Nors pirmoji paroda kiekvienam autoriui – nemažas jaudulys, Kęstučiui Mileriui jį nugalėti padėjo didelis bičiulių ir artimų žmonių būrys, susirinkęs į atidarymą. Kaip paaiškėjo vėliau, daug nešnekėjęs vyras iš tiesų yra aktyvus bendruomenės narys. Jis ir „Žibinyčios“ ansamblio narys (pasak jo vadovo Žydrūno Rutkausko, niekada nepasakantis „ne“), ir „Jotvingio“ šokėjams savas. Be to, jis yra vienas iš Trijų karalių, kasmet žiemos šventėms baigiantis vedančių eiseną…
Parodoje – medžio darbai: gera nuotaika trykštančios meškų (didelių ir mažų), pelėdų, kitų gyvūnų figūros, pasklidusios improvizuotame miške… „Jei susiruošėte pjauti seną obelį, kriaušę ar kitą medį, nesupjaustykite į malkas iškart. Leiskite pažiūrėti – gal kas išeis: ar meškutis, ar pelėda, ar nykštukas, ar dar kas nors. Tik leiskite pažiūrėti… O pažiūrėjus medžio gyvenimas tęsiasi.“
Tai paties drožėjo žodžiai parodos lankytojams. Iš Šakių krašto kilęs, Marijampolėje šaknis įleidęs Kęstutis Mileris savęs nelaiko meno kūrėju. Sako, kad tarsi savaime ėmėsi medžio darbų, nors tai – „ne darbas: čia malonumas, poilsis. Buvo visko: ir rėmelių, ir lentukių šeimininkėms, ir sūpynių tapus tėvuku…“ Tais darbais apdalinti, apdovanoti ir giminės, ir kaimynai, bendradarbiai, linkėję ne tik sveikatos ir naujų darbų, bet, svarbiausia, išlikti tokiam pačiam.
„Nagingas, darbštus, bendraujantis, artimas kultūrai“, – taip Kęstutį Milerį sveikindamas apibūdino Kultūros centro direktorės pavaduotojas Ričardas Bagdonavičius. O pasak parodų organizatorės Onutės Surdokienės, bet kuriam kuriančiam žmogui svarbiausia – dirbti, o tikrasis įvertinimas – žmonių pripažinimas.
Paroda veiks iki kovo 2 dienos.
Lina VOLUNGYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
