renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“

Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus.

Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta
„Pastebiu, kad kiekvienas informaciją pateikia tendencingai, ypač dabar, kai rinkimai artėja...“ – sako ponia Jūratė.– Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš tuo labai patenkinta, nes mes galime daugiau laiko skirti praktiniams užsiėmimams, kurie labiau priimtini jiems. Su kiekvienu dirbame individualiai. Kiekvienam užsiėmimui pasiruošiu taip, kad vieniems nebūtų nuobodu, o kitiems – ne per daug sunku. Vieniems informaciją priimti sekasi greičiau, kiti ilgiau užtrunka, bet tai normalu – vyresni žmonės yra atsargesni, jie neskuba daryti to, ko nesupranta, – pasakoja dėstytoja.
Nors mokymo programa dar tik įpusėjusi, bet senjorai jau išmoko kompiuterinio raštingumo pradmenų. Jie susikūrę „Google“ paskyras, naudojasi elektroniniu paštu, moka ne tik „gūglinti“, bet ir naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu. Taip pat, o tai, ko gero, svarbiausia, jie žino, kaip atpažinti klaidinančią informaciją ir nebūti apgautiems. Apie tai jiems kantriai ir suprantamai pasakojo specialistai. Ypač daug reikalingos informacijos šiuo klausimu suteikė bendruomenės pareigūnė, pabrėždama, kad bendruomenės pareigūnų vykdomo prevencinio darbo vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti vietos bendruomenę prisidėti prie saugios aplinkos formavimo. Kadangi virtualioje aplinkoje praleidžiame daug laiko, labai svarbu pasirūpinti saugesne interneto aplinka. Bendruomenės pareigūnė paaiškino, kaip elgtis interneto platybėse, kad sumažėtų tikimybė būti apgautiems, kad nenukentėtų asmens duomenys ir kaip atpažinti, ar lankoma svetainė yra saugi.

„Žmogus gali viską, jei tik to nori“
Studentei Zitai kompiuteris nebuvo svetimas, nes juo naudotis reikėjo dirbant. Moteris tik prieš dvejus metus išėjo į užtarnautą poilsį ir nusprendė lankyti Trečiojo amžiaus universiteto Namų ūkio fakultetą. Ji patenkinta įdomiomis ir naudingomis paskaitomis su nuostabiais lektoriais, o ypač galimybe keliauti. Pernai buvo Kroatijoje, Naujuosius metus sutiko Gdanske, užpernai – Rygoje, aplankė daug puikių vietų Lietuvoje.
„Kad anūkams neatrodyčiau kaip ne šio amžiaus žmogus, nusprendžiau lankyti ir kompiuterio raštingumo kursus, – sako ponia Zita. – Per kiekvieną paskaitą sužinau kažką naujo. Nors kompiuteriu naudojuosi jau palyginti seniai, gal prieš penkerius metus įsigijau ir išmanųjį telefoną, bet socialiniu tinklu „Facebook“ pradėjau naudotis tik prieš trejetą metų, kai anūkas sukūrė man paskyrą. Pažiūriu, paskaitau, bet komentarų nerašau. Internetu susimoku mokesčius, skaitau spaudą, moku susirasti maisto ruošimo receptų ar kitą mane dominančią informaciją. Skaitau tik tai, kas mane domina ir kas man patinka. Propaganda manęs nedomina ir neerzina. Apie internetinę bankininkystę kompiuterinio raštingumo kursuose papasakojo SEB banko atstovė, iš policijos komisariato atstovės sužinojome apie saugų internetą, tad žinome, ko galima tikėtis ir kaip mokėti nuo to apsisaugoti. Raginčiau visus senjorus, kurie nori naudotis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu, pasinaudoti galimybe to išmokti ir įgyti papildomų įgūdžių. Juk žmogus gali viską, jei tik to nori.“

„Aš saugi, nes atsargi“
Aštuoniasdešimtmetį perkopusiai studentei Jūratei gyvybingumo ir pozityvumo pavydėti galėtų ir kur kas jaunesni. Buvusi mokytoja TAU lanko keturis fakultetus, yra aktyvi folkloro ansamblio dalyvė, renginių vedėja.
– Būtent buitiška priežastis mane ir atvedė į Informatikos fakultetą – juk visa universiteto informacija greičiausiai internetu pasiekiama, o aš prie jo nepriėjau. Reikėjo išsisukti iš padėties. Ir tai išsprendė anūkė. Vieną dieną ji atnešė išmanųjį telefoną ir liepė mokytis. Nesupratau, nežinojau, kas ir kaip, pradėjau klaidžioti. Tada ir atėjau į šį fakultetą. Žinote, tokiame amžiuje išeiti iš komforto zonos sunkoka, su vyresniais reikia daugiau kantrybės, nes informacija sunkiau ateina, bet Aušrinė moka trumpai ir aiškiai viską išdėstyti, – kelią į kompiuterinį pradžiamokslį linksmai pasakoja ponia Jūratė ir pastebi. – Visi nervinasi dėl lėto interneto, o mums, vyresniems, toks dar geriau.
Įsigijusi naujesnį išmanųjį telefoną moteris džiaugiasi jo galimybėmis ir savimi, kad daug išmokusi. Nusistačiusi didesnį šriftą ji skaito spaudą, nors prisipažįsta, kad iš pradžių siauros skiltys erzindavo, bet dabar kartais taip įsigilina į tekstą, kad net nepastebi, kaip laikas nejučiomis pralekia. Mėgsta „Delfi“, „Lietuvos rytą“, sužinojusi, kad yra ir „Suvalkiečio“ internetinė prenumerata, žadėjo būtinai ir jį skaityti. Įdomiausius interneto adresus pažymėjusi žvaigždute, vadinasi, juos mato pirmiausia. Moka Jūratė naudotis vaiberiu, mesindžeriu, moka fotografuoti (netgi save!) ir nusiųsti nuotraukas anūkams, naudojasi balso paštu. Jūratė pasidžiaugė rašanti taisyk­lingai lietuviškai – su varnelėmis, brūkšneliais ir taškeliais – tereikėjo išmokti nustatyti klaviatūrą. Vis dėlto žinutes dažniausiai rašo tiesiog adresatui, o ne viešai. „Jeigu kada ir pakomentuoju kažką, tai kiekvieną žodį apgalvoju. Nesileidžiu ir į elektroninės prekybos pasiūlymus – nes jau žinau, kad tai nesaugu. Jeigu kas ir sugundytų, pirmiausia atkreipčiau dėmesį į pardavėją ir kainą – jeigu ji pernelyg maža, kas labiausiai suvilioja patiklius žmones, reikia susisiekti su pardavėju ir įsitikinti, kad tai tiesa“, – išmokta pamoka dalijasi ponia Jūratė.
Perskaitytą internete informaciją moteris patikrina išklausydama ir televizijos komentatorių.
– Aš saugi, nes atsargi, iškart nepatikiu visomis naujienomis. Pastebiu, kad kiekvienas informaciją pateikia tendencingai, ypač dabar, rinkimų laikotarpiu. Kai vyksta kandidatų kovos, nežinia, ką iš kur ištraukia ir pateikia kaip faktą.
Nors per paskaitas studentus banko darbuotoja mokė internetinės bankininkystės, Jūratė sako tuo neužsiimanti: „Vaikai neleidžia, liepia vaikščioti, nenoriu ir pati prisirišti vien prie išmaniųjų technologijų. Nors be mobiliojo ryšio dabar neįmanoma išsiversti, tikrai nevaikščiosiu kompiuterį ar telefoną apsikabinusi, nes moku bendrauti. Ir namuose, ir kai susieiname su vaikų, anūkų šeimomis, taisyklė tokia: telefonas padėtas.“

„Nenoriu būti sofos žmogumi“
51 metų stažą turinti ponia Marija prieš trejus metus išėjo iš darbo, tačiau vien namuose užsisėdėti neketina. „Nenoriu būti sofos žmogumi, mėgstu keliauti, būti tarp žmonių, ne tik apie ligas kalbančių ar besiskundžiančių, kaip viskas blogai, o žiūrinčių į gyvenimą pozityviai“, – sako moteris.
Pačiai taip pat vien sėdėti ir televizorių žiūrėti nepriimtina: „Netgi ir kai sveikata riboja, yra galimybė tobulėti. Žmogaus smalsumui ir tobulėjimui amžiaus nėra, todėl kai po operacijos pasijutau stipresnė, nuėjau į TAU. Pasirinkau du fakultetus. Ypač sužavėjo pirma paskaita Informatikos fakultete – mes ėjome į virtualios realybės kambarį!“ – nepažintais nuostabiais atradimais džiaugiasi moteris.
Nors garbaus amžiaus moteriai kompiuteriu teko dirbti, tačiau į visas jo galimybes tuomet sako nesigilinusi. „Programuotojas įdiegė programą, parodė pagrindines funkcijas. Paspaudi mygtuką ir viskas aišku. Nebuvo reikalingas nei feisbukas, nei „Delfi“, o ir mokytis nelabai laiko buvo. Dabar išmokau rašyti laiškus, keisti šriftus, derinti spalvas, paryškinti tekstą, spręsti kryžiažodžius ir išsiųsti. Paskaitose sužinojau, kaip apsisaugoti nuo netikros informacijos, perskaičiusi ar išgirdusi naujieną paklausau ir kitų nuomonės. Beskaitant tekstus internete iššokančiomis reklamomis nesidomiu, pirkiniais nesusigundau – man tai neįdomu, – atvirai pasakoja ponia Marija ir priduria, – Interneto galimybes vyresniems žmonėms tiesiog būtina išmėginti. Taip lavini atmintį, tobulėji, atsiranda žmonių, galimybių išeiti iš namų, tada mažiau ir ligos rūpi.“
Nors pas gydytojus, kai prireikia, sūnus internetu visada užregistruoja, bet moteris sako turinti pati išmokti naudotis tinklalapiu „sergu.lt“, kadangi į Vilniaus ar Kauno klinikas telefonu prisiskambinti neiškart pavyksta.
– Manau, kad tikriausiai vaikai ir išlepina vyresniuosius – tėvus ar senelius – už juos viską darydami. Ne daryti reikia, o juos mokyti, – tvirtai sako ponia Marija, pasiryžusi dar ilgai lankyti universitetą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, kai domina ypač ilgas tarnavimo laikas (gali tarnauti apie 60 – 70 metų ir dar daugiau). Taip pat iš šios žaliavos pagamintos čerpės yra puikus ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o moterys yra ligos nešiotojos.Lietuvoje hemofilija diagnozuota 152 asmenims. Iš jų 130 serga A tipo, 22 – B tipo hemofilija. Beveik du trečdaliai serga sunkia hemofilijos ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2018 metais buvo įregistruota 141 gyventojas susirgęs vėžiu, 2019-aisiais – 153, 2020-aisiais, išbraukus karantino mėnesius dėl COVID-19 pandemijos – 107. Galima ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...