Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“

Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus.

Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta
„Pastebiu, kad kiekvienas informaciją pateikia tendencingai, ypač dabar, kai rinkimai artėja...“ – sako ponia Jūratė.– Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš tuo labai patenkinta, nes mes galime daugiau laiko skirti praktiniams užsiėmimams, kurie labiau priimtini jiems. Su kiekvienu dirbame individualiai. Kiekvienam užsiėmimui pasiruošiu taip, kad vieniems nebūtų nuobodu, o kitiems – ne per daug sunku. Vieniems informaciją priimti sekasi greičiau, kiti ilgiau užtrunka, bet tai normalu – vyresni žmonės yra atsargesni, jie neskuba daryti to, ko nesupranta, – pasakoja dėstytoja.
Nors mokymo programa dar tik įpusėjusi, bet senjorai jau išmoko kompiuterinio raštingumo pradmenų. Jie susikūrę „Google“ paskyras, naudojasi elektroniniu paštu, moka ne tik „gūglinti“, bet ir naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu. Taip pat, o tai, ko gero, svarbiausia, jie žino, kaip atpažinti klaidinančią informaciją ir nebūti apgautiems. Apie tai jiems kantriai ir suprantamai pasakojo specialistai. Ypač daug reikalingos informacijos šiuo klausimu suteikė bendruomenės pareigūnė, pabrėždama, kad bendruomenės pareigūnų vykdomo prevencinio darbo vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti vietos bendruomenę prisidėti prie saugios aplinkos formavimo. Kadangi virtualioje aplinkoje praleidžiame daug laiko, labai svarbu pasirūpinti saugesne interneto aplinka. Bendruomenės pareigūnė paaiškino, kaip elgtis interneto platybėse, kad sumažėtų tikimybė būti apgautiems, kad nenukentėtų asmens duomenys ir kaip atpažinti, ar lankoma svetainė yra saugi.

„Žmogus gali viską, jei tik to nori“
Studentei Zitai kompiuteris nebuvo svetimas, nes juo naudotis reikėjo dirbant. Moteris tik prieš dvejus metus išėjo į užtarnautą poilsį ir nusprendė lankyti Trečiojo amžiaus universiteto Namų ūkio fakultetą. Ji patenkinta įdomiomis ir naudingomis paskaitomis su nuostabiais lektoriais, o ypač galimybe keliauti. Pernai buvo Kroatijoje, Naujuosius metus sutiko Gdanske, užpernai – Rygoje, aplankė daug puikių vietų Lietuvoje.
„Kad anūkams neatrodyčiau kaip ne šio amžiaus žmogus, nusprendžiau lankyti ir kompiuterio raštingumo kursus, – sako ponia Zita. – Per kiekvieną paskaitą sužinau kažką naujo. Nors kompiuteriu naudojuosi jau palyginti seniai, gal prieš penkerius metus įsigijau ir išmanųjį telefoną, bet socialiniu tinklu „Facebook“ pradėjau naudotis tik prieš trejetą metų, kai anūkas sukūrė man paskyrą. Pažiūriu, paskaitau, bet komentarų nerašau. Internetu susimoku mokesčius, skaitau spaudą, moku susirasti maisto ruošimo receptų ar kitą mane dominančią informaciją. Skaitau tik tai, kas mane domina ir kas man patinka. Propaganda manęs nedomina ir neerzina. Apie internetinę bankininkystę kompiuterinio raštingumo kursuose papasakojo SEB banko atstovė, iš policijos komisariato atstovės sužinojome apie saugų internetą, tad žinome, ko galima tikėtis ir kaip mokėti nuo to apsisaugoti. Raginčiau visus senjorus, kurie nori naudotis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu, pasinaudoti galimybe to išmokti ir įgyti papildomų įgūdžių. Juk žmogus gali viską, jei tik to nori.“

„Aš saugi, nes atsargi“
Aštuoniasdešimtmetį perkopusiai studentei Jūratei gyvybingumo ir pozityvumo pavydėti galėtų ir kur kas jaunesni. Buvusi mokytoja TAU lanko keturis fakultetus, yra aktyvi folkloro ansamblio dalyvė, renginių vedėja.
– Būtent buitiška priežastis mane ir atvedė į Informatikos fakultetą – juk visa universiteto informacija greičiausiai internetu pasiekiama, o aš prie jo nepriėjau. Reikėjo išsisukti iš padėties. Ir tai išsprendė anūkė. Vieną dieną ji atnešė išmanųjį telefoną ir liepė mokytis. Nesupratau, nežinojau, kas ir kaip, pradėjau klaidžioti. Tada ir atėjau į šį fakultetą. Žinote, tokiame amžiuje išeiti iš komforto zonos sunkoka, su vyresniais reikia daugiau kantrybės, nes informacija sunkiau ateina, bet Aušrinė moka trumpai ir aiškiai viską išdėstyti, – kelią į kompiuterinį pradžiamokslį linksmai pasakoja ponia Jūratė ir pastebi. – Visi nervinasi dėl lėto interneto, o mums, vyresniems, toks dar geriau.
Įsigijusi naujesnį išmanųjį telefoną moteris džiaugiasi jo galimybėmis ir savimi, kad daug išmokusi. Nusistačiusi didesnį šriftą ji skaito spaudą, nors prisipažįsta, kad iš pradžių siauros skiltys erzindavo, bet dabar kartais taip įsigilina į tekstą, kad net nepastebi, kaip laikas nejučiomis pralekia. Mėgsta „Delfi“, „Lietuvos rytą“, sužinojusi, kad yra ir „Suvalkiečio“ internetinė prenumerata, žadėjo būtinai ir jį skaityti. Įdomiausius interneto adresus pažymėjusi žvaigždute, vadinasi, juos mato pirmiausia. Moka Jūratė naudotis vaiberiu, mesindžeriu, moka fotografuoti (netgi save!) ir nusiųsti nuotraukas anūkams, naudojasi balso paštu. Jūratė pasidžiaugė rašanti taisyk­lingai lietuviškai – su varnelėmis, brūkšneliais ir taškeliais – tereikėjo išmokti nustatyti klaviatūrą. Vis dėlto žinutes dažniausiai rašo tiesiog adresatui, o ne viešai. „Jeigu kada ir pakomentuoju kažką, tai kiekvieną žodį apgalvoju. Nesileidžiu ir į elektroninės prekybos pasiūlymus – nes jau žinau, kad tai nesaugu. Jeigu kas ir sugundytų, pirmiausia atkreipčiau dėmesį į pardavėją ir kainą – jeigu ji pernelyg maža, kas labiausiai suvilioja patiklius žmones, reikia susisiekti su pardavėju ir įsitikinti, kad tai tiesa“, – išmokta pamoka dalijasi ponia Jūratė.
Perskaitytą internete informaciją moteris patikrina išklausydama ir televizijos komentatorių.
– Aš saugi, nes atsargi, iškart nepatikiu visomis naujienomis. Pastebiu, kad kiekvienas informaciją pateikia tendencingai, ypač dabar, rinkimų laikotarpiu. Kai vyksta kandidatų kovos, nežinia, ką iš kur ištraukia ir pateikia kaip faktą.
Nors per paskaitas studentus banko darbuotoja mokė internetinės bankininkystės, Jūratė sako tuo neužsiimanti: „Vaikai neleidžia, liepia vaikščioti, nenoriu ir pati prisirišti vien prie išmaniųjų technologijų. Nors be mobiliojo ryšio dabar neįmanoma išsiversti, tikrai nevaikščiosiu kompiuterį ar telefoną apsikabinusi, nes moku bendrauti. Ir namuose, ir kai susieiname su vaikų, anūkų šeimomis, taisyklė tokia: telefonas padėtas.“

„Nenoriu būti sofos žmogumi“
51 metų stažą turinti ponia Marija prieš trejus metus išėjo iš darbo, tačiau vien namuose užsisėdėti neketina. „Nenoriu būti sofos žmogumi, mėgstu keliauti, būti tarp žmonių, ne tik apie ligas kalbančių ar besiskundžiančių, kaip viskas blogai, o žiūrinčių į gyvenimą pozityviai“, – sako moteris.
Pačiai taip pat vien sėdėti ir televizorių žiūrėti nepriimtina: „Netgi ir kai sveikata riboja, yra galimybė tobulėti. Žmogaus smalsumui ir tobulėjimui amžiaus nėra, todėl kai po operacijos pasijutau stipresnė, nuėjau į TAU. Pasirinkau du fakultetus. Ypač sužavėjo pirma paskaita Informatikos fakultete – mes ėjome į virtualios realybės kambarį!“ – nepažintais nuostabiais atradimais džiaugiasi moteris.
Nors garbaus amžiaus moteriai kompiuteriu teko dirbti, tačiau į visas jo galimybes tuomet sako nesigilinusi. „Programuotojas įdiegė programą, parodė pagrindines funkcijas. Paspaudi mygtuką ir viskas aišku. Nebuvo reikalingas nei feisbukas, nei „Delfi“, o ir mokytis nelabai laiko buvo. Dabar išmokau rašyti laiškus, keisti šriftus, derinti spalvas, paryškinti tekstą, spręsti kryžiažodžius ir išsiųsti. Paskaitose sužinojau, kaip apsisaugoti nuo netikros informacijos, perskaičiusi ar išgirdusi naujieną paklausau ir kitų nuomonės. Beskaitant tekstus internete iššokančiomis reklamomis nesidomiu, pirkiniais nesusigundau – man tai neįdomu, – atvirai pasakoja ponia Marija ir priduria, – Interneto galimybes vyresniems žmonėms tiesiog būtina išmėginti. Taip lavini atmintį, tobulėji, atsiranda žmonių, galimybių išeiti iš namų, tada mažiau ir ligos rūpi.“
Nors pas gydytojus, kai prireikia, sūnus internetu visada užregistruoja, bet moteris sako turinti pati išmokti naudotis tinklalapiu „sergu.lt“, kadangi į Vilniaus ar Kauno klinikas telefonu prisiskambinti neiškart pavyksta.
– Manau, kad tikriausiai vaikai ir išlepina vyresniuosius – tėvus ar senelius – už juos viską darydami. Ne daryti reikia, o juos mokyti, – tvirtai sako ponia Marija, pasiryžusi dar ilgai lankyti universitetą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.