Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas mokyklose

„(…) aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Ši metafora iliustruoja tai, ką siekiama apibrėžti aprašant medijų ir informacinio raštingumo koncepciją, – neturime galimybių apčiuopti realybės tiesiogiai, todėl esame priversti naudotis begale informacijos išteklių, kurių autoriais nesame, todėl turime įgyti specifinių informacijos ieškos gebėjimų, išmanyti šiuolaikines medijas (…).“ Ši citata iš knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ nusako tuos tikslus ir prielaidas, kodėl būtinas medijų ir informacinis raštingumas. Jis prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius.

 

Praraja tarp mokytojo ir mokinio
 Fotografų kūryba lygiai taip pat turi būti apsaugota nuo plagijavimo, netinkamo naudojimo, jai privalu taikyti autorių teisių apsaugą.Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras. Vis dėlto svarbus ne tik gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, bet ir kritinis požiūris į jas, nuolatinis vertinimas ir interpretavimas, kas slypi už vienos ar kitos žinutės.
Tarp mokytojo ir mokinio šiandien egzistuoja tam tikra praraja, nes mokinio technologinis išprusimas lenkia mokytojo, vis dėlto mokiniui stinga patirties nepaklysti informacijos sraute, sugebėjimo kartais išvengti tų pavojų, kurie jo ten tyko.
Ši praraja trukdo švietimo sistemoje, ugdymo procese daug plačiau naudoti informacines technologijas. Mokytojai, ypač vyresni, sunkiai priima technologines naujoves, pvz., kompiuteriniai žaidimai kaip mokymo priemonė jiems neatrodo priimtini, nes mokytojai tiesiog nesupranta jų. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad specialistai šiandien ir tėvams jau pataria neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

Keičiasi mokytojo vaidmuo
Dėl informacinių komunikacinių technologijų keičiasi mokytojo vaidmuo ir pats ugdymo turinys. Mokiniai turi išmanyti, kas yra žinių šaltinis, kodėl būtina turėti kelis šaltinius, kodėl būtina išgirsti kuo daugiau nuomonių. Jie turi suprasti, kad jei kažkas parašyta internete, dar nereiškia, kad tai tiesa. Ten įkelti informaciją gali bet kas, todėl svarbu būti kritiškiems ir ieškokite kelių šaltinių.
Ekspertų nuomone, medijų ir informacinis raštingumas turėtų būti ugdomas sistemiškai, o ne apsiribojant tam tikrais gebėjimais ar projektine veikla. Labai svarbu derinti medijų ir informacinį raštingumą su dalykų ugdymo programomis, parengti kompetentingus šios srities mokytojus. Būtina atkreipti ir tėvų, kitų suaugusiųjų dėmesį į jų vaikams kylančius informacijos vartojimo iššūkius ir paskatinti kalbėtis su vaikais apie jų veiklą virtualioje erdvėje.
Specialistai teigia, kad sunkumų kyla tuomet, kai technologijomis vaikai naudojasi neribotai, kai išmanusis telefonas, kompiuteris, televizorius naudojami vaikui užimti, kad šis netrukdytų tėvams. Blogai, kai medijos keičia tarpusavio bendravimą su tėvais, draugais.
Medijos teikia neribotų galimybių vaikams ir suaugusiesiems mokytis, pramogauti, dirbti ir kurti. Šiandien kiekvienas gali kurti ir pasiekti medijų turinį, tačiau neugdant kritinio mąstymo, tai gali turėti neigiamų padarinių. Viena vertus, medijos, internetas ir kiti informacijos teikėjai – bibliotekos, archyvai, muziejai yra demokratijos laidas, užtikrinantis piliečių teisę į žinias, saviraišką ir žodžio laisvę. Kita vertus, masinės komunikacijos priemonės gali lengvai manipuliuoti žmonių sąmone, primesti tam tikrus įsitikinimus ir formuoti vertybines nuostatas.
Moksleiviai informacijos ieško internete, tad jų žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Įsiminti nereikia, nes informacija laikoma naudojamoje medijoje – kompiuteryje, išmaniajame įrenginyje ir pan. Skirtingos kokybės, vertės ir patikimumo informaciją linkstama suvokti kaip lygiavertę. O mokytojai vis dar siekia, kad mokinys gebėtų tvarkingai planuoti, mokytis laipsniškai, nuosekliai, linijiškai ir giliai. Bet dabartinės priemonės lemia visai kitokias prieigas prie mokymosi mokytis.
Medijų tinklai, viena vertus, viską žino, nieko nereikia saugoti savo galvoje. Kita vertus, tai amžius, kai informacija gali būti labai lengvai panaikinama. Žinios perduodamos labai greitai, o kokios jos – dažnai įvertinama jau praėjus kuriam laikui.
Darbo su medijomis, ypač informacijos atrankos ir ekspertavimo, įgūdžiai tampa labai svarbūs visuose švietimo lygmenyse.

Kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu
Apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymą kalbėjomės su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos informatikos mokytoja Daiva Liaukuviene.
„Informatikos dalyko programoje medijų raštingumo yra labai menkai. Manau, kad apie tai, kaip vertinti ir priimti informaciją iš spaudos, žiniasklaidos, interneto, kaip atskirti, kur reklama ir pan., daugiau turėtų būti mokoma per pilietinio ugdymo, istorijos, etikos pamokas“, – sako mokytoja.
Į mokyklas medijų raštingumas pamažu ateina ir per projektus. Pernai gimnazijoje veikė kūrybinės dirbtuvės, mokiniai kūrė filmus su režisieriais, dalyvavo ir dailės mokytojos.
„Informatikos mokytojai kelia klausimą dėl informatikos programos atnaujinimo, nes informatika jau nebėra tik kompiuterio valdymas arba tik rimtas programavimas. Dabar daugelis kuria ir medijas, kad ir žaidimus, nes lengvai prieinamos įvairios priemonės ir įrankiai, o senu požiūriu žaidimus galėjo kurti tik rimtas programuotojas. Mano nuomone, mokyklose išlikęs netinkamas požiūris iš principo – kad žaidimai tik pramogai, o ne mokymuisi. Aišku, neturime tiek paruoštos mokymo bazės šioje srityje, ir patys mokytojai tam neparuošti. O jų amžiaus vidurkis – irgi ne pagalbininkas. Džiugina vis dėlto, kad atsiranda projektų, ateina medijų industrija į pagalbą mokiniams ir mokytojams, – sakė D. Liaukuvienė. – Informatikos programoje aiškiname apie autorių teises užtikrinančius dokumentus, jas saugančias organizacijas, mokome, ką galima kelti į socialinius tink-lus, ko negalima. Daug šitai temai skiriama laiko žemesnėse klasėse. O vyresnėse klasėse tik apžvelgti tegalime. Nevogti kito kūrinių turi būti bendra žmogaus kultūra. Informacija – tai komunikavimas. Turime visi mokytis komunikuoti kultūringai.“
Per informatikos pamokas kalbama apie tai, kad būtina nurodyti šaltinius, iš kur paimta informacija. Pasak mokytojos, šitos kultūros pas mus labai trūksta, visi dalijasi viskuo feisbuke ir jutube, o nurodyti šaltinį arba autorių turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kaip pasisveikinti sutikus žmogų.
Dabar medijų raštingumo temos integruojamos į įvairius mokomuosius dalykus. „Šiuo klausimu esu viltinga, manau, kad viskas tik gerės. Tikiu, kad kai bus atnaujinamas informatikos mokymo turinys, medijos nebus pamirštos. Manau, ateityje ir telefonai taps mokymo dalimi. Tik su jais, per juos galime įtraukti medijų mokymą į mokyklas. Ir kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu – mokomaisiais.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

    2016-12-06Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
    2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. ...
  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...
  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...