Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas mokyklose

„(…) aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Ši metafora iliustruoja tai, ką siekiama apibrėžti aprašant medijų ir informacinio raštingumo koncepciją, – neturime galimybių apčiuopti realybės tiesiogiai, todėl esame priversti naudotis begale informacijos išteklių, kurių autoriais nesame, todėl turime įgyti specifinių informacijos ieškos gebėjimų, išmanyti šiuolaikines medijas (…).“ Ši citata iš knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ nusako tuos tikslus ir prielaidas, kodėl būtinas medijų ir informacinis raštingumas. Jis prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius.

 

Praraja tarp mokytojo ir mokinio
 Fotografų kūryba lygiai taip pat turi būti apsaugota nuo plagijavimo, netinkamo naudojimo, jai privalu taikyti autorių teisių apsaugą.Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras. Vis dėlto svarbus ne tik gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, bet ir kritinis požiūris į jas, nuolatinis vertinimas ir interpretavimas, kas slypi už vienos ar kitos žinutės.
Tarp mokytojo ir mokinio šiandien egzistuoja tam tikra praraja, nes mokinio technologinis išprusimas lenkia mokytojo, vis dėlto mokiniui stinga patirties nepaklysti informacijos sraute, sugebėjimo kartais išvengti tų pavojų, kurie jo ten tyko.
Ši praraja trukdo švietimo sistemoje, ugdymo procese daug plačiau naudoti informacines technologijas. Mokytojai, ypač vyresni, sunkiai priima technologines naujoves, pvz., kompiuteriniai žaidimai kaip mokymo priemonė jiems neatrodo priimtini, nes mokytojai tiesiog nesupranta jų. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad specialistai šiandien ir tėvams jau pataria neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

Keičiasi mokytojo vaidmuo
Dėl informacinių komunikacinių technologijų keičiasi mokytojo vaidmuo ir pats ugdymo turinys. Mokiniai turi išmanyti, kas yra žinių šaltinis, kodėl būtina turėti kelis šaltinius, kodėl būtina išgirsti kuo daugiau nuomonių. Jie turi suprasti, kad jei kažkas parašyta internete, dar nereiškia, kad tai tiesa. Ten įkelti informaciją gali bet kas, todėl svarbu būti kritiškiems ir ieškokite kelių šaltinių.
Ekspertų nuomone, medijų ir informacinis raštingumas turėtų būti ugdomas sistemiškai, o ne apsiribojant tam tikrais gebėjimais ar projektine veikla. Labai svarbu derinti medijų ir informacinį raštingumą su dalykų ugdymo programomis, parengti kompetentingus šios srities mokytojus. Būtina atkreipti ir tėvų, kitų suaugusiųjų dėmesį į jų vaikams kylančius informacijos vartojimo iššūkius ir paskatinti kalbėtis su vaikais apie jų veiklą virtualioje erdvėje.
Specialistai teigia, kad sunkumų kyla tuomet, kai technologijomis vaikai naudojasi neribotai, kai išmanusis telefonas, kompiuteris, televizorius naudojami vaikui užimti, kad šis netrukdytų tėvams. Blogai, kai medijos keičia tarpusavio bendravimą su tėvais, draugais.
Medijos teikia neribotų galimybių vaikams ir suaugusiesiems mokytis, pramogauti, dirbti ir kurti. Šiandien kiekvienas gali kurti ir pasiekti medijų turinį, tačiau neugdant kritinio mąstymo, tai gali turėti neigiamų padarinių. Viena vertus, medijos, internetas ir kiti informacijos teikėjai – bibliotekos, archyvai, muziejai yra demokratijos laidas, užtikrinantis piliečių teisę į žinias, saviraišką ir žodžio laisvę. Kita vertus, masinės komunikacijos priemonės gali lengvai manipuliuoti žmonių sąmone, primesti tam tikrus įsitikinimus ir formuoti vertybines nuostatas.
Moksleiviai informacijos ieško internete, tad jų žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Įsiminti nereikia, nes informacija laikoma naudojamoje medijoje – kompiuteryje, išmaniajame įrenginyje ir pan. Skirtingos kokybės, vertės ir patikimumo informaciją linkstama suvokti kaip lygiavertę. O mokytojai vis dar siekia, kad mokinys gebėtų tvarkingai planuoti, mokytis laipsniškai, nuosekliai, linijiškai ir giliai. Bet dabartinės priemonės lemia visai kitokias prieigas prie mokymosi mokytis.
Medijų tinklai, viena vertus, viską žino, nieko nereikia saugoti savo galvoje. Kita vertus, tai amžius, kai informacija gali būti labai lengvai panaikinama. Žinios perduodamos labai greitai, o kokios jos – dažnai įvertinama jau praėjus kuriam laikui.
Darbo su medijomis, ypač informacijos atrankos ir ekspertavimo, įgūdžiai tampa labai svarbūs visuose švietimo lygmenyse.

Kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu
Apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymą kalbėjomės su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos informatikos mokytoja Daiva Liaukuviene.
„Informatikos dalyko programoje medijų raštingumo yra labai menkai. Manau, kad apie tai, kaip vertinti ir priimti informaciją iš spaudos, žiniasklaidos, interneto, kaip atskirti, kur reklama ir pan., daugiau turėtų būti mokoma per pilietinio ugdymo, istorijos, etikos pamokas“, – sako mokytoja.
Į mokyklas medijų raštingumas pamažu ateina ir per projektus. Pernai gimnazijoje veikė kūrybinės dirbtuvės, mokiniai kūrė filmus su režisieriais, dalyvavo ir dailės mokytojos.
„Informatikos mokytojai kelia klausimą dėl informatikos programos atnaujinimo, nes informatika jau nebėra tik kompiuterio valdymas arba tik rimtas programavimas. Dabar daugelis kuria ir medijas, kad ir žaidimus, nes lengvai prieinamos įvairios priemonės ir įrankiai, o senu požiūriu žaidimus galėjo kurti tik rimtas programuotojas. Mano nuomone, mokyklose išlikęs netinkamas požiūris iš principo – kad žaidimai tik pramogai, o ne mokymuisi. Aišku, neturime tiek paruoštos mokymo bazės šioje srityje, ir patys mokytojai tam neparuošti. O jų amžiaus vidurkis – irgi ne pagalbininkas. Džiugina vis dėlto, kad atsiranda projektų, ateina medijų industrija į pagalbą mokiniams ir mokytojams, – sakė D. Liaukuvienė. – Informatikos programoje aiškiname apie autorių teises užtikrinančius dokumentus, jas saugančias organizacijas, mokome, ką galima kelti į socialinius tink-lus, ko negalima. Daug šitai temai skiriama laiko žemesnėse klasėse. O vyresnėse klasėse tik apžvelgti tegalime. Nevogti kito kūrinių turi būti bendra žmogaus kultūra. Informacija – tai komunikavimas. Turime visi mokytis komunikuoti kultūringai.“
Per informatikos pamokas kalbama apie tai, kad būtina nurodyti šaltinius, iš kur paimta informacija. Pasak mokytojos, šitos kultūros pas mus labai trūksta, visi dalijasi viskuo feisbuke ir jutube, o nurodyti šaltinį arba autorių turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kaip pasisveikinti sutikus žmogų.
Dabar medijų raštingumo temos integruojamos į įvairius mokomuosius dalykus. „Šiuo klausimu esu viltinga, manau, kad viskas tik gerės. Tikiu, kad kai bus atnaujinamas informatikos mokymo turinys, medijos nebus pamirštos. Manau, ateityje ir telefonai taps mokymo dalimi. Tik su jais, per juos galime įtraukti medijų mokymą į mokyklas. Ir kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu – mokomaisiais.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko

    2019-03-05„Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko
    Šeštadienį šokio grupė ARABESKAS į Marijampolės kultūros centrą sukvietė savo gerbėjus, šokio mylėtojus. Nors koncertas buvo mokamas, žiūrovų tai neatbaidė – susirinko pilna salė. Pasak šokio kolektyvo vadovės Dainos Misiukevičienės, šis koncertas – tradicinis, rengiamas, kas dvejus metus. Pernai įvyko edukacinis šokio festivalis „Vizijos“, o šiemet savo darbą, kūrybą pristato „Arabesko“ kolektyvas, kuriame net trys šokėjų grupės. „Koncerto programai parengėme dvidešimt šokio kompozicijų, iš kurių kiekviena – tarsi maža istorija, pasakojimas ar žinutė, siunčiama iš širdies. Pristatėme net dešimt visiškai naujų šokio kompozicijų“, – pasakojo kolektyvo vadovė. Nuobodžiauti žiūrovui neleido puikūs pasirodymai, besikeičiantys įvairūs šokio žanrai ir kompozicijos. Koncertą paįvairino svečiai. Pasirodė Marijampolės ...
  • Tarsi pavasario lietus ant stiklo…

    2019-03-05Tarsi pavasario lietus ant stiklo...
    …kai dūkstantis kovo vėjas atgina linksmą debesį ir perplėšia nusibodusią pilką uždangą. Lašai ritasi stiklu ir atveria vaizdus… Daug erdvės, šviesos: švelnus potėpis, spalva – tarsi pridengusi iš vidaus sklindančią šviesą, iš skaidrios virstanti dar skaidresne. Linija – plona ir jautri, bet gražiai suvaldanti šį formų ir spalvų virpėjimą. Ir patys objektai, kuriems pavaizduoti toks subtilus akvarelės prisilietimas prie popieriaus atrodo labai netikėtai… „Gyvybės atrandu kasdienių, senųjų daiktų formose, jų smulkmenose. Kasdienės, subtilumu ir subrandinta tyla dvelkiančios detalės, tokios kaip mėtinio atspalvio senosios pašto dėžutės, pilnos neperskaitytų laiškų ar praviros nuvažiuojančio troleibuso durys, rašteliai, plazdantys vėjyje… Man šie fragmentai gyvi, ...
  • „Noriu, kad kalbėtų darbai“

    2019-02-27„Noriu, kad kalbėtų darbai“
    Taip sako jauna dailininkė marijampolietė Gabrielė Venckutė, kurios akvarelių ir tapybos paroda veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Būtent todėl nebuvo atidarymo – autorė sako nenorėjusi „lipti ant pjedestalo, o būti nematoma šalia ar už tų darbų, kad žiūrovas pajustų tuos dalykus, kuriuos jaučiu aš pati“. Labai subtilūs, nostalgiški darbai atspindi tai, ką matome ar matydavome kasdien – o iš tikrųjų pralėkdavome pro šalį. Mūsų aplinką, praeitį, išgyvenimus, paslaptis – tik reikia įsižiūrėti. Taigi – užsukite į Marijampolės kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galeriją ir pabandykite tai padaryti. Paroda veiks iki kovo 19 dienos, o plačiau apie jauną autorę ir jos ...
  • Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?

    2019-02-27Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?
    Vien iš to, kiek daug įvairios publikos susirinko į Ričardo Vaino kūrybos parodos atidarymą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, jau galima spręsti, kad autorius žinomas ir mėgiamas, kad naujoji ekspozicija intriguoja: o kas šį kartą? Nes tikrai nedažnai matome jo darbus, nors autorinių parodų sąrašas, kukliai pateiktas plakato kamputyje, atrodo solidžiai. Beveik trisdešimt pozicijų, darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje, jų yra įsigiję ir kitų šalių kolekcininkai… Marijampolėje ankstesnioji paroda taip pat šioje, tuomet dar labai naujoje, erdvėje buvo beveik prieš… penketą metų. Sunku patikėti? Laikas bėga greitai, o parodos pavadinimas „Akimirkos“ tarsi klausia: ar stabtelėsite tik ...
  • „Jau pliaupia meniškas lietus…“

    2019-02-27„Jau pliaupia meniškas lietus...“
    Nežinia, kada pirmą kartą jis sulijo Didlapių kaime (Vilkaviškio r.) gimusią Birutą Pėveraitytę, bet jau mokyklos suole ji ėmė braidžioti po žodžių ir eilučių pievas, rašyti eilėraščius ir apsakymus, kūrybiniai bandymai pasirodė spaudoje… Vis dėlto 1969 metais baigusi Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą pasuko kitokiu, konkretesniu keliu: į Kauno maisto pramonės technikumą. Dirbo įvairiose pramonės įmonėse, net meistre normuotoja statybų sektoriuje. Tolokai nuo poezijos… …Šį vasarį Biruta Pėveraitytė-Giraitienė švenčia gražų jubiliejų. O jo išvakarėse pasirodė dar viena eilėraščių knyga „Gulbės pienas“ – vienuoliktoji! Galbūt nustebs ne vienas: vieni dėl to, kad pirmoji pažymėta 2005-ųjų data, taigi autorei jau sulaukus amžiaus brandos, ...
  • „Mūsų žemė mena“

    2019-02-27„Mūsų žemė mena“
    Taip plenerinę savo darbų parodą pavadino Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ nariai. Nebe pirmus metus gyvuojantis kūrybingų žmonių sambūris, prasidėjęs nuo to, kad atsirado keletas norinčių tapyti moterų, išaugo ne tik narių skaičiumi. Jei palygintume su augalu, tai išsiplėtė jo šakos (padaugėjo žmonių, kuklūs pirmieji plenerai tapo tarptautiniais), o šaknys skverbiasi vis giliau į savo krašto žemę. Nes vieniems besidomint, o kitiems žinant daugiau, atsirado graži bendrystė. Ir ne vien tik gražūs gamtovaizdžiai ar vasaros gėlių margumynas, bet ir paslaptingi mistiniai dalykai, įspūdžiai, patirti protėvių palikimą saugančiose, ypatingos energetikos vietovėse ėmė atsispindėti kūryboje… Pernykštis pleneras, kuriame dalyvavo ir Lenkijos bei ...
  • Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei

    2019-02-27Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei
    Praėjusią savaitę Marijampolės kultūros centro fojė atidaryta paroda, kurią parengė Prahos miesto muziejus kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Į atidarymą atvykęs Čekijos Respublikos ambasados pirmasis sekretorius, misijos vadovo pavaduotojas Petras Vavra (Petr Vavra) pastebėjo, kad paroda – gražus abiejų valstybių bendradarbiavimo pavyzdys. Simboliška, kad ji Marijampolėje, mieste, kuriame gyveno ir mokėsi vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų dr. Jonas Basanavičius, atidaryta Vasario 15-ąją, 101-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse. Paroda Lietuvoje, Vilniuje, pristatyta pernai lapkričio 22 d., diena prieš J. Basanavičiaus gimtadienį. Marijampolėje ji bus eksponuojama iki kovo 16 d. Iš čia keliaus į Kauną. „Norime, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų susipažintų su ...
  • Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji

    2019-02-27Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji
    Vasario 16-osios išvakarėse marijampoliečiai turėjo progą sudalyvauti (Ne)pamokoje su profesoriumi Alfredu Bumblausku „Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ar Liepos 6-oji? Kuri mažiau svarbi?“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Susirinko itin gausus klausytojų būrys, kuriame buvo ir Lietuvos karių šauktinių, jaunesniųjų eilinių, ir mokinių, ir seniai mokyklos suolą palikusių piliečių. Visus juos atvedė meilė Lietuvai ir noras pasigilinti į jos istoriją. Profesorius nenuvylė, jo pamoka-nepamoka buvo labai įdomi, žaisminga, suteikusi kai kam daugiau, kai kam gal mažiau naujų žinių iš istorijos. A. Bumblauskas nepiktai pasišaipė iš suvalkiečių taupumo. Pasak jo, Vištytyje pastatytas genialus paminklas – visi trys garsūs vyrai ant vieno stulpo: Vytautas ant ...
  • Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)

    2019-02-27Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)
    „Labai džiaugiuosi, kad senjorai nebijo naudotis išmaniosiomis technologijomis, ir esu laiminga, kad galiu prie to prisidėti“, – sako Aušrinė Česnulienė, edukologijos bakalauro ir viešųjų ryšių magistrė, „Epale“ ekspertė Marijampolės regione. Ką daryti, kad internete būtumėte saugūs? Kad interneto aplinka būtų geresnė ir saugesnė, būtinas kiekvieno mūsų indėlis. Žmonėms būtina žinoti, ką daryti, jeigu internete susiduria su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar panašia informacija. Jeigu tai pastebėjote, praneškite interneto karštąja linija www.svarusinternetas.lt. Pranešimų anketos anoniminės. Dažnas apie elektroninį saugumą nesusimąsto tol, kol tai nepaliečia jo asmeniškai. Ką daryti, kad internete būtume saugūs? Pateiksiu ...
  • „Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“

    2019-02-27„Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“
    Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus. Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta – Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.