Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kritiškai vertinkime medijų turinį, padėkime jį formuoti (Eksperto komentaras)

Apie tai, koks gali būti subtilus, neiškart jaučiamas ir suvokiamas medijų poveikis ir kodėl būtina ugdytis kritinį mąstymą, mokytis informacinio raštingumo bei apie tai, kad nukentėjus nuo žiniasklaidos turinio apsiginti galima ir socialiniuose tinkluose, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Deimantu JASTRAMSKIU.

VU Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, kad medijose rodomas smurtas neigiamai veikia visuomenę, ypač – vaikus. Taip pat primena, kad nukentėjus nuo medijų galima ne tik kreiptis į institucijas, bet ir suskubti skleisti teisingą informaciją socialiniuose tinkluose.– Medijų ir informacinis raštingumas – pastaruoju metu aktuali tema, šiais klausimais daug diskutuojama, rengiamos konferencijos. Kur slypi aktualumo priežastis?
– Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) pastaraisiais metais daugiausia aktualizuotas dėl išorinio (Rusijos) propagandinio konteksto, kadangi MIR yra būtina priemonė norint amortizuoti arba naikinti įvairiausių melų poveikius. Konkretesnis atskaitos taškas, kada sustiprėjo ši aktualizacija – 2013 m. metų pabaiga – 2014-ųjų pradžia, kai prasidėjo Rusijos informacinė ir karinė agresija Ukrainoje, o Lietuvai, kaip Ukrainos sąjungininkei, teko daug Rusijos propagandinio srauto.
Tačiau MIR būtina ne vien dėl plintančio informacinio agresyvumo iš užsienio, bet ir tam, kad žmonės geriau susigaudytų kasdieninėje šiuolaikinės informacijos jūroje.
– Atrodytų, nemaža dalis visuomenės – išsilavinusi, gebanti perprasti ne tik naujas technologijas, bet ir kritiškai vertinti informaciją. Kur dažniausiai, pasitikėdami savimi, galime „paslysti“? Kokie dažniausi nesaugumo atvejai, kai galime būti suklaidinti, apgauti? Kokios būna to pasekmės?
– Nemaža dalis visuomenės yra „diplomuota“, tačiau medijų ir informaciniam raštingumui daugelį metų Lietuvoje buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Apskritai, ši ugdymo sritis buvo palikta savanoriškai veiklai. Tad buvo rengiami tik trumpalaikiai projektai ar pavieniai užsiėmimai be jokio sisteminio valstybės institucijų darbo. Nuo 2017 metų į švietimo sistemą pradėti įtraukti su MIR susiję elementai: Vyriausybė pradėjo planuoti mokytojų rengimą, MIR įtraukta į mokyklų programas, tačiau, deja, tik kaip neformalaus ir neprivalomo ugdymo dalykas. Kai nėra išugdytas kritinis mąstymas ir trūksta žinių apie tai, kaip veikia medijos (žiniasklaida), kaip kuriami įvairiausių politinių ir verslo veikėjų ryšiai su visuomene, kaip konstruojamos paslėptos reklamos ir kas yra šiuolaikinė turinio rinkodara, „paslysti“, tai yra būti suklaidintiems ar apgautiems, galima labai dažnai.
Tokiam „slidinėjimui“ daugiausia galimybių yra socialiniuose tink­luose. Kita vertus, kaip rodo „Eurobarometro“ apklausos, žmonės mažiausiai ir pasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, palyginti su tuo, kas pateikiama žiniasklaidoje.
– Prisilieskime prie propagandos temos. Šių dienų medijose propaganda subtiliai paslėpta. Kaip ją atpažinti? Kokiomis temomis eskaluojama?
– Propagandoje atsiskleidžia žmonių polinkis meluoti: ar tai daroma asmeniškai, ar per kokį nors masinį kanalą. Subtilesnius melus atpažinti yra sunkiau. Bet kalbant apie žiniasklaidą, svarbiausia yra šaltiniai, kuriais vadovaujantis konstruojama informacija. Apskritai, žiniasklaidos informacija yra tiek patikima, kiek patikimi jos šaltiniai. Žmonėms, norint apsisaugoti nuo propagandos, gali padėti šaltinių įvairovė ir kritinis mąstymas. Pavyzdys gali būti koks nors nuolat meluojantis politikas. Problema yra tuomet, kai dalis žiniasklaidos jo manipuliacijas transliuoja be jokio kritinio vertinimo.
– Kaip Jūs – akademinės srities atstovas – vertinate šiandienos populiarųjį medijų turinį? Ar gali ir jis žmogui padaryti žalos? Kokios?
– Medijų (žiniasklaidos) poveikis yra labai skirtingas įvairiems žmonėms, priklausomai nuo jų patyrimo ir išsilavinimo. Daliai visuomenės medijų poveikis yra menkas arba jokio. Labiausiai paveikūs yra vaikai arba menkai išprusę ir nenuovokūs suaugusieji.
Medijų poveikis – labai plati tema su daug potemių. Paminėsiu vieną – medijose rodomo smurto poveikis auditorijai. Pagrindiniai jo efektai yra jautrumo smurtui mažėjimas ir smurto modeliavimas (dar gali būti ir jautrumo smurtui padidėjimas, baimės ugdymas ir kt.).
Smurtas medijose dažniausiai naudojamas kaip priemonė atkreipti dėmesį ir sukelti emocinius patyrimus. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusėje demonstruojamo smurto (daugiausia filmuose) nerodomi nemalonūs padariniai smurtą patiriančioms aukoms (nesimato jokios kančios) ir nėra pateikiamas aiškiai neigiamas smurtautojo vertinimas.
Smurtas dažnai rodomas kaip priimtina priemonė siekti numatyto tikslo. Dar viena keista sąsaja kine yra smurtinių veiksmų rodymas, kaip juokingų ir linksmų nuotykių. Netgi yra specialus tam skirtas žanras – veiksmo komedija.
Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, nacionalinių televizijų programose kokį nors eilinį vakarą gali būti sunku rasti pažiūrėti filmą be smurto elementų.
– Visuomenė mokosi kritiškai vertinti medijų turinį. O jį kuriantieji – ar didėja reikalavimai jiems? Gal aš klystu, bet kol kas didžiausia atsakomybė, ko gero, ir yra moralės aspektas, visuomenės vertinimas.
– Teisinių ir etinių reikalavimų yra daugybė. Jų prižiūrėtojų Lietuvoje netgi atrodo per daug. Tačiau dažnai kyla dilema tarp saviraiškos laisvės ir atsakomybės ribų. O visuomenės vertinimas yra pats svarbiausias, nes jeigu didesnė auditorijos dalis nesidomėtų tendencingu ir neatsakingu turiniu, jo sklaida greitai sumažėtų, nes būtų nuostolinga.
– Kraštutinis atvejis nukentėjus – kreiptis į teisėsaugą. Tačiau tam reikia kantrybės, laiko, užsispyrimo… Ką dar galima daryti, žmogui, apie kurį paskleidžiama melaginga informacija, arba jeigu faktai nemelagingi, bet pernelyg eskaluojama turima informacija apie žmogų?
– Taip, teismas – kraštutinė priemonė. Bet tik jis gali priimti galutinį sprendimą. Kita vertus, šiuolaikinėje komunikacijos sistemoje yra socialiniai tinklai, kuriuose galima panaudoti labai geriems tikslams – skleisti tikrovę atitinkančią ir teigiamą socialinį poveikį turinčią informaciją.
– Po Nepriklausomybės atgavimo užplūdo laisvės banga, propagandos sumažėjo, tačiau medijos tuomet gana drastiškais būdais siekė populiarumo, stengėsi įtikti masiniam vartotojui. Dabar procesas gerokai subtilesnis. Kaip jis keitėsi, link ko dabar einama, į ką orientuojamasi?
– Lietuvai atgavus laisvę, subliūško vienos partijos propaganda, tačiau atsivėrė nauja reklamos ir viešųjų ryšių manipuliacijų jūra (prisiminkime vien tik ypač klaidinančio pobūdžio „Sekundės“ banko, pradanginusio tūkstančių indėlininkų pinigus, reklamas). Kai kurios žiniasklaidos organizacijos, norėdamos pasiimti reklamos pinigus, papildomai įsivelia į paslėptus tendencingo informacijos pateikimo sandėrius. Išsiplėtojus naujoms technologijoms, dar padaugėjo manipuliavimo informacija formatavimo galimybių. Todėl reikia nuolat domėtis medijų naujovėmis, bandyti suvokti jų galimybes ir plėtoti informacinio raštingumo įgūdžius.
– Subtilus dalykas – medijų psichologinis poveikis žmogui. Žinau, esate domėjęsis šia sritimi… Daugeliui mūsų atrodo, kad esame protingi ir mūsų tai neveikia, o kaip yra iš tiesų? Aišku, poveikis nėra vien neigiamas – kokios laidos, straipsniai labiausiai, Jūsų manymu, įkvepia?
– Teigiamo medijų (žiniasklaidos) poveikio yra labai daug. Apskritai be žiniasklaidos, demokratinė visuomenė negalėtų egzistuoti. Prob­lema yra ta, kad žiniasklaida yra labai įvairi ir dirba vadovaudamasi skirtingais atsakingumo visuomenei standartais. Puikaus žiniasklaidos turinio galima rasti daugelyje sričių, temų. Tam reikalingas nuolatinis domėjimasis, informacijos atranka, koks turinys yra kiekvienam svarbus ir reikalingas.
– Paslėptos reklamos atvejai – norėtųsi pakalbėti apie subtilesnius, sunkiai atpažįstamus.
– Tai tokie atvejai, kai yra už reklamą užmokėta, tačiau žinia­sklaidos priemonėje tai nenurodyta ir informacija pateikiama ne kaip reklama, o kaip žurnalistinis turinys. Paslėptos politinės reklamos fiksavimą per rinkimų kampaniją bando atlikti Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai padaryti sudėtinga be specialių priemonių, tai yra iš esmės specialiųjų tarnybų darbas.
Dar yra naudojamas mišrus būdas – turinio rinkodara, kai nurodoma, kad tai partnerio turinys ir žiniasklaidos vartotojas gali nežinoti, ar toks partneris už tą turinį mokėjo. Be to, konstruojant komercinę reklamą, jų kūrėjai dažnai naudoja įvairias priemones, skatinančias neteisingą supratimą, nors pats reklamos turinys formaliai tikrovei neprieštarauja. Pateikiamos užuominos, dviprasmybės, kurios skundo atveju padeda išsisukti nuo atsakomybės. Tai tipiška reklamuojant staigaus svorio numetimo priemones ar paslaugas. Taip pat vartojami vengiantys tiesaus apibūdinimo žodžiai. Pavyzdžiui, nekonkretus teiginys „gali padėti“ dalies žmonių, pamačius (išgirdus) prekės ar paslaugos reklamą, suvokiama, kaip „padeda“, o nusipirkus reklamuojamą produktą atitinkamo padėjimo nesulaukiama.
Dar vienas propagandistų ir nesusipažinusių su reklamos poveikio sritimi populiarus tvirtinimas, kad reklama mus gali paveikti per pasąmonę. Yra toks paplitęs viešame diskurse terminas „dvidešimt penktas kadras“, tai yra, kad labai trumpi milisekundiniai vaizdai ar garsai, kurių mes neįsisąmoniname, gali paveikti mūsų elgesį – taip, kaip nori propagandistai. Tačiau – tai yra moksliškai neįrodyta, aiškiau šnekant, tai yra propaganda arba netiesa.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Nuotrauka iš Deimanto JASTRAMSKIO archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...