Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kritiškai vertinkime medijų turinį, padėkime jį formuoti (Eksperto komentaras)

Apie tai, koks gali būti subtilus, neiškart jaučiamas ir suvokiamas medijų poveikis ir kodėl būtina ugdytis kritinį mąstymą, mokytis informacinio raštingumo bei apie tai, kad nukentėjus nuo žiniasklaidos turinio apsiginti galima ir socialiniuose tinkluose, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Deimantu JASTRAMSKIU.

VU Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, kad medijose rodomas smurtas neigiamai veikia visuomenę, ypač – vaikus. Taip pat primena, kad nukentėjus nuo medijų galima ne tik kreiptis į institucijas, bet ir suskubti skleisti teisingą informaciją socialiniuose tinkluose.– Medijų ir informacinis raštingumas – pastaruoju metu aktuali tema, šiais klausimais daug diskutuojama, rengiamos konferencijos. Kur slypi aktualumo priežastis?
– Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) pastaraisiais metais daugiausia aktualizuotas dėl išorinio (Rusijos) propagandinio konteksto, kadangi MIR yra būtina priemonė norint amortizuoti arba naikinti įvairiausių melų poveikius. Konkretesnis atskaitos taškas, kada sustiprėjo ši aktualizacija – 2013 m. metų pabaiga – 2014-ųjų pradžia, kai prasidėjo Rusijos informacinė ir karinė agresija Ukrainoje, o Lietuvai, kaip Ukrainos sąjungininkei, teko daug Rusijos propagandinio srauto.
Tačiau MIR būtina ne vien dėl plintančio informacinio agresyvumo iš užsienio, bet ir tam, kad žmonės geriau susigaudytų kasdieninėje šiuolaikinės informacijos jūroje.
– Atrodytų, nemaža dalis visuomenės – išsilavinusi, gebanti perprasti ne tik naujas technologijas, bet ir kritiškai vertinti informaciją. Kur dažniausiai, pasitikėdami savimi, galime „paslysti“? Kokie dažniausi nesaugumo atvejai, kai galime būti suklaidinti, apgauti? Kokios būna to pasekmės?
– Nemaža dalis visuomenės yra „diplomuota“, tačiau medijų ir informaciniam raštingumui daugelį metų Lietuvoje buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Apskritai, ši ugdymo sritis buvo palikta savanoriškai veiklai. Tad buvo rengiami tik trumpalaikiai projektai ar pavieniai užsiėmimai be jokio sisteminio valstybės institucijų darbo. Nuo 2017 metų į švietimo sistemą pradėti įtraukti su MIR susiję elementai: Vyriausybė pradėjo planuoti mokytojų rengimą, MIR įtraukta į mokyklų programas, tačiau, deja, tik kaip neformalaus ir neprivalomo ugdymo dalykas. Kai nėra išugdytas kritinis mąstymas ir trūksta žinių apie tai, kaip veikia medijos (žiniasklaida), kaip kuriami įvairiausių politinių ir verslo veikėjų ryšiai su visuomene, kaip konstruojamos paslėptos reklamos ir kas yra šiuolaikinė turinio rinkodara, „paslysti“, tai yra būti suklaidintiems ar apgautiems, galima labai dažnai.
Tokiam „slidinėjimui“ daugiausia galimybių yra socialiniuose tink­luose. Kita vertus, kaip rodo „Eurobarometro“ apklausos, žmonės mažiausiai ir pasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, palyginti su tuo, kas pateikiama žiniasklaidoje.
– Prisilieskime prie propagandos temos. Šių dienų medijose propaganda subtiliai paslėpta. Kaip ją atpažinti? Kokiomis temomis eskaluojama?
– Propagandoje atsiskleidžia žmonių polinkis meluoti: ar tai daroma asmeniškai, ar per kokį nors masinį kanalą. Subtilesnius melus atpažinti yra sunkiau. Bet kalbant apie žiniasklaidą, svarbiausia yra šaltiniai, kuriais vadovaujantis konstruojama informacija. Apskritai, žiniasklaidos informacija yra tiek patikima, kiek patikimi jos šaltiniai. Žmonėms, norint apsisaugoti nuo propagandos, gali padėti šaltinių įvairovė ir kritinis mąstymas. Pavyzdys gali būti koks nors nuolat meluojantis politikas. Problema yra tuomet, kai dalis žiniasklaidos jo manipuliacijas transliuoja be jokio kritinio vertinimo.
– Kaip Jūs – akademinės srities atstovas – vertinate šiandienos populiarųjį medijų turinį? Ar gali ir jis žmogui padaryti žalos? Kokios?
– Medijų (žiniasklaidos) poveikis yra labai skirtingas įvairiems žmonėms, priklausomai nuo jų patyrimo ir išsilavinimo. Daliai visuomenės medijų poveikis yra menkas arba jokio. Labiausiai paveikūs yra vaikai arba menkai išprusę ir nenuovokūs suaugusieji.
Medijų poveikis – labai plati tema su daug potemių. Paminėsiu vieną – medijose rodomo smurto poveikis auditorijai. Pagrindiniai jo efektai yra jautrumo smurtui mažėjimas ir smurto modeliavimas (dar gali būti ir jautrumo smurtui padidėjimas, baimės ugdymas ir kt.).
Smurtas medijose dažniausiai naudojamas kaip priemonė atkreipti dėmesį ir sukelti emocinius patyrimus. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusėje demonstruojamo smurto (daugiausia filmuose) nerodomi nemalonūs padariniai smurtą patiriančioms aukoms (nesimato jokios kančios) ir nėra pateikiamas aiškiai neigiamas smurtautojo vertinimas.
Smurtas dažnai rodomas kaip priimtina priemonė siekti numatyto tikslo. Dar viena keista sąsaja kine yra smurtinių veiksmų rodymas, kaip juokingų ir linksmų nuotykių. Netgi yra specialus tam skirtas žanras – veiksmo komedija.
Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, nacionalinių televizijų programose kokį nors eilinį vakarą gali būti sunku rasti pažiūrėti filmą be smurto elementų.
– Visuomenė mokosi kritiškai vertinti medijų turinį. O jį kuriantieji – ar didėja reikalavimai jiems? Gal aš klystu, bet kol kas didžiausia atsakomybė, ko gero, ir yra moralės aspektas, visuomenės vertinimas.
– Teisinių ir etinių reikalavimų yra daugybė. Jų prižiūrėtojų Lietuvoje netgi atrodo per daug. Tačiau dažnai kyla dilema tarp saviraiškos laisvės ir atsakomybės ribų. O visuomenės vertinimas yra pats svarbiausias, nes jeigu didesnė auditorijos dalis nesidomėtų tendencingu ir neatsakingu turiniu, jo sklaida greitai sumažėtų, nes būtų nuostolinga.
– Kraštutinis atvejis nukentėjus – kreiptis į teisėsaugą. Tačiau tam reikia kantrybės, laiko, užsispyrimo… Ką dar galima daryti, žmogui, apie kurį paskleidžiama melaginga informacija, arba jeigu faktai nemelagingi, bet pernelyg eskaluojama turima informacija apie žmogų?
– Taip, teismas – kraštutinė priemonė. Bet tik jis gali priimti galutinį sprendimą. Kita vertus, šiuolaikinėje komunikacijos sistemoje yra socialiniai tinklai, kuriuose galima panaudoti labai geriems tikslams – skleisti tikrovę atitinkančią ir teigiamą socialinį poveikį turinčią informaciją.
– Po Nepriklausomybės atgavimo užplūdo laisvės banga, propagandos sumažėjo, tačiau medijos tuomet gana drastiškais būdais siekė populiarumo, stengėsi įtikti masiniam vartotojui. Dabar procesas gerokai subtilesnis. Kaip jis keitėsi, link ko dabar einama, į ką orientuojamasi?
– Lietuvai atgavus laisvę, subliūško vienos partijos propaganda, tačiau atsivėrė nauja reklamos ir viešųjų ryšių manipuliacijų jūra (prisiminkime vien tik ypač klaidinančio pobūdžio „Sekundės“ banko, pradanginusio tūkstančių indėlininkų pinigus, reklamas). Kai kurios žiniasklaidos organizacijos, norėdamos pasiimti reklamos pinigus, papildomai įsivelia į paslėptus tendencingo informacijos pateikimo sandėrius. Išsiplėtojus naujoms technologijoms, dar padaugėjo manipuliavimo informacija formatavimo galimybių. Todėl reikia nuolat domėtis medijų naujovėmis, bandyti suvokti jų galimybes ir plėtoti informacinio raštingumo įgūdžius.
– Subtilus dalykas – medijų psichologinis poveikis žmogui. Žinau, esate domėjęsis šia sritimi… Daugeliui mūsų atrodo, kad esame protingi ir mūsų tai neveikia, o kaip yra iš tiesų? Aišku, poveikis nėra vien neigiamas – kokios laidos, straipsniai labiausiai, Jūsų manymu, įkvepia?
– Teigiamo medijų (žiniasklaidos) poveikio yra labai daug. Apskritai be žiniasklaidos, demokratinė visuomenė negalėtų egzistuoti. Prob­lema yra ta, kad žiniasklaida yra labai įvairi ir dirba vadovaudamasi skirtingais atsakingumo visuomenei standartais. Puikaus žiniasklaidos turinio galima rasti daugelyje sričių, temų. Tam reikalingas nuolatinis domėjimasis, informacijos atranka, koks turinys yra kiekvienam svarbus ir reikalingas.
– Paslėptos reklamos atvejai – norėtųsi pakalbėti apie subtilesnius, sunkiai atpažįstamus.
– Tai tokie atvejai, kai yra už reklamą užmokėta, tačiau žinia­sklaidos priemonėje tai nenurodyta ir informacija pateikiama ne kaip reklama, o kaip žurnalistinis turinys. Paslėptos politinės reklamos fiksavimą per rinkimų kampaniją bando atlikti Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai padaryti sudėtinga be specialių priemonių, tai yra iš esmės specialiųjų tarnybų darbas.
Dar yra naudojamas mišrus būdas – turinio rinkodara, kai nurodoma, kad tai partnerio turinys ir žiniasklaidos vartotojas gali nežinoti, ar toks partneris už tą turinį mokėjo. Be to, konstruojant komercinę reklamą, jų kūrėjai dažnai naudoja įvairias priemones, skatinančias neteisingą supratimą, nors pats reklamos turinys formaliai tikrovei neprieštarauja. Pateikiamos užuominos, dviprasmybės, kurios skundo atveju padeda išsisukti nuo atsakomybės. Tai tipiška reklamuojant staigaus svorio numetimo priemones ar paslaugas. Taip pat vartojami vengiantys tiesaus apibūdinimo žodžiai. Pavyzdžiui, nekonkretus teiginys „gali padėti“ dalies žmonių, pamačius (išgirdus) prekės ar paslaugos reklamą, suvokiama, kaip „padeda“, o nusipirkus reklamuojamą produktą atitinkamo padėjimo nesulaukiama.
Dar vienas propagandistų ir nesusipažinusių su reklamos poveikio sritimi populiarus tvirtinimas, kad reklama mus gali paveikti per pasąmonę. Yra toks paplitęs viešame diskurse terminas „dvidešimt penktas kadras“, tai yra, kad labai trumpi milisekundiniai vaizdai ar garsai, kurių mes neįsisąmoniname, gali paveikti mūsų elgesį – taip, kaip nori propagandistai. Tačiau – tai yra moksliškai neįrodyta, aiškiau šnekant, tai yra propaganda arba netiesa.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Nuotrauka iš Deimanto JASTRAMSKIO archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką

    2021-01-23Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką
    Po beveik šešerių metų bylinėjimosi Vilkaviškyje veikianti ledų gamintoja UAB „Art Glacio“ Lietuvos Aukščiausiame Teisme įrodė, kad jai UAB „Iceco Assets“ mesti kaltinimai dėl kliento perviliojimo yra nepagrįsti. „Iceco Assets“ 2015 m. pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvusį įmonės darbuotoją Arūną Simutį kaltino neva perėmus vieną pagrindinių įmonės klientų – vokiečių įmonę „Monolith Frost“ GmbH. Teismuose paaiškėjo visiškai kita istorija. Vokiečių įmonės atstovai nurodė, kad dėl jų išėjimo kalta pati „Iceco Assets“. Pasak „Monolith Frost“ GmbH, marijampoliečiai mėgino pasisavinti „Monolith Frost“ GmbH intelektinę nuosavybę. Taip pat prekiavo ir savo gamybos ledais, supakuotais į „Monolith Frost“ GmbH priklausančio dizaino pakuotes. Galiausiai dėl kilusių nesutarimų įmonė iš Vokietijos nutarė atsisakyti „Iceco Assets“ paslaugų ir investuoti į savo ledų gamyklą Vilkaviškyje. Taip buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo UAB „Art Glacio“. Nepaisant tokių aplinkybių, „Iceco Assets“ dėl prarasto kliento kaltino buvusį darbuotoją ir norėjo prisiteisti dėl to neva patirtą žalą – daugiau kaip milijoną eurų. Pirmasis šį ginčą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, ...
  • 2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

    2021-01-22
    Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU. Loreta TUMELIENĖ – 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą? – Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai. Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo ...
  • Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

    2021-01-22Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas
    Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių. Loreta TUMELIENĖ Liubavo gyventojai stebisi Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių. Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pinigus renka UAB „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas. Mechanikas kiekvieną mėnesį eina į gyventojų namus, išrašo sąskaitą, paima pinigus. Skaitytojus stebina, kad šiais laikais, kai popierinės sąskaitos tampa atgyvena, pinigai už komunalinius mokesčius renkami tokiu būdu. Be to, tai daroma net karantino laikotarpiu, kai reikėtų vengti kontaktų, nes kaime yra ne vienas asmuo, sergantis COVID-19. „Taigi ir gruodžio mėnesį prieš ...
  • Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė

    2021-01-22Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta, ką svarbaus planuojame nuveikti šiais metais. Šiandien apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės meru Vincu PLIKAIČIU. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? Kokie svarbiausi darbai laukia 2021-aisiais? – Metai tikrai nebuvo lengvi, pradedant nuo politinės situacijos savivaldybėje ir baigiant pasauline pandemija, kuriai tikriausiai nebuvome pasiruošę nė vienas. Vis dėlto džiaugiuosi, kad pavyko realizuoti nemažai sumanymų ir pasistūmėti geresnės mūsų savivaldybėje gyvenimo kokybės link. Džiaugiuosi ir nauja Savivaldybės administracijos vadovų komanda, kuri ne tik pilna naujų idėjų, bet sėkmingai įgyvendina ir jau pradėtus darbus. Nors situacija dėl COVID-19 viruso vis dar nėra stabili, tačiau galime džiaugtis, kad pagal statistikos duomenis Kalvarijos savivaldybė yra lyderė kovoje su koronavirusu – esame paskutinėje vietoje pagal sergamumo rodiklius. Manau, kad šis laikotarpis taip pat parodė, kokie mes visi galime būti susitelkę ir supratingi. Didžiausių pagyrų nusipelnė mūsų savivaldybės medikai, pirmose gretose kovojantys su virusu. Taip pat džiaugiuosi ...
  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo. Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. Vilkaviškio apskrityje Bartninkų valsčiuje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją, įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitete jam suteiktas humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, kad Aušros gatvėje, griovyje prie namo, guli žmogus be gyvybės ženklų. Nelaimėlį pastebėjo pro šalį ėjęs praeivis. Į nelaimės vietą atskubėję medikai padėti nebegalėjo, jie konstatavo 57 metų vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, žmogus mirė sušalęs. Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėjusių Marijampolės apskrities VPK pareigūnų teigimu, miręs vyras gyveno netoli tos vietos, kur buvo rastas. Žinoma, kad jis buvo išėjęs pasisvečiuoti ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių); jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.; pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;*Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Pirmoji pagalba nušalus:*kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;*sušildykite nušalusią kūno dalį – įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...