Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Reikia vaikus pakreipti tinkama linkme (Eksperto komentarai)

Kadangi medijų raštingumas yra integruojamas į pamokas, praktiškai visi mokytojai turėtų jį ugdyti. Visgi paprasčiau, ko gero, tiems, kurių mokomąjį dalyką galima susieti su kasdienybės aktualijomis.
Kaip mums sakė vienos gimnazijos informatikos mokytojas, jis mokinius supažindina su pavojais, tykančiais interneto platybėse, tik iš tėviškų paskatų, nes informatikos dalyko programoje nėra medijų raštingumo temų…
Kalbamės su Marijonų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima DRAGŪNEVIČIENĖ, kaip ji savo pamokose ugdo medijų ir informacinį raštingumą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima Dragūnevičienė sako, kad medijų raštingumo ugdymui reikia skirti didesnį dėmesį.– Kaip jums atrodo, ar pakanka medijų ir informacinį raštingumą palikti tik kaip integruojamąjį dalyką?
– Manau, kad turėtų būti modulinis ugdymas, nes ugdyti medijų raštingumą šiandien labai aktualu. Kaip klasės vadovė ir kaip dalyko mokytoja integruoju medijų ir informacinį raštingumą, bet to turėtų būti mokoma daug plačiau. Apeiti medijų raštingumo neįmanoma, nes jaunimas socialiniuose tinkluose tiesiog gyvena, be to, niekaip neapsieina, o kažin ar šeima labai užsiima tokiu ugdymu.
Šalia pamokų mes su vaikais esame dalyvavę respublikiniuose medijų raštingumo projektuose, kurie buvo labai naudingi. Man atrodo, kad kinas – viena iš svarbiausių medijų, daug mokomės iš jo. Su savo mokiniais pernai patekome į projektą „Kino knyga“ ir tris dienas mano mokinės dalyvavo vizualinio raštingumo mokymuose.
Projektinė veikla skatino moksleivių sąmoningumą, supažindino su autorių teisėmis ir jų apsauga. Žymūs režisieriai mokė pastebėti detales, vaikai dirbo grupelėmis, stebėjo netradicines situacijas, kūrė filmukus, juos aptarė. Tai labai įdomus projektas. Mokinius mokė „Sidabrinės gervės“ laureatai A. Blaževičiumi ir M. Sargsyan. Ugdė ne tik medijų raštingumą, bet ir mokė panaudoti technologijas reikšmingiems dalykams.
Su 11-os klasės mokiniais pernai dalyvavome dokumentikos kūrybinėse dirbtuvės. Tai videodarbų konkursas „Dokumentika mokykloje“. Vaikams įdomu buvo todėl, kad parodė, kaip mobiliuosius telefonus galima panaudoti kuriant filmukus. Tema buvo mokyklos gyvenimas, vaikai filmavo, ieškojo įdomių personažų, pažvelgė kitaip į save ir aplinką.
– Ar jaunuoliai sugeba atsirinkti, kuri informacija internete yra patikima?
– Stengiuosi pati jiems nurodyti, kur ieškoti informacijos, rekomenduodama straipsnius, autorius. Mokau ieškoti tokios informacijos, kuri tikrai reikalinga užduočiai, užvedu juos ant kelio. Labai pasitarnauja ir socialiniai tinklai – savo grupėje mes dalijamės informacija, skelbiu jiems, ką turėtų žinoti, kur ieškoti – taip jie išmoksta, kur ieškoti informacijos.
Aš daugiau dirbu su vyresniais, dėstau literatūros kursą, o jiems reikia ne tik paties kūrinio, bet ir konteksto, kurio ieškome spaudoje ir kitur. Vyresni mokiniai jau pasidomi, iš kur straipsnis, aišku, jie kiša nosį ir kur nereikia, bet mokai juos įvertinti, kas gali suteikti informacijos, o kuris straipsnis yra tiesiog niekinis, bevertis. Pradedu nuo to, kas jiems aktualu. Aišku, jie visada turi nurodyti autorių, iš kur paimta citata. Renkasi stiprius straipsnius, rimtų autorių, ne iš bulvarinės spaudos – tuos, kurie turi mokomosios vertės.
Kartais duodu užduotį įvertinti straipsnio autoriaus poziciją, ar autorius formuoja nuomonę, ar išlieka nešališkas, ar nebruka savo požiūrio. Ar jo tema yra tikrai aktuali, ar pateikta tik tam, kad sužadintų smalsumą?
Vyresni mokiniai seka spaudą, skaito portalus, patys dalijasi grupėje įdomiais straipsniais. Pastebiu, kad labiau domisi, jeigu tai susiję su jiems aktualiomis problemomis.
Per pamokas nagrinėjame tokias temas kaip kalbos stiliai publicistikoje, kokiu rašoma spaudoje, kaip kalbama per TV. Mokiniai supranta, kad daug yra nereikalingos, nevertingos publicistikos, taip pat ir TV laidų. Kiek suprantu, televizijos jie nelabai težiūri.
Patariu, kaip atsirinkti straipsnius iš patikimų portalų, kalbame apie autorius, kurie gali būti įdomūs, kurie rašo rimtomis temomis. Kartais patariu rinktis pagal asmenybes, pvz. Šliogerį, Donskį ir kt. Vis dėlto per mažai skirta tam laiko ugdymo programoje.
Beje, šiandien susidūrėme klasėje su problema. Buvo duota kūrybinė užduotis atlikti namuose. Du mokiniai pasinaudojo pirmu pasitaikiusiu straipsniu, kurį išmetė paieška – jiems atrodė, kad tai – teigiamas rašinys, bet ir iš tiesų tai buvo niekinis darbas, netiesa. Vaikai neatpažino, paėmė jį kaip įdomią medžiagą, norėjo sužavėti visus sensacija, o išėjo priešingai. Nesugebėjimas suprasti, kad tai negali būti tiesa, pakišo jiems koją. Turėjo suabejoti vien todėl, kad tokios versijos negirdėjo pamokoje, privalėjo plačiau patikrinti. Aklas pasitikėjimas internete randama informacija jiems neišėjo į naudą. Jie pasitikėjo, galvojo, bus sensacija, bet išėjo absoliuti nesąmonė.
– Ar mokiniai žino apie autorines teises?
– Apie autorinės teises kalbame, kai ieško informacijos internete. Būtinai reikalauju nurodyti šaltinį, autorių. Vyresnieji susigaudo apie autorių teises, žino apie plagijavimą. Jie patys pasiskaito – marijonų gimnazistai yra skaitantys, apsišvietę, dalyvauja įvairiose veiklose, daug ko išmoksta.
Per pamokas aptariame ir nuotraukų naudojimą internete, kiek galima jas viešinti, kad būtina nurodyti autorių. Aš pati esu fotografuojantis žmogus, taigi pykstu, jei nenurodo autorystės. Tai nepagarba autoriui, nes įdėta jo pastangų, darbo, gebėjimų.
Kai dirbome projektuose su režisieriais, daug kalbėjome apie autorių teises ir pan. Man atrodo, tokie renginiai, kur yra praktinės užduotys, mokiniams labiau įsimena. Sakymas – viena, o praktika – visai kas kita. Kūrybinės dirbtuvės, užduotys labai paveikios, jos ilgam įsimena. Džiugu, kad jie noriai dalyvauja, kuria, stengiasi. Nemažai mokomės iš kino, parenku filmus su išliekamąja verte, tai padeda jiems ir egzaminams pasiruošti – geras kinas yra kaip kultūrinė patirtis. Reikia vaikus pakreipti tinkama linkme.
– Kas mokytojus moko medijų raštingumo?
– Mes patys mokomės, kiek turime laiko ir noro. Aš mokausi pati. Gyvenimo patirtis irgi padeda atsirinkti. Aišku, yra seminarų, bet ne visur suspėjame. Tokie dalykai lieka šone, nes domiesi daugiau savo sritimi. Yra tos informacijos, yra pasiūlos, bet priklauso, kiek domiesi pats. Galvoju, kad tai, kas svarbu man, bus ir mokiniui svarbu, reikia tik skirti laiko, bet ne visad paprasta atimti tą laiką iš mokymo proceso. Esu tikra, turėtų ir tėvai prisidėti prie medijų raštingumo ugdymo.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...