Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas mokyklose

„(…) aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Ši metafora iliustruoja tai, ką siekiama apibrėžti aprašant medijų ir informacinio raštingumo koncepciją, – neturime galimybių apčiuopti realybės tiesiogiai, todėl esame priversti naudotis begale informacijos išteklių, kurių autoriais nesame, todėl turime įgyti specifinių informacijos ieškos gebėjimų, išmanyti šiuolaikines medijas (…).“ Ši citata iš knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ nusako tuos tikslus ir prielaidas, kodėl būtinas medijų ir informacinis raštingumas. Jis prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius.

 

Praraja tarp mokytojo ir mokinio
 Fotografų kūryba lygiai taip pat turi būti apsaugota nuo plagijavimo, netinkamo naudojimo, jai privalu taikyti autorių teisių apsaugą.Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras. Vis dėlto svarbus ne tik gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, bet ir kritinis požiūris į jas, nuolatinis vertinimas ir interpretavimas, kas slypi už vienos ar kitos žinutės.
Tarp mokytojo ir mokinio šiandien egzistuoja tam tikra praraja, nes mokinio technologinis išprusimas lenkia mokytojo, vis dėlto mokiniui stinga patirties nepaklysti informacijos sraute, sugebėjimo kartais išvengti tų pavojų, kurie jo ten tyko.
Ši praraja trukdo švietimo sistemoje, ugdymo procese daug plačiau naudoti informacines technologijas. Mokytojai, ypač vyresni, sunkiai priima technologines naujoves, pvz., kompiuteriniai žaidimai kaip mokymo priemonė jiems neatrodo priimtini, nes mokytojai tiesiog nesupranta jų. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad specialistai šiandien ir tėvams jau pataria neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

Keičiasi mokytojo vaidmuo
Dėl informacinių komunikacinių technologijų keičiasi mokytojo vaidmuo ir pats ugdymo turinys. Mokiniai turi išmanyti, kas yra žinių šaltinis, kodėl būtina turėti kelis šaltinius, kodėl būtina išgirsti kuo daugiau nuomonių. Jie turi suprasti, kad jei kažkas parašyta internete, dar nereiškia, kad tai tiesa. Ten įkelti informaciją gali bet kas, todėl svarbu būti kritiškiems ir ieškokite kelių šaltinių.
Ekspertų nuomone, medijų ir informacinis raštingumas turėtų būti ugdomas sistemiškai, o ne apsiribojant tam tikrais gebėjimais ar projektine veikla. Labai svarbu derinti medijų ir informacinį raštingumą su dalykų ugdymo programomis, parengti kompetentingus šios srities mokytojus. Būtina atkreipti ir tėvų, kitų suaugusiųjų dėmesį į jų vaikams kylančius informacijos vartojimo iššūkius ir paskatinti kalbėtis su vaikais apie jų veiklą virtualioje erdvėje.
Specialistai teigia, kad sunkumų kyla tuomet, kai technologijomis vaikai naudojasi neribotai, kai išmanusis telefonas, kompiuteris, televizorius naudojami vaikui užimti, kad šis netrukdytų tėvams. Blogai, kai medijos keičia tarpusavio bendravimą su tėvais, draugais.
Medijos teikia neribotų galimybių vaikams ir suaugusiesiems mokytis, pramogauti, dirbti ir kurti. Šiandien kiekvienas gali kurti ir pasiekti medijų turinį, tačiau neugdant kritinio mąstymo, tai gali turėti neigiamų padarinių. Viena vertus, medijos, internetas ir kiti informacijos teikėjai – bibliotekos, archyvai, muziejai yra demokratijos laidas, užtikrinantis piliečių teisę į žinias, saviraišką ir žodžio laisvę. Kita vertus, masinės komunikacijos priemonės gali lengvai manipuliuoti žmonių sąmone, primesti tam tikrus įsitikinimus ir formuoti vertybines nuostatas.
Moksleiviai informacijos ieško internete, tad jų žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Įsiminti nereikia, nes informacija laikoma naudojamoje medijoje – kompiuteryje, išmaniajame įrenginyje ir pan. Skirtingos kokybės, vertės ir patikimumo informaciją linkstama suvokti kaip lygiavertę. O mokytojai vis dar siekia, kad mokinys gebėtų tvarkingai planuoti, mokytis laipsniškai, nuosekliai, linijiškai ir giliai. Bet dabartinės priemonės lemia visai kitokias prieigas prie mokymosi mokytis.
Medijų tinklai, viena vertus, viską žino, nieko nereikia saugoti savo galvoje. Kita vertus, tai amžius, kai informacija gali būti labai lengvai panaikinama. Žinios perduodamos labai greitai, o kokios jos – dažnai įvertinama jau praėjus kuriam laikui.
Darbo su medijomis, ypač informacijos atrankos ir ekspertavimo, įgūdžiai tampa labai svarbūs visuose švietimo lygmenyse.

Kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu
Apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymą kalbėjomės su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos informatikos mokytoja Daiva Liaukuviene.
„Informatikos dalyko programoje medijų raštingumo yra labai menkai. Manau, kad apie tai, kaip vertinti ir priimti informaciją iš spaudos, žiniasklaidos, interneto, kaip atskirti, kur reklama ir pan., daugiau turėtų būti mokoma per pilietinio ugdymo, istorijos, etikos pamokas“, – sako mokytoja.
Į mokyklas medijų raštingumas pamažu ateina ir per projektus. Pernai gimnazijoje veikė kūrybinės dirbtuvės, mokiniai kūrė filmus su režisieriais, dalyvavo ir dailės mokytojos.
„Informatikos mokytojai kelia klausimą dėl informatikos programos atnaujinimo, nes informatika jau nebėra tik kompiuterio valdymas arba tik rimtas programavimas. Dabar daugelis kuria ir medijas, kad ir žaidimus, nes lengvai prieinamos įvairios priemonės ir įrankiai, o senu požiūriu žaidimus galėjo kurti tik rimtas programuotojas. Mano nuomone, mokyklose išlikęs netinkamas požiūris iš principo – kad žaidimai tik pramogai, o ne mokymuisi. Aišku, neturime tiek paruoštos mokymo bazės šioje srityje, ir patys mokytojai tam neparuošti. O jų amžiaus vidurkis – irgi ne pagalbininkas. Džiugina vis dėlto, kad atsiranda projektų, ateina medijų industrija į pagalbą mokiniams ir mokytojams, – sakė D. Liaukuvienė. – Informatikos programoje aiškiname apie autorių teises užtikrinančius dokumentus, jas saugančias organizacijas, mokome, ką galima kelti į socialinius tink-lus, ko negalima. Daug šitai temai skiriama laiko žemesnėse klasėse. O vyresnėse klasėse tik apžvelgti tegalime. Nevogti kito kūrinių turi būti bendra žmogaus kultūra. Informacija – tai komunikavimas. Turime visi mokytis komunikuoti kultūringai.“
Per informatikos pamokas kalbama apie tai, kad būtina nurodyti šaltinius, iš kur paimta informacija. Pasak mokytojos, šitos kultūros pas mus labai trūksta, visi dalijasi viskuo feisbuke ir jutube, o nurodyti šaltinį arba autorių turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kaip pasisveikinti sutikus žmogų.
Dabar medijų raštingumo temos integruojamos į įvairius mokomuosius dalykus. „Šiuo klausimu esu viltinga, manau, kad viskas tik gerės. Tikiu, kad kai bus atnaujinamas informatikos mokymo turinys, medijos nebus pamirštos. Manau, ateityje ir telefonai taps mokymo dalimi. Tik su jais, per juos galime įtraukti medijų mokymą į mokyklas. Ir kompiuteriniai žaidimai turi tapti mokymo įrankiu – mokomaisiais.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...