Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus.

Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta
– Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš tuo labai patenkinta, nes mes galime daugiau laiko skirti praktiniams užsiėmimams, kurie labiau priimtini jiems. Su kiekvienu dirbame individualiai. Kiekvienam užsiėmimui pasiruošiu taip, kad vieniems nebūtų nuobodu, o kitiems – ne per daug sunku. Vieniems informaciją priimti sekasi greičiau, kiti ilgiau užtrunka, bet tai normalu – vyresni žmonės yra atsargesni, jie neskuba daryti to, ko nesupranta, – pasakoja dėstytoja.
Nors mokymo programa dar tik įpusėjusi, bet senjorai jau išmoko kompiuterinio raštingumo pradmenų. Jie susikūrę „Google“ paskyras, naudojasi elektroniniu paštu, moka ne tik „gūglinti“, bet ir naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu. Taip pat, o tai, ko gero, svarbiausia, jie žino, kaip atpažinti klaidinančią informaciją ir nebūti apgautiems. Apie tai jiems kantriai ir suprantamai pasakojo specialistai. Ypač daug reikalingos informacijos šiuo klausimu suteikė bendruomenės pareigūnė, pabrėždama, kad bendruomenės pareigūnų vykdomo prevencinio darbo vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti vietos bendruomenę prisidėti prie saugios aplinkos formavimo. Kadangi virtualioje aplinkoje praleidžiame daug laiko, labai svarbu pasirūpinti saugesne interneto aplinka. Bendruomenės pareigūnė paaiškino, kaip elgtis interneto platybėse, kad sumažėtų tikimybė būti apgautiems, kad nenukentėtų asmens duomenys ir kaip atpažinti, ar lankoma svetainė yra saugi.

„Žmogus gali viską, jei tik to nori“
Studentei Zitai kompiuteris nebuvo svetimas, nes juo naudotis reikėjo dirbant. Moteris tik prieš dvejus metus išėjo į užtarnautą poilsį ir nusprendė lankyti Trečiojo amžiaus universiteto Namų ūkio fakultetą. Ji patenkinta įdomiomis ir naudingomis paskaitomis su nuostabiais lektoriais, o ypač galimybe keliauti. Pernai buvo Kroatijoje, Naujuosius metus sutiko Gdanske, užpernai – Rygoje, aplankė daug puikių vietų Lietuvoje.
„Kad anūkams neatrodyčiau kaip ne šio amžiaus žmogus, nusprendžiau lankyti ir kompiuterio raštingumo kursus, – sako ponia Zita. – Per kiekvieną paskaitą sužinau kažką naujo. Nors kompiuteriu naudojuosi jau palyginti seniai, gal prieš penkerius metus įsigijau ir išmanųjį telefoną, bet socialiniu tinklu „Facebook“ pradėjau naudotis tik prieš trejetą metų, kai anūkas sukūrė man paskyrą. Pažiūriu, paskaitau, bet komentarų nerašau. Internetu susimoku mokesčius, skaitau spaudą, moku susirasti maisto ruošimo receptų ar kitą mane dominančią informaciją. Skaitau tik tai, kas mane domina ir kas man patinka. Propaganda manęs nedomina ir neerzina. Apie internetinę bankininkystę kompiuterinio raštingumo kursuose papasakojo SEB banko atstovė, iš policijos komisariato atstovės sužinojome apie saugų internetą, tad žinome, ko galima tikėtis ir kaip mokėti nuo to apsisaugoti. Raginčiau visus senjorus, kurie nori naudotis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu, pasinaudoti galimybe to išmokti ir įgyti papildomų įgūdžių. Juk žmogus gali viską, jei tik to nori.“

„Aš saugi, nes atsargi“
Aštuoniasdešimtmetį perkopusiai studentei Jūratei gyvybingumo ir pozityvumo pavydėti galėtų ir kur kas jaunesni. Buvusi mokytoja TAU lanko keturis fakultetus, yra aktyvi folkloro ansamblio dalyvė, renginių vedėja.
– Būtent buitiška priežastis mane ir atvedė į Informatikos fakultetą – juk visa universiteto informacija greičiausiai internetu pasiekiama, o aš prie jo nepriėjau. Reikėjo išsisukti iš padėties. Ir tai išsprendė anūkė. Vieną dieną ji atnešė išmanųjį telefoną ir liepė mokytis. Nesupratau, nežinojau, kas ir kaip, pradėjau klaidžioti. Tada ir atėjau į šį fakultetą. Žinote, tokiame amžiuje išeiti iš komforto zonos sunkoka, su vyresniais reikia daugiau kantrybės, nes informacija sunkiau ateina, bet Aušrinė moka trumpai ir aiškiai viską išdėstyti, – kelią į kompiuterinį pradžiamokslį linksmai pasakoja ponia Jūratė ir pastebi. – Visi nervinasi dėl lėto interneto, o mums, vyresniems, toks dar geriau.
Įsigijusi naujesnį išmanųjį telefoną moteris džiaugiasi jo galimybėmis ir savimi, kad daug išmokusi. Nusistačiusi didesnį šriftą ji skaito spaudą, nors prisipažįsta, kad iš pradžių siauros skiltys erzindavo, bet dabar kartais taip įsigilina į tekstą, kad net nepastebi, kaip laikas nejučiomis pralekia. Mėgsta „Delfi“, „Lietuvos rytą“, sužinojusi, kad yra ir „Suvalkiečio“ internetinė prenumerata, žadėjo būtinai ir jį skaityti. Įdomiausius interneto adresus pažymėjusi žvaigždute, vadinasi, juos mato pirmiausia. Moka Jūratė naudotis vaiberiu, mesindžeriu, moka fotografuoti (netgi save!) ir nusiųsti nuotraukas anūkams, naudojasi balso paštu. Jūratė pasidžiaugė rašanti taisyk­lingai lietuviškai – su varnelėmis, brūkšneliais ir taškeliais – tereikėjo išmokti nustatyti klaviatūrą. Vis dėlto žinutes dažniausiai rašo tiesiog adresatui, o ne viešai. „Jeigu kada ir pakomentuoju kažką, tai kiekvieną žodį apgalvoju. Nesileidžiu ir į elektroninės prekybos pasiūlymus – nes jau žinau, kad tai nesaugu. Jeigu kas ir sugundytų, pirmiausia atkreipčiau dėmesį į pardavėją ir kainą – jeigu ji pernelyg maža, kas labiausiai suvilioja patiklius žmones, reikia susisiekti su pardavėju ir įsitikinti, kad tai tiesa“, – išmokta pamoka dalijasi ponia Jūratė.
Perskaitytą internete informaciją moteris patikrina išklausydama ir televizijos komentatorių.
– Aš saugi, nes atsargi, iškart nepatikiu visomis naujienomis. Pastebiu, kad kiekvienas informaciją pateikia tendencingai, ypač dabar, rinkimų laikotarpiu. Kai vyksta kandidatų kovos, nežinia, ką iš kur ištraukia ir pateikia kaip faktą.
Nors per paskaitas studentus banko darbuotoja mokė internetinės bankininkystės, Jūratė sako tuo neužsiimanti: „Vaikai neleidžia, liepia vaikščioti, nenoriu ir pati prisirišti vien prie išmaniųjų technologijų. Nors be mobiliojo ryšio dabar neįmanoma išsiversti, tikrai nevaikščiosiu kompiuterį ar telefoną apsikabinusi, nes moku bendrauti. Ir namuose, ir kai susieiname su vaikų, anūkų šeimomis, taisyklė tokia: telefonas padėtas.“

„Nenoriu būti sofos žmogumi“
51 metų stažą turinti ponia Marija prieš trejus metus išėjo iš darbo, tačiau vien namuose užsisėdėti neketina. „Nenoriu būti sofos žmogumi, mėgstu keliauti, būti tarp žmonių, ne tik apie ligas kalbančių ar besiskundžiančių, kaip viskas blogai, o žiūrinčių į gyvenimą pozityviai“, – sako moteris.
Pačiai taip pat vien sėdėti ir televizorių žiūrėti nepriimtina: „Netgi ir kai sveikata riboja, yra galimybė tobulėti. Žmogaus smalsumui ir tobulėjimui amžiaus nėra, todėl kai po operacijos pasijutau stipresnė, nuėjau į TAU. Pasirinkau du fakultetus. Ypač sužavėjo pirma paskaita Informatikos fakultete – mes ėjome į virtualios realybės kambarį!“ – nepažintais nuostabiais atradimais džiaugiasi moteris.
Nors garbaus amžiaus moteriai kompiuteriu teko dirbti, tačiau į visas jo galimybes tuomet sako nesigilinusi. „Programuotojas įdiegė programą, parodė pagrindines funkcijas. Paspaudi mygtuką ir viskas aišku. Nebuvo reikalingas nei feisbukas, nei „Delfi“, o ir mokytis nelabai laiko buvo. Dabar išmokau rašyti laiškus, keisti šriftus, derinti spalvas, paryškinti tekstą, spręsti kryžiažodžius ir išsiųsti. Paskaitose sužinojau, kaip apsisaugoti nuo netikros informacijos, perskaičiusi ar išgirdusi naujieną paklausau ir kitų nuomonės. Beskaitant tekstus internete iššokančiomis reklamomis nesidomiu, pirkiniais nesusigundau – man tai neįdomu, – atvirai pasakoja ponia Marija ir priduria, – Interneto galimybes vyresniems žmonėms tiesiog būtina išmėginti. Taip lavini atmintį, tobulėji, atsiranda žmonių, galimybių išeiti iš namų, tada mažiau ir ligos rūpi.“
Nors pas gydytojus, kai prireikia, sūnus internetu visada užregistruoja, bet moteris sako turinti pati išmokti naudotis tinklalapiu „sergu.lt“, kadangi į Vilniaus ar Kauno klinikas telefonu prisiskambinti neiškart pavyksta.
– Manau, kad tikriausiai vaikai ir išlepina vyresniuosius – tėvus ar senelius – už juos viską darydami. Ne daryti reikia, o juos mokyti, – tvirtai sako ponia Marija, pasiryžusi dar ilgai lankyti universitetą.