Praėjusią savaitę Marijampolės kultūros centro fojė atidaryta paroda, kurią parengė Prahos miesto muziejus kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Į atidarymą atvykęs Čekijos Respublikos ambasados pirmasis sekretorius, misijos vadovo pavaduotojas Petras Vavra (Petr Vavra) pastebėjo, kad paroda – gražus abiejų valstybių bendradarbiavimo pavyzdys. Simboliška, kad ji Marijampolėje, mieste, kuriame gyveno ir mokėsi vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų dr. Jonas Basanavičius, atidaryta Vasario 15-ąją, 101-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse. Paroda Lietuvoje, Vilniuje, pristatyta pernai lapkričio 22 d., diena prieš J. Basanavičiaus gimtadienį. Marijampolėje ji bus eksponuojama iki kovo 16 d. Iš čia keliaus į Kauną. „Norime, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų susipažintų su čekų darbais“, – sakė P. Vavra.
Apie tai, kad Lietuvos patriarcho gyvenimas ir likimas tvirtai susijęs su Praha, lietuviškai pasakojo parodos „Jono Basanavičiaus Praha“ sumanytojas Prahos miesto muziejaus vyriausiasis muziejininkas Jundrichas Čeladinas (Jindřich Čeladín).
Jonas Basanavičius Prahoje praleido vos kelerius metus – nuo 1882 m. gruodžio 19 iki 1884 m. vasario 4 d. Atvykęs išsinuomojo butą Karolio aikštėje, kur parašė įžymiąją prakalbą „Aušrai“. Tuo metu Praha buvo Austrijos-Vengrijos imperijos provincija, bet čia augo ir vystėsi kultūra, aktyvėjo čekų tautinis atgimimas ir tai teikė J. Basanavičiui idėjų ir vilčių dėl Lietuvos nepriklausomybės. Prahoje jis galutinai subrandino „Aušros“ idėją, su Jonu Šliūpu aptarė jos spausdinimo ir redagavimo klausimus. O svarbiausia – čia, Prahoje, J. Basanavičius rado savo gyvenimo meilę ir būsimą žmoną Gabrielą Eleonorą Mohl.
Parodoje pristatomos Prahos miesto muziejaus archyve esančios fotografijos, vaizduojančios XIX–XX a. sandūroje sparčiai besivysčiusią Prahą. Nuotraukose – ir namas Balbinovo ir Palackeho gatvių kampe, kuriame 1883–1884 m. gyveno J. Basanavičius. Šalia senosios nuotraukos – ir lig šiol stovinčio, beveik nepasikeitusio pastato nuotrauka. Prie jo sienos pritvirtinta Jono Basanavičiaus atminimo lenta.
Marija BURBIENĖ Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos