Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kritiškai vertinkime medijų turinį, padėkime jį formuoti (Eksperto komentaras)

Apie tai, koks gali būti subtilus, neiškart jaučiamas ir suvokiamas medijų poveikis ir kodėl būtina ugdytis kritinį mąstymą, mokytis informacinio raštingumo bei apie tai, kad nukentėjus nuo žiniasklaidos turinio apsiginti galima ir socialiniuose tinkluose, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Deimantu JASTRAMSKIU.

VU Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, kad medijose rodomas smurtas neigiamai veikia visuomenę, ypač – vaikus. Taip pat primena, kad nukentėjus nuo medijų galima ne tik kreiptis į institucijas, bet ir suskubti skleisti teisingą informaciją socialiniuose tinkluose.– Medijų ir informacinis raštingumas – pastaruoju metu aktuali tema, šiais klausimais daug diskutuojama, rengiamos konferencijos. Kur slypi aktualumo priežastis?
– Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) pastaraisiais metais daugiausia aktualizuotas dėl išorinio (Rusijos) propagandinio konteksto, kadangi MIR yra būtina priemonė norint amortizuoti arba naikinti įvairiausių melų poveikius. Konkretesnis atskaitos taškas, kada sustiprėjo ši aktualizacija – 2013 m. metų pabaiga – 2014-ųjų pradžia, kai prasidėjo Rusijos informacinė ir karinė agresija Ukrainoje, o Lietuvai, kaip Ukrainos sąjungininkei, teko daug Rusijos propagandinio srauto.
Tačiau MIR būtina ne vien dėl plintančio informacinio agresyvumo iš užsienio, bet ir tam, kad žmonės geriau susigaudytų kasdieninėje šiuolaikinės informacijos jūroje.
– Atrodytų, nemaža dalis visuomenės – išsilavinusi, gebanti perprasti ne tik naujas technologijas, bet ir kritiškai vertinti informaciją. Kur dažniausiai, pasitikėdami savimi, galime „paslysti“? Kokie dažniausi nesaugumo atvejai, kai galime būti suklaidinti, apgauti? Kokios būna to pasekmės?
– Nemaža dalis visuomenės yra „diplomuota“, tačiau medijų ir informaciniam raštingumui daugelį metų Lietuvoje buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Apskritai, ši ugdymo sritis buvo palikta savanoriškai veiklai. Tad buvo rengiami tik trumpalaikiai projektai ar pavieniai užsiėmimai be jokio sisteminio valstybės institucijų darbo. Nuo 2017 metų į švietimo sistemą pradėti įtraukti su MIR susiję elementai: Vyriausybė pradėjo planuoti mokytojų rengimą, MIR įtraukta į mokyklų programas, tačiau, deja, tik kaip neformalaus ir neprivalomo ugdymo dalykas. Kai nėra išugdytas kritinis mąstymas ir trūksta žinių apie tai, kaip veikia medijos (žiniasklaida), kaip kuriami įvairiausių politinių ir verslo veikėjų ryšiai su visuomene, kaip konstruojamos paslėptos reklamos ir kas yra šiuolaikinė turinio rinkodara, „paslysti“, tai yra būti suklaidintiems ar apgautiems, galima labai dažnai.
Tokiam „slidinėjimui“ daugiausia galimybių yra socialiniuose tink­luose. Kita vertus, kaip rodo „Eurobarometro“ apklausos, žmonės mažiausiai ir pasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, palyginti su tuo, kas pateikiama žiniasklaidoje.
– Prisilieskime prie propagandos temos. Šių dienų medijose propaganda subtiliai paslėpta. Kaip ją atpažinti? Kokiomis temomis eskaluojama?
– Propagandoje atsiskleidžia žmonių polinkis meluoti: ar tai daroma asmeniškai, ar per kokį nors masinį kanalą. Subtilesnius melus atpažinti yra sunkiau. Bet kalbant apie žiniasklaidą, svarbiausia yra šaltiniai, kuriais vadovaujantis konstruojama informacija. Apskritai, žiniasklaidos informacija yra tiek patikima, kiek patikimi jos šaltiniai. Žmonėms, norint apsisaugoti nuo propagandos, gali padėti šaltinių įvairovė ir kritinis mąstymas. Pavyzdys gali būti koks nors nuolat meluojantis politikas. Problema yra tuomet, kai dalis žiniasklaidos jo manipuliacijas transliuoja be jokio kritinio vertinimo.
– Kaip Jūs – akademinės srities atstovas – vertinate šiandienos populiarųjį medijų turinį? Ar gali ir jis žmogui padaryti žalos? Kokios?
– Medijų (žiniasklaidos) poveikis yra labai skirtingas įvairiems žmonėms, priklausomai nuo jų patyrimo ir išsilavinimo. Daliai visuomenės medijų poveikis yra menkas arba jokio. Labiausiai paveikūs yra vaikai arba menkai išprusę ir nenuovokūs suaugusieji.
Medijų poveikis – labai plati tema su daug potemių. Paminėsiu vieną – medijose rodomo smurto poveikis auditorijai. Pagrindiniai jo efektai yra jautrumo smurtui mažėjimas ir smurto modeliavimas (dar gali būti ir jautrumo smurtui padidėjimas, baimės ugdymas ir kt.).
Smurtas medijose dažniausiai naudojamas kaip priemonė atkreipti dėmesį ir sukelti emocinius patyrimus. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusėje demonstruojamo smurto (daugiausia filmuose) nerodomi nemalonūs padariniai smurtą patiriančioms aukoms (nesimato jokios kančios) ir nėra pateikiamas aiškiai neigiamas smurtautojo vertinimas.
Smurtas dažnai rodomas kaip priimtina priemonė siekti numatyto tikslo. Dar viena keista sąsaja kine yra smurtinių veiksmų rodymas, kaip juokingų ir linksmų nuotykių. Netgi yra specialus tam skirtas žanras – veiksmo komedija.
Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, nacionalinių televizijų programose kokį nors eilinį vakarą gali būti sunku rasti pažiūrėti filmą be smurto elementų.
– Visuomenė mokosi kritiškai vertinti medijų turinį. O jį kuriantieji – ar didėja reikalavimai jiems? Gal aš klystu, bet kol kas didžiausia atsakomybė, ko gero, ir yra moralės aspektas, visuomenės vertinimas.
– Teisinių ir etinių reikalavimų yra daugybė. Jų prižiūrėtojų Lietuvoje netgi atrodo per daug. Tačiau dažnai kyla dilema tarp saviraiškos laisvės ir atsakomybės ribų. O visuomenės vertinimas yra pats svarbiausias, nes jeigu didesnė auditorijos dalis nesidomėtų tendencingu ir neatsakingu turiniu, jo sklaida greitai sumažėtų, nes būtų nuostolinga.
– Kraštutinis atvejis nukentėjus – kreiptis į teisėsaugą. Tačiau tam reikia kantrybės, laiko, užsispyrimo… Ką dar galima daryti, žmogui, apie kurį paskleidžiama melaginga informacija, arba jeigu faktai nemelagingi, bet pernelyg eskaluojama turima informacija apie žmogų?
– Taip, teismas – kraštutinė priemonė. Bet tik jis gali priimti galutinį sprendimą. Kita vertus, šiuolaikinėje komunikacijos sistemoje yra socialiniai tinklai, kuriuose galima panaudoti labai geriems tikslams – skleisti tikrovę atitinkančią ir teigiamą socialinį poveikį turinčią informaciją.
– Po Nepriklausomybės atgavimo užplūdo laisvės banga, propagandos sumažėjo, tačiau medijos tuomet gana drastiškais būdais siekė populiarumo, stengėsi įtikti masiniam vartotojui. Dabar procesas gerokai subtilesnis. Kaip jis keitėsi, link ko dabar einama, į ką orientuojamasi?
– Lietuvai atgavus laisvę, subliūško vienos partijos propaganda, tačiau atsivėrė nauja reklamos ir viešųjų ryšių manipuliacijų jūra (prisiminkime vien tik ypač klaidinančio pobūdžio „Sekundės“ banko, pradanginusio tūkstančių indėlininkų pinigus, reklamas). Kai kurios žiniasklaidos organizacijos, norėdamos pasiimti reklamos pinigus, papildomai įsivelia į paslėptus tendencingo informacijos pateikimo sandėrius. Išsiplėtojus naujoms technologijoms, dar padaugėjo manipuliavimo informacija formatavimo galimybių. Todėl reikia nuolat domėtis medijų naujovėmis, bandyti suvokti jų galimybes ir plėtoti informacinio raštingumo įgūdžius.
– Subtilus dalykas – medijų psichologinis poveikis žmogui. Žinau, esate domėjęsis šia sritimi… Daugeliui mūsų atrodo, kad esame protingi ir mūsų tai neveikia, o kaip yra iš tiesų? Aišku, poveikis nėra vien neigiamas – kokios laidos, straipsniai labiausiai, Jūsų manymu, įkvepia?
– Teigiamo medijų (žiniasklaidos) poveikio yra labai daug. Apskritai be žiniasklaidos, demokratinė visuomenė negalėtų egzistuoti. Prob­lema yra ta, kad žiniasklaida yra labai įvairi ir dirba vadovaudamasi skirtingais atsakingumo visuomenei standartais. Puikaus žiniasklaidos turinio galima rasti daugelyje sričių, temų. Tam reikalingas nuolatinis domėjimasis, informacijos atranka, koks turinys yra kiekvienam svarbus ir reikalingas.
– Paslėptos reklamos atvejai – norėtųsi pakalbėti apie subtilesnius, sunkiai atpažįstamus.
– Tai tokie atvejai, kai yra už reklamą užmokėta, tačiau žinia­sklaidos priemonėje tai nenurodyta ir informacija pateikiama ne kaip reklama, o kaip žurnalistinis turinys. Paslėptos politinės reklamos fiksavimą per rinkimų kampaniją bando atlikti Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai padaryti sudėtinga be specialių priemonių, tai yra iš esmės specialiųjų tarnybų darbas.
Dar yra naudojamas mišrus būdas – turinio rinkodara, kai nurodoma, kad tai partnerio turinys ir žiniasklaidos vartotojas gali nežinoti, ar toks partneris už tą turinį mokėjo. Be to, konstruojant komercinę reklamą, jų kūrėjai dažnai naudoja įvairias priemones, skatinančias neteisingą supratimą, nors pats reklamos turinys formaliai tikrovei neprieštarauja. Pateikiamos užuominos, dviprasmybės, kurios skundo atveju padeda išsisukti nuo atsakomybės. Tai tipiška reklamuojant staigaus svorio numetimo priemones ar paslaugas. Taip pat vartojami vengiantys tiesaus apibūdinimo žodžiai. Pavyzdžiui, nekonkretus teiginys „gali padėti“ dalies žmonių, pamačius (išgirdus) prekės ar paslaugos reklamą, suvokiama, kaip „padeda“, o nusipirkus reklamuojamą produktą atitinkamo padėjimo nesulaukiama.
Dar vienas propagandistų ir nesusipažinusių su reklamos poveikio sritimi populiarus tvirtinimas, kad reklama mus gali paveikti per pasąmonę. Yra toks paplitęs viešame diskurse terminas „dvidešimt penktas kadras“, tai yra, kad labai trumpi milisekundiniai vaizdai ar garsai, kurių mes neįsisąmoniname, gali paveikti mūsų elgesį – taip, kaip nori propagandistai. Tačiau – tai yra moksliškai neįrodyta, aiškiau šnekant, tai yra propaganda arba netiesa.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Nuotrauka iš Deimanto JASTRAMSKIO archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...