Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Visą spektaklį turiu nupiešti...“

Štai tokios būsimo spektaklio apie Marijampolę veikėjų galvos (centre – Deimantas Populaigis).Taip besikalbant apie naujausius darbus išsitarė Deimantas Populaigis – Marijampolės teatro dailininkas, scenografas, kitiems gal labiau žinomas kaip tapytojas. Keletą jo tapybos darbų dabar galima pamatyti Kultūros centre dailės galerijoje: nuo praėjusių metų gegužės pabaigos visus metus čia eksponuojama 2018-aisiais savo jubiliejus minėjusių Marijampolėje gyvenančių ir iš šio krašto kilusių dailininkų kūryba. Jubiliejus rimtas, nors tarp kitų autorių jis – jauniausias… Paklaustas, ar ką nors kūrėjui reiškia vienokios ar kitokios gyvenimo datos, sukaktys, pašnekovas atsakė netikėtai: „Aš už tą jubiliejų dėkingas miestui – už parodą: kad prisiminė ir man priminė. Nesureikšminau to, o čia netikėtumas – kviečia, pagarbiai sveikina, darbus eksponuoja… Kai sakau „miestui“, Marijampolei, turiu galvoje žmones, kurie tai daro. Čia gyvendamas esu bendruomenės narys, todėl noriu prisidėti prie to, kas daroma, kurti šiems žmonėms ir šiam miestui. Toks vaizdinys: tarsi atidaro man duris priimdami į savo tarpą. Tai ir aš noriu atidaryti savo „duris“, priimti ir dovanoti… Tarpusavio santykiai yra didžiausias turtas. Nedideliuose miestuose įžiūriu daug teigiamų dalykų: mes čia labiau vienas kitą matome, o dideliame tu tarsi pradingsti.“
Scenografija: ar atpažįstate veikėjus ir vietas? Daugiau nieko neparodė – kad išliktų intriga...Gal besiveržiančiam ištrūkti iš šio miesto (ar tiesiog nerandančiam savęs) Deimanto žodžiai skamba keistai, bet juose tikrai nėra vaidybos ar noro kam įsiteikti. Marijampolėje jis aštuonetą metų, o augęs Kaune, menus studijavo ir vėliau gyveno Vilniuje, tad gali lyginti. Bet ir kalbant apie ankstesnius laikus nebuvo jokio negatyvo. Džiaugėsi, kad tėvai, matydami polinkį ne į mokslus, o į visai kitus dalykus, nesistengė perlaužti. „Gimiau palankioje terpėje, tėvelis pats buvo meniška siela (režisierius, dirbęs ir Kazlų Rūdoje – N. L.), leido man skleistis per dailę, niekada nesakė „ko tu čia nesąmonėm užsiimi?“ Kiti dalykai man buvo neįdomūs, sunkokai sekėsi. Mokiausi Juozo Naujalio meno mokykloje, ten buvo daug dailės – ir dar muzikos…“ Natūralus šio kelio tęsinys – dailės studijos. Buvo lemta mokytis pas Vitalijų Mazūrą – scenografą, režisierių, talentą ir didžiąją meilę menui ryškiai išreiškusį per lėles… Deimantas Populaigis – irgi scenografas (oficialiai), lėlių meistras, o pastaruoju metu – dar ir aktorius. Jis labai džiaugiasi, kad Marijampolėje atgimė lėlių teatras, o kiekvienas didesnis ar mažesnis spektaklis jam esantis kaip dovana. Nors scenografiją kuria ir kitiems – dramos, vaikų – spektakliams (paskutinis buvo kalėdinis „Bitė Maja“, parodytas 12 kartų…), bet kurdamas lėles, sako, galintis save išreikšti kitaip – daug plačiau ir giliau.
Scenografija: ar atpažįstate veikėjus ir vietas? Daugiau nieko neparodė – kad išliktų intriga...„Tapydamas nuo nieko nepriklausai, o teatre turi paisyti režisieriaus norų, nuomonės – gali diskutuoti, siūlyti, bet… O lėlių spektaklyje tampu viskuo, nors yra ir istorija (tekstai), ir režisūra. Į sceną tarsi pernešu savo paveikslus: turiu visą spektaklį nupiešti, pats matyti ir kitiems parodyti (nes kitaip nesusikalbėsime) scenovaizdį ir kokie bus veikėjai. Lėlė, be viso kito, turi būti ir patogi žmogui, kuris su ja dirbs. Tai sunkus darbas ir fiziškai. Pradedant dirbti viskas yra labai svarbu – visa informacija. Dirigentas yra režisierius, bet mes visi susirinkę labai daug šnekamės, aptarinėjame, svarstome. Gaudau visokią informaciją. Galima domėtis, kaip kažką darė kiti, bet viskas transformuojasi. Vaizdiniai, tas sceninis matymas ateina nežinia iš kur. Tarkime: tapau, darau kažkokius darbus, valgau, einu – ir tas „kažkas“ atsiranda. Imu piešti kažkokius dalykus (šiaip piešinėlius), pradeda atsirasti tikslesni vaizdai – ir taip gimsta scenovaizdžiai.“ Pašnekovas sako, kad per lėlių ir jų aplinkos kūrimą spektaklyje galintis save išreikšti ir išbandyti kaip įvairių sričių atstovas. „Čia aš tampu ir skulptoriumi, ir naiviojo, liaudies meno, kuris mane labai veža, atstovu: juk nuo jo viskas prasidėjo. Ir impresionizmo, ir dabartinių srovių pamatas yra naivusis menas. Tapyboje šis pradas labai stiprus, O „tapyba yra menų motina“, kaip sakė Leonardas da Vinčis. Darbas su lėlėmis leidžia kurti, improvizuoti – išlaisvina. Per lėlę galiu pavaizduoti ir anapusinį pasaulį – eiti į siurrealizmą…  Čia daug daiktų, daug simbolių, galima juokauti, kvailioti – iš tavęs tarsi nereikalaujama rimtumo. Bet iš tikrųjų lėlių teatras – oi, kaip rimta…“
Kita vertus, teatre padarytas darbas vis tiek yra laikinas – „spektaklis ištirpsta rūke“. Nors lėlės ar bet kurio kito spektaklio scenografija jį gali pergyventi (štai Kauno lėlių teatre yra ir muziejus, kitur saugoma meistrų sukurta spektaklių scenografija ar kostiumai). Todėl, sako Deimantas, liūdna, kad labai visiems patinkantis ir įspūdingas misterijos žanras yra praktiškai vienkartinis. O dirba didelė komanda, įdedama daug lėšų, laiko…
…Asmeninių parodų (tapybos ir scenografijos) priskaičiuoja gal dešimt, o drauge su kitais kūrėjais yra daug kur dalyvavęs, buvo ir plenerų, ir kitų įdomių projektų. Jei kas geriau žino jo kūrybą, pastebės, kad be kitų, dažni bibliniai siužetai. Dailininkas iš karto akcentuoja: tai nėra religinės temos. Jam Biblija su daugybe joje slypinčių klodų – kaip dokumentika, istorija apie žmoniją ir tai, kas su mumis vyko. „Noriu perteikti, kaip tuos dalykus matau aš.“
…Grįžtant prie lėlių norisi skaitytoją intriguoti. Marijampolės te­atro lėlininkų (ir ne vien) trupė rengia tikrai ypatingą dovaną Teatro dienos proga. Deimantas Populaigis ne kartą sakė esąs laimingas: „Esu įsodintas į šį teatro, aktorių laivelį, galiu dirbti su šitais šauniais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad man leidžia daryti tai, ką sugebu. Neatsistebiu abiejų režisierių – Mildos Mažėtytės ir Almos Vosylienės sugebėjimais. Ir visais žmonėmis, kurie renkasi į repeticijas savo laisvu laiku ir, patikėkite, labai atsakingai dirba. O dar yra jaunimas – gyvybingas, protingas. Kaip jie diskutuoja su režisiere Alma!“
…Paklaustas apie tai, kokie dar pomėgiai yra jo gyvenime, ar nevilioja tolimi kraštai, kelionės, Deimantas atsakė: „Svarbiausia tai, ką darau: ar tapau, ar kuriu teatrui… Kiekvieną dieną eidamas tuo pačiu keliuku pamatau ką nors nauja. Kitokių kelionių nereikia. O argi čia ne kelionė?“
Nijolė LINIONIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...