Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Visą spektaklį turiu nupiešti...“

Štai tokios būsimo spektaklio apie Marijampolę veikėjų galvos (centre – Deimantas Populaigis).Taip besikalbant apie naujausius darbus išsitarė Deimantas Populaigis – Marijampolės teatro dailininkas, scenografas, kitiems gal labiau žinomas kaip tapytojas. Keletą jo tapybos darbų dabar galima pamatyti Kultūros centre dailės galerijoje: nuo praėjusių metų gegužės pabaigos visus metus čia eksponuojama 2018-aisiais savo jubiliejus minėjusių Marijampolėje gyvenančių ir iš šio krašto kilusių dailininkų kūryba. Jubiliejus rimtas, nors tarp kitų autorių jis – jauniausias… Paklaustas, ar ką nors kūrėjui reiškia vienokios ar kitokios gyvenimo datos, sukaktys, pašnekovas atsakė netikėtai: „Aš už tą jubiliejų dėkingas miestui – už parodą: kad prisiminė ir man priminė. Nesureikšminau to, o čia netikėtumas – kviečia, pagarbiai sveikina, darbus eksponuoja… Kai sakau „miestui“, Marijampolei, turiu galvoje žmones, kurie tai daro. Čia gyvendamas esu bendruomenės narys, todėl noriu prisidėti prie to, kas daroma, kurti šiems žmonėms ir šiam miestui. Toks vaizdinys: tarsi atidaro man duris priimdami į savo tarpą. Tai ir aš noriu atidaryti savo „duris“, priimti ir dovanoti… Tarpusavio santykiai yra didžiausias turtas. Nedideliuose miestuose įžiūriu daug teigiamų dalykų: mes čia labiau vienas kitą matome, o dideliame tu tarsi pradingsti.“
Scenografija: ar atpažįstate veikėjus ir vietas? Daugiau nieko neparodė – kad išliktų intriga...Gal besiveržiančiam ištrūkti iš šio miesto (ar tiesiog nerandančiam savęs) Deimanto žodžiai skamba keistai, bet juose tikrai nėra vaidybos ar noro kam įsiteikti. Marijampolėje jis aštuonetą metų, o augęs Kaune, menus studijavo ir vėliau gyveno Vilniuje, tad gali lyginti. Bet ir kalbant apie ankstesnius laikus nebuvo jokio negatyvo. Džiaugėsi, kad tėvai, matydami polinkį ne į mokslus, o į visai kitus dalykus, nesistengė perlaužti. „Gimiau palankioje terpėje, tėvelis pats buvo meniška siela (režisierius, dirbęs ir Kazlų Rūdoje – N. L.), leido man skleistis per dailę, niekada nesakė „ko tu čia nesąmonėm užsiimi?“ Kiti dalykai man buvo neįdomūs, sunkokai sekėsi. Mokiausi Juozo Naujalio meno mokykloje, ten buvo daug dailės – ir dar muzikos…“ Natūralus šio kelio tęsinys – dailės studijos. Buvo lemta mokytis pas Vitalijų Mazūrą – scenografą, režisierių, talentą ir didžiąją meilę menui ryškiai išreiškusį per lėles… Deimantas Populaigis – irgi scenografas (oficialiai), lėlių meistras, o pastaruoju metu – dar ir aktorius. Jis labai džiaugiasi, kad Marijampolėje atgimė lėlių teatras, o kiekvienas didesnis ar mažesnis spektaklis jam esantis kaip dovana. Nors scenografiją kuria ir kitiems – dramos, vaikų – spektakliams (paskutinis buvo kalėdinis „Bitė Maja“, parodytas 12 kartų…), bet kurdamas lėles, sako, galintis save išreikšti kitaip – daug plačiau ir giliau.
Scenografija: ar atpažįstate veikėjus ir vietas? Daugiau nieko neparodė – kad išliktų intriga...„Tapydamas nuo nieko nepriklausai, o teatre turi paisyti režisieriaus norų, nuomonės – gali diskutuoti, siūlyti, bet… O lėlių spektaklyje tampu viskuo, nors yra ir istorija (tekstai), ir režisūra. Į sceną tarsi pernešu savo paveikslus: turiu visą spektaklį nupiešti, pats matyti ir kitiems parodyti (nes kitaip nesusikalbėsime) scenovaizdį ir kokie bus veikėjai. Lėlė, be viso kito, turi būti ir patogi žmogui, kuris su ja dirbs. Tai sunkus darbas ir fiziškai. Pradedant dirbti viskas yra labai svarbu – visa informacija. Dirigentas yra režisierius, bet mes visi susirinkę labai daug šnekamės, aptarinėjame, svarstome. Gaudau visokią informaciją. Galima domėtis, kaip kažką darė kiti, bet viskas transformuojasi. Vaizdiniai, tas sceninis matymas ateina nežinia iš kur. Tarkime: tapau, darau kažkokius darbus, valgau, einu – ir tas „kažkas“ atsiranda. Imu piešti kažkokius dalykus (šiaip piešinėlius), pradeda atsirasti tikslesni vaizdai – ir taip gimsta scenovaizdžiai.“ Pašnekovas sako, kad per lėlių ir jų aplinkos kūrimą spektaklyje galintis save išreikšti ir išbandyti kaip įvairių sričių atstovas. „Čia aš tampu ir skulptoriumi, ir naiviojo, liaudies meno, kuris mane labai veža, atstovu: juk nuo jo viskas prasidėjo. Ir impresionizmo, ir dabartinių srovių pamatas yra naivusis menas. Tapyboje šis pradas labai stiprus, O „tapyba yra menų motina“, kaip sakė Leonardas da Vinčis. Darbas su lėlėmis leidžia kurti, improvizuoti – išlaisvina. Per lėlę galiu pavaizduoti ir anapusinį pasaulį – eiti į siurrealizmą…  Čia daug daiktų, daug simbolių, galima juokauti, kvailioti – iš tavęs tarsi nereikalaujama rimtumo. Bet iš tikrųjų lėlių teatras – oi, kaip rimta…“
Kita vertus, teatre padarytas darbas vis tiek yra laikinas – „spektaklis ištirpsta rūke“. Nors lėlės ar bet kurio kito spektaklio scenografija jį gali pergyventi (štai Kauno lėlių teatre yra ir muziejus, kitur saugoma meistrų sukurta spektaklių scenografija ar kostiumai). Todėl, sako Deimantas, liūdna, kad labai visiems patinkantis ir įspūdingas misterijos žanras yra praktiškai vienkartinis. O dirba didelė komanda, įdedama daug lėšų, laiko…
…Asmeninių parodų (tapybos ir scenografijos) priskaičiuoja gal dešimt, o drauge su kitais kūrėjais yra daug kur dalyvavęs, buvo ir plenerų, ir kitų įdomių projektų. Jei kas geriau žino jo kūrybą, pastebės, kad be kitų, dažni bibliniai siužetai. Dailininkas iš karto akcentuoja: tai nėra religinės temos. Jam Biblija su daugybe joje slypinčių klodų – kaip dokumentika, istorija apie žmoniją ir tai, kas su mumis vyko. „Noriu perteikti, kaip tuos dalykus matau aš.“
…Grįžtant prie lėlių norisi skaitytoją intriguoti. Marijampolės te­atro lėlininkų (ir ne vien) trupė rengia tikrai ypatingą dovaną Teatro dienos proga. Deimantas Populaigis ne kartą sakė esąs laimingas: „Esu įsodintas į šį teatro, aktorių laivelį, galiu dirbti su šitais šauniais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad man leidžia daryti tai, ką sugebu. Neatsistebiu abiejų režisierių – Mildos Mažėtytės ir Almos Vosylienės sugebėjimais. Ir visais žmonėmis, kurie renkasi į repeticijas savo laisvu laiku ir, patikėkite, labai atsakingai dirba. O dar yra jaunimas – gyvybingas, protingas. Kaip jie diskutuoja su režisiere Alma!“
…Paklaustas apie tai, kokie dar pomėgiai yra jo gyvenime, ar nevilioja tolimi kraštai, kelionės, Deimantas atsakė: „Svarbiausia tai, ką darau: ar tapau, ar kuriu teatrui… Kiekvieną dieną eidamas tuo pačiu keliuku pamatau ką nors nauja. Kitokių kelionių nereikia. O argi čia ne kelionė?“
Nijolė LINIONIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.