„Labai džiaugiuosi, kad senjorai nebijo naudotis išmaniosiomis technologijomis, ir esu laiminga, kad galiu prie to prisidėti“, – sako Aušrinė Česnulienė, edukologijos bakalauro ir viešųjų ryšių magistrė, „Epale“ ekspertė Marijampolės regione.

Ką daryti, kad internete būtumėte saugūs?
Kad interneto aplinka būtų geresnė ir saugesnė, būtinas kiekvieno mūsų indėlis. Žmonėms būtina žinoti, ką daryti, jeigu internete susiduria su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar panašia informacija. Jeigu tai pastebėjote, praneškite interneto karštąja linija www.svarusinternetas.lt. Pranešimų anketos anoniminės.
Dažnas apie elektroninį saugumą nesusimąsto tol, kol tai nepaliečia jo asmeniškai. Ką daryti, kad internete būtume saugūs? Pateiksiu keletą rekomendacijų, kurių laikydamiesi galėsite išvengti elektroninio saugumo pažeidimo nemalonumų.
Neskelbkite internete jokių asmens duomenų, kuriuos žinodami piktadariai galėtų panaudoti nedoriems ketinimams.
Susikurkite gerą slaptažodį. Geras slaptažodis turi būti sunkiai atspėjamas įvairių raidžių, skaičių, skyrybos ir kitų ženklų derinys. Kuo ilgesnis slaptažodis, tuo geriau. Geriausia, jei skirtingoms svetainėms sugalvosite ir skirtingus slaptažodžius.
Kontroliuokite viešinamą informaciją – viešinant ar skelbiant informaciją apie save socialiniame tinkle reikia suprasti, jog informacija, patekusi į socialinį tinklą, tampa prieinama praktiškai visiems. Susireguliuokite socialinio tinklo nustatymus – kiekvienas socia­linis tinklas siūlo įvairius profilio nustatymus, apibrėžiančius, kas ir kokia apimtimi gali matyti jūsų viešinamą informaciją.
Naudokite antivirusinę prog­ramą. Antivirusinė programa yra būtina norint apsisaugoti ir mobilųjį telefoną, ir kompiuterį nuo kenksmingų programų, kurios skirtos naikinti arba pažeisti įrenginio sistemas arba jų darbo stabilumą.
Jei naudojatės internetu viešuosiuose kompiuteriuose, baigę darbą atsijunkite nuo visų naudotų interneto paslaugų ir išvalę naršyklės žurnalą, įrašytus slaptažodžius, ją uždarykite.
Saugokite prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis – neatskleiskite pašaliniams asmenims savo naudotojo ID numerio, slaptažodžio ar slaptažodžių kortelės duomenų.
Įsidiekite programėles tik iš oficialių programėlių parduotuvių. Prieš parsisiųsdami programėlę į įrenginį pasidomėkite ja ir jos leidėjais. Būkite atsargūs su nuorodomis, kurias gaunate el. paštu ar trumposiomis teksto žinutėmis. Jos gali apgaule priversti jus įdiegti trečiosios šalies ar nežinomų šaltinių programėles.

Kaip atpažinti,  ar svetainė yra saugi?
Siekiant apsaugoti tinklu perduodamus duomenis, yra naudojamas HTTPS protokolas, kuris naudojamas saugaus ryšio užtikrinimui interneto svetainėse, ypač ten, kur vyksta elektroninė prekyba ar asmens duomenų mainai. HTTPS padeda apsaugoti duomenis nuo „trečiųjų asmenų akių“, ypač naudojantis nepatikimais ryšio kanalais, tokiais kaip viešas belaidis internetas ir kt.
Vienas iš požymių, nurodantis, kad naudojamas ryšys yra saugus – tai svetainės adresas, prasidedantis https:// vietoje įprastinio http://. Tai parodo, jog naudojamas HTTPS ryšys. Tačiau tai dar ne viskas, paslauga, naudojanti HTTPS ryšį, turi turėti galiojantį sertifikatą, priklausantį organizacijai, teikiančiai paslaugą, išduotą patikimo sertifikatų centro.
Vasario 5 d. daugiau nei 120 pasaulio šalių jau 16-tą kartą minėjo Saugesnio interneto dieną. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvoje vyko akcija „Saugesnio interneto savaitė“, kurios šūkis – „Kurkime geresnį internetą kartu!“. Visą savaitę vyko įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos, kuriose buvo akcentuojamas saugaus interneto vartojimas. Būkite saugūs ir budrūs ne tik Saugesnio interneto dieną. Suvaldyti grėsmes internete gali būti labai sunku, bet yra daugybė šaltinių, kurie gali jums padėti.