Šiandien be išmaniųjų įrenginių sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kiekvieną dieną internetu naudojasi 68 procentai šalies gyventojų.
Nuo jaunimo neatsilieka ir vyresnio amžiaus žmonės. Europos Sąjungos vidurkis – 62 proc., o vieni iš rekordininkų – norvegai: net 93 proc. 65–74 metų norvegų internetu naudojasi bent kartą per savaitę. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, mūsų šalyje skaičiai kuklesni, bet niekas nepaneigs, kad ir vyresnio amžiaus lietuviai uoliai domisi internetu ir naršo jo platybėse. Per praėjusius metus 65–74 metų senjorų, kurie bent kartą per 3 mėnesius naršė internete, padaugėjo iki 39 proc.
Daugeliui vyresnio amžiaus interneto vartotojų lengviausia su pabirusiais po pasaulį vaikais ir anūkais susisiekti, pamatyti jų kasdienybės ir švenčių akimirkas tapo per socialinius tinklus „Facebook“ arba „Twitter“. Internete randama ir kitokios įvairiausios informacijos, kulinarijos receptų, sveikatos patarimų. Ne vienas vyresnis žmogus, išmokęs naudotis šiais tinklais, prisipažįsta, kad prisėdus prie kompiuterio, diena pralekia labai greitai, o ir vienatvė neatrodo tokia jau niūri. Vis dėlto ar jie žino, kad ne visa pamatyta, perskaityta informacija yra teisinga, ar pastebi netikrų naujienų požymius ir ar susimąsto apie tokios informacijos poveikį?
Knygoje „Šiuolaikinės medijos ir informacija (Požeminiai garažai „Google“ karalystėje)“ autoriai V. Grigas, A. Šuminas, A. Gudinavičius ir M. Grigaliūnas pastebi, kad internetas tapo „ne tik laisvalaikio praleidimo terpe ir socialinių ryšių mezgimo priemone, bet ir vieta bei instrumentu, kuriais naudodamosi vyriausybės stiprina savo informacinę įtaką visuomenėms. Tuo tarpu aktyvūs piliečiai išnaudoja naujas pasipriešinimo tokiai įtakai formas, kurdami interneto memus, transformuodami savo herojų ir priešų žinutes į jiems aktualius tekstus.
Todėl „Facebook“ socialinis tinklas (…), (žinoma, ir pačios įvairiausios kitos šiuolaikinės medijos) (…) tampa lauku, kuriame aktyviai reiškiasi propagandos meistrai, siekiantys formuoti viešąsias nuomones, konstruoti įvairioms visuomenėms bendrus priešus ar projektuoti ateities vizijas ir žmonių svajones. (…) Dėl šių priežasčių (…) šiuolaikinės visuomenės pilietis turi suprasti, kaip informacija yra kuriame ir su kokiomis intencijomis tai yra daroma, turi gebėti atpažinti informaciją, kur manipuliuoja jo, kaip tikslinės įtikinėjimo auditorijos, jausmais, baimėmis ir lūkesčiais, turi mokėti perskaityti reikšmes, užkoduotas tarp eilučių.“
Šiandieniai mūsų pašnekovai – marijampoliečiai senjorai – su kompiuteriniu raštingumu ir medijomis susipažįsta klausydami specialistų patarimų, pamokymų. Jie mokosi internetinės bankininkystės, domisi, kaip apsaugoti asmeninius duomenis, kaip atpažinti klaidinančią informaciją, kaip pastebėti propagandos, netikrų naujienų požymius.