Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Kritiškai vertinkime medijų turinį, padėkime jį formuoti (Eksperto komentaras)

Apie tai, koks gali būti subtilus, neiškart jaučiamas ir suvokiamas medijų poveikis ir kodėl būtina ugdytis kritinį mąstymą, mokytis informacinio raštingumo bei apie tai, kad nukentėjus nuo žiniasklaidos turinio apsiginti galima ir socialiniuose tinkluose, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Deimantu JASTRAMSKIU.

VU Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, kad medijose rodomas smurtas neigiamai veikia visuomenę, ypač – vaikus. Taip pat primena, kad nukentėjus nuo medijų galima ne tik kreiptis į institucijas, bet ir suskubti skleisti teisingą informaciją socialiniuose tinkluose.– Medijų ir informacinis raštingumas – pastaruoju metu aktuali tema, šiais klausimais daug diskutuojama, rengiamos konferencijos. Kur slypi aktualumo priežastis?
– Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) pastaraisiais metais daugiausia aktualizuotas dėl išorinio (Rusijos) propagandinio konteksto, kadangi MIR yra būtina priemonė norint amortizuoti arba naikinti įvairiausių melų poveikius. Konkretesnis atskaitos taškas, kada sustiprėjo ši aktualizacija – 2013 m. metų pabaiga – 2014-ųjų pradžia, kai prasidėjo Rusijos informacinė ir karinė agresija Ukrainoje, o Lietuvai, kaip Ukrainos sąjungininkei, teko daug Rusijos propagandinio srauto.
Tačiau MIR būtina ne vien dėl plintančio informacinio agresyvumo iš užsienio, bet ir tam, kad žmonės geriau susigaudytų kasdieninėje šiuolaikinės informacijos jūroje.
– Atrodytų, nemaža dalis visuomenės – išsilavinusi, gebanti perprasti ne tik naujas technologijas, bet ir kritiškai vertinti informaciją. Kur dažniausiai, pasitikėdami savimi, galime „paslysti“? Kokie dažniausi nesaugumo atvejai, kai galime būti suklaidinti, apgauti? Kokios būna to pasekmės?
– Nemaža dalis visuomenės yra „diplomuota“, tačiau medijų ir informaciniam raštingumui daugelį metų Lietuvoje buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Apskritai, ši ugdymo sritis buvo palikta savanoriškai veiklai. Tad buvo rengiami tik trumpalaikiai projektai ar pavieniai užsiėmimai be jokio sisteminio valstybės institucijų darbo. Nuo 2017 metų į švietimo sistemą pradėti įtraukti su MIR susiję elementai: Vyriausybė pradėjo planuoti mokytojų rengimą, MIR įtraukta į mokyklų programas, tačiau, deja, tik kaip neformalaus ir neprivalomo ugdymo dalykas. Kai nėra išugdytas kritinis mąstymas ir trūksta žinių apie tai, kaip veikia medijos (žiniasklaida), kaip kuriami įvairiausių politinių ir verslo veikėjų ryšiai su visuomene, kaip konstruojamos paslėptos reklamos ir kas yra šiuolaikinė turinio rinkodara, „paslysti“, tai yra būti suklaidintiems ar apgautiems, galima labai dažnai.
Tokiam „slidinėjimui“ daugiausia galimybių yra socialiniuose tink­luose. Kita vertus, kaip rodo „Eurobarometro“ apklausos, žmonės mažiausiai ir pasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, palyginti su tuo, kas pateikiama žiniasklaidoje.
– Prisilieskime prie propagandos temos. Šių dienų medijose propaganda subtiliai paslėpta. Kaip ją atpažinti? Kokiomis temomis eskaluojama?
– Propagandoje atsiskleidžia žmonių polinkis meluoti: ar tai daroma asmeniškai, ar per kokį nors masinį kanalą. Subtilesnius melus atpažinti yra sunkiau. Bet kalbant apie žiniasklaidą, svarbiausia yra šaltiniai, kuriais vadovaujantis konstruojama informacija. Apskritai, žiniasklaidos informacija yra tiek patikima, kiek patikimi jos šaltiniai. Žmonėms, norint apsisaugoti nuo propagandos, gali padėti šaltinių įvairovė ir kritinis mąstymas. Pavyzdys gali būti koks nors nuolat meluojantis politikas. Problema yra tuomet, kai dalis žiniasklaidos jo manipuliacijas transliuoja be jokio kritinio vertinimo.
– Kaip Jūs – akademinės srities atstovas – vertinate šiandienos populiarųjį medijų turinį? Ar gali ir jis žmogui padaryti žalos? Kokios?
– Medijų (žiniasklaidos) poveikis yra labai skirtingas įvairiems žmonėms, priklausomai nuo jų patyrimo ir išsilavinimo. Daliai visuomenės medijų poveikis yra menkas arba jokio. Labiausiai paveikūs yra vaikai arba menkai išprusę ir nenuovokūs suaugusieji.
Medijų poveikis – labai plati tema su daug potemių. Paminėsiu vieną – medijose rodomo smurto poveikis auditorijai. Pagrindiniai jo efektai yra jautrumo smurtui mažėjimas ir smurto modeliavimas (dar gali būti ir jautrumo smurtui padidėjimas, baimės ugdymas ir kt.).
Smurtas medijose dažniausiai naudojamas kaip priemonė atkreipti dėmesį ir sukelti emocinius patyrimus. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusėje demonstruojamo smurto (daugiausia filmuose) nerodomi nemalonūs padariniai smurtą patiriančioms aukoms (nesimato jokios kančios) ir nėra pateikiamas aiškiai neigiamas smurtautojo vertinimas.
Smurtas dažnai rodomas kaip priimtina priemonė siekti numatyto tikslo. Dar viena keista sąsaja kine yra smurtinių veiksmų rodymas, kaip juokingų ir linksmų nuotykių. Netgi yra specialus tam skirtas žanras – veiksmo komedija.
Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, nacionalinių televizijų programose kokį nors eilinį vakarą gali būti sunku rasti pažiūrėti filmą be smurto elementų.
– Visuomenė mokosi kritiškai vertinti medijų turinį. O jį kuriantieji – ar didėja reikalavimai jiems? Gal aš klystu, bet kol kas didžiausia atsakomybė, ko gero, ir yra moralės aspektas, visuomenės vertinimas.
– Teisinių ir etinių reikalavimų yra daugybė. Jų prižiūrėtojų Lietuvoje netgi atrodo per daug. Tačiau dažnai kyla dilema tarp saviraiškos laisvės ir atsakomybės ribų. O visuomenės vertinimas yra pats svarbiausias, nes jeigu didesnė auditorijos dalis nesidomėtų tendencingu ir neatsakingu turiniu, jo sklaida greitai sumažėtų, nes būtų nuostolinga.
– Kraštutinis atvejis nukentėjus – kreiptis į teisėsaugą. Tačiau tam reikia kantrybės, laiko, užsispyrimo… Ką dar galima daryti, žmogui, apie kurį paskleidžiama melaginga informacija, arba jeigu faktai nemelagingi, bet pernelyg eskaluojama turima informacija apie žmogų?
– Taip, teismas – kraštutinė priemonė. Bet tik jis gali priimti galutinį sprendimą. Kita vertus, šiuolaikinėje komunikacijos sistemoje yra socialiniai tinklai, kuriuose galima panaudoti labai geriems tikslams – skleisti tikrovę atitinkančią ir teigiamą socialinį poveikį turinčią informaciją.
– Po Nepriklausomybės atgavimo užplūdo laisvės banga, propagandos sumažėjo, tačiau medijos tuomet gana drastiškais būdais siekė populiarumo, stengėsi įtikti masiniam vartotojui. Dabar procesas gerokai subtilesnis. Kaip jis keitėsi, link ko dabar einama, į ką orientuojamasi?
– Lietuvai atgavus laisvę, subliūško vienos partijos propaganda, tačiau atsivėrė nauja reklamos ir viešųjų ryšių manipuliacijų jūra (prisiminkime vien tik ypač klaidinančio pobūdžio „Sekundės“ banko, pradanginusio tūkstančių indėlininkų pinigus, reklamas). Kai kurios žiniasklaidos organizacijos, norėdamos pasiimti reklamos pinigus, papildomai įsivelia į paslėptus tendencingo informacijos pateikimo sandėrius. Išsiplėtojus naujoms technologijoms, dar padaugėjo manipuliavimo informacija formatavimo galimybių. Todėl reikia nuolat domėtis medijų naujovėmis, bandyti suvokti jų galimybes ir plėtoti informacinio raštingumo įgūdžius.
– Subtilus dalykas – medijų psichologinis poveikis žmogui. Žinau, esate domėjęsis šia sritimi… Daugeliui mūsų atrodo, kad esame protingi ir mūsų tai neveikia, o kaip yra iš tiesų? Aišku, poveikis nėra vien neigiamas – kokios laidos, straipsniai labiausiai, Jūsų manymu, įkvepia?
– Teigiamo medijų (žiniasklaidos) poveikio yra labai daug. Apskritai be žiniasklaidos, demokratinė visuomenė negalėtų egzistuoti. Prob­lema yra ta, kad žiniasklaida yra labai įvairi ir dirba vadovaudamasi skirtingais atsakingumo visuomenei standartais. Puikaus žiniasklaidos turinio galima rasti daugelyje sričių, temų. Tam reikalingas nuolatinis domėjimasis, informacijos atranka, koks turinys yra kiekvienam svarbus ir reikalingas.
– Paslėptos reklamos atvejai – norėtųsi pakalbėti apie subtilesnius, sunkiai atpažįstamus.
– Tai tokie atvejai, kai yra už reklamą užmokėta, tačiau žinia­sklaidos priemonėje tai nenurodyta ir informacija pateikiama ne kaip reklama, o kaip žurnalistinis turinys. Paslėptos politinės reklamos fiksavimą per rinkimų kampaniją bando atlikti Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai padaryti sudėtinga be specialių priemonių, tai yra iš esmės specialiųjų tarnybų darbas.
Dar yra naudojamas mišrus būdas – turinio rinkodara, kai nurodoma, kad tai partnerio turinys ir žiniasklaidos vartotojas gali nežinoti, ar toks partneris už tą turinį mokėjo. Be to, konstruojant komercinę reklamą, jų kūrėjai dažnai naudoja įvairias priemones, skatinančias neteisingą supratimą, nors pats reklamos turinys formaliai tikrovei neprieštarauja. Pateikiamos užuominos, dviprasmybės, kurios skundo atveju padeda išsisukti nuo atsakomybės. Tai tipiška reklamuojant staigaus svorio numetimo priemones ar paslaugas. Taip pat vartojami vengiantys tiesaus apibūdinimo žodžiai. Pavyzdžiui, nekonkretus teiginys „gali padėti“ dalies žmonių, pamačius (išgirdus) prekės ar paslaugos reklamą, suvokiama, kaip „padeda“, o nusipirkus reklamuojamą produktą atitinkamo padėjimo nesulaukiama.
Dar vienas propagandistų ir nesusipažinusių su reklamos poveikio sritimi populiarus tvirtinimas, kad reklama mus gali paveikti per pasąmonę. Yra toks paplitęs viešame diskurse terminas „dvidešimt penktas kadras“, tai yra, kad labai trumpi milisekundiniai vaizdai ar garsai, kurių mes neįsisąmoniname, gali paveikti mūsų elgesį – taip, kaip nori propagandistai. Tačiau – tai yra moksliškai neįrodyta, aiškiau šnekant, tai yra propaganda arba netiesa.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Nuotrauka iš Deimanto JASTRAMSKIO archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...
  • Greitis – 230! Ar atlaikysime?

    2022-12-03Greitis – 230! Ar atlaikysime?
    Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praūžęs jau tradicinis realios virtualybės festivalis, kurio šūkis „Greitis – 230!“ atsirado ne šiaip sau. Marijampolei baigiant jubiliejinius metus nutarta, pasitelkus mokslo naujoves ne tik panardyti virtualioje dabartyje, pažvelgti į ateitį, bet ir pavartyti senus albumus – kad naujieji vaizdiniai neišstumtų iš atminties (ir iš po kojų) pagrindo. Nes kiek beskraidytume, tenka grįžti į žemę… Viską nelengva aprėpti… Visos šeštadienio dienos programa buvo sudėliota kiek įmanoma racionaliau, tačiau norint kuo daugiau aprėpti reikėjo nemažo greičio – ir geros orientacijos. Kai kas veikiausiai liko nusivylęs, nes nepamatė virtualios realybės filmo „Angelų takais“, apie kurį jau senokai kalbama visoje Lietuvoje. ...
  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.