dabar daugelis kuria ir medijas, kad ir žaidimus, nes lengvai prieinamos įvairios priemonės ir įrankiai, o senu požiūriu žaidimus galėjo kurti tik rimtas programuotojas. Mano nuomone, mokyklose išlikęs netinkamas požiūris iš principo – kad žaidimai tik pramogai, o ne mokymuisi. Aišku, neturime tiek paruoštos mokymo bazės šioje srityje, ir patys mokytojai tam neparuošti. O jų amžiaus vidurkis – irgi ne pagalbininkas. Džiugina vis dėlto, kad atsiranda projektų, ateina medijų industrija į pagalbą mokiniams ir mokytojams, – sakė D. Liaukuvienė. – Informatikos programoje aiškiname apie autorių teises užtikrinančius dokumentus, jas saugančias organizacijas, mokome, ką galima kelti į socialinius tink-lus, ko negalima. Daug šitai temai skiriama laiko žemesnėse klasėse. O vyresnėse klasėse tik apžvelgti tegalime. Nevogti kito kūrinių turi būti bendra žmogaus kultūra. Informacija – tai komunikavimas. Turime visi mokytis komunikuoti kultūringai.“
Per informatikos pamokas kalbama apie tai, kad būtina nurodyti šaltinius, iš kur paimta informacija. Pasak mokytojos, šitos kultūros pas mus labai trūksta, visi dalijasi viskuo feisbuke ir jutube, o nurodyti šaltinį arba autorių turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kaip pasisveikinti sutikus žmogų.
Dabar medijų raštingumo temos integruojamos į įvairius mokomuosius dalykus. „Šiuo klausimu esu viltinga, manau, kad viskas tik gerės. Tikiu, kad kai bus atnaujinamas informatikos mokymo turinys, medijos nebus pamirštos. Manau, ateityje ir telefonai taps mokymo dalimi. Tik su jais, per juos galime įtraukti medijų mokymą į mokyklas. Ir kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu – mokomaisiais.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...